Po skandalingų pokalbių išklotinių – valdančiųjų antausispapildyta

 (253)
Seimo Antikorupcijos komisija valdančiųjų balsais priimtose išvadose išteisino saviškius, jiems pripažindama tik menkus nusižengimus, o opozicinių konservatorių veiksmus siūlo tirti teisėsaugai.
Pokalbiai
Pokalbiai
© DELFI

Komisijos išvados antradienį patvirtintos už jas balsavus 10 parlamentarų, prieš buvo trys, vienas susilaikė, visas išvadų tekstas kol kas redaguojamas. Komisijos pirmininkas liberalas Vitalijus Gailius bei kiti opozicijos atstovai komisijoje pranešė dėl išvadų pateiksiantys atskirąją nuomonę.

Spaudos konferencijoje trečiadienį pristatydamas išvadas V.Gailius sakė nesutinkantis su sprendimu, kad Vyriausybės nutarimas dėl kurortinių zonų panaikinimo buvo priimtas pažeidžiant tik procedūrines tvarkas. „Galiu atvirai pasakyti, pirmuoju klausimu aš ne visiškai sutinku su komisijos išvadomis, dėl to teiksiu atskirąją nuomonę“, – sakė V.Gailius.

Vertindama Druskininkų epizodus komisija konstatavo, kad Vyriausybės nutarimas dėl kurortinių zonų panaikinimo buvo priimtas nesilaikant pačios Vyriausybės nustatytos tvarkos, tačiau esminių pažeidimų nerado.

Ikiteisminį tyrimą, kuriame aiškinosi galimą neteisėtą poveikį rengiant Vyriausybės nutarimą, atliko teisėsauga, tačiau antradienį prokuratūra pranešė tyrimą nutraukusi. Prokuratūra teigia, kad suinteresuotų „tam tikrų asmenų“ bendravimas su politikais dėl skubesnio Vyriausybės nutarimo priėmimo negali būti laikomas nusikalstama veikla, bet pažeidė politikų elgesio principus.

Komisija taip pat tyrė, ar nebuvo pažeisti reikalavimai Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centre „Aqua“ įdarbinant Druskininkų savivaldybės mero ir administracijos darbuotojų giminaičius, taip pat – kuo vadovaudamasis vandens parkas kvietė pasinaudoti šios bendrovės paslaugomis valstybės politikus ir pareigūnus.

Komisija išvadose nurodo, jog „negavo duomenų, galinčių patvirtinti, kad Druskininkų savivaldybės valdomame pramogų ir poilsio centre „Aqua“ buvo galimai nelegaliai teikiamos poilsio paslaugos ir tokiu būdu savivaldybės valdoma įmonė galimai negavo pajamų, o valstybei nebuvo sumokėti mokesčiai“.

Taip pat nustatyta, kad įdarbinant politikų giminaičius įstatymų reikalavimai pažeisti nebuvo.

„Komisija, susipažinusi su gauta rašytine informacija ir išklausiusi kompetentingų institucijų atstovus, daro išvadą, kad toks Druskininkų savivaldybės valdomų įmonių modelis yra pagrįstas, proporcingas ir racionalus“, – rašoma išvados projekte.

Tuo tarpu atsakydama į klausimus, susijusius su konservatorių veiksmais bei jų šeimų verslu, komisija patvirtino opozicijai nepalankias išvadas vertindama su banko „Snoras“ bankrotu, Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partijos lyderio Gabrieliaus Landsbergio žmonos Austėjos Landsbergienės privačiu verslu susijusius epizodus.

Komisija konstatuoja, „kad prokuratūroje nebuvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimų nusikalstamų veikų, susijusių su buvusios Seimo pirmininkės (konservatorės) Irenos Degutienės galimai neteisėtais veiksmais dėl jos sūnaus Gedimino Degučio bendrovei „Novotersa“, jau po banko „Snoras“ bankroto, šiame banke laikytomis lėšomis ir tame pačiame banke paimto kredito padengimo“.

Šiuo klausimu prašoma Generalinės prokuratūros peržiūrėti „procesinių sprendimų dėl šių ikiteisminių tyrimų pagrįstumą bei pasisakyti dėl nepagrįsto turto gavimo UAB „Novotersa“ ir UAB „AviaAM B03“.

Komisijos teigimu, Karalienės Mortos mokyklos vadovė Austėja Landsbergienė su bendrove „NT valdos“ sudariusi preliminariąją sutartį dėl naujos mokyklos statybos savo veiksmais siekė, kad „valstybės valdoma įmonė savo lėšomis sukurtų jos verslui reikalingą infrastruktūrą ir ją išnuomotų“.

„Dėl tokių veiksmų valstybė galėjo patirti didelę žalą, kadangi valstybės valdomos įmonės ištekliai galėjo būti naudojami ne pagal paskirtį, bet privataus kapitalo subjekto „Karalienės Mortos mokykla“ naudai ir interesams tenkinti, dėl ko valstybė turėtų papildomų išlaidų. Darytina išvada, jog aukščiau paminėtais neteisėtais veiksmais galėjo būti daroma turtinė žala valstybei bei jos piliečiams“, – teigiama išvadose.

Seimas Antikorupcijos komisijai praėjusių metų lapkritį pavedė atlikti tyrimą dėl situacijos socialdemokrato Ričardo Malinausko vadovaujamuose Druskininkuose ir dėl konservatorių atstovų šeimų verslo interesų.

Iniciatyvą pradėti parlamentinį tyrimą dėl Druskininkų savivaldybės valdomų bendrovių veiklos teisėtumo, statybų, laikraščio leidybos pradėjo opoziciniai konservatoriai ir liberalai. Tačiau svarstant nutarimo projektą į jį įrašyti ir „tvarkiečio“ Petro Gražulio pasiūlymai tirti klausimus, susijusius su konservatorių vadovų šeimų nariais.

Klausiamas, ar komisijos išvados nebuvo priimtos politiniu pagrindu, pateisinant valdančiųjų veiksmus, o priekaištus išsakant opozicijai, V.Gailius sakė, kad „tokių požymių yra“. „Aš kaip politikas pasakau, kad man teko didelis krūvis teisėjauti savotiškai tarp oponuojančių kolegų, bet džiugu, kad paskutinio posėdžio metu visi galėjo pažiūri viena skitam į akis ir padėkoti už darbą“, – sakė V.Gailius.

Komisijos pirmininko pavaduotojas socialdemokratas Edmundas Jonyla sakė, jog „komisijos gilesnis nagrinėjimas, kai kur ir politinis vertinimas, kaip tik duoda aiškumą, viešumą ir galimybė išsakyti ir vienai, ir kitai pusei (argumentus), o diskusijos dar tęsis Seimo posėdžių metu“.

Opozicijos siūlymu Antikorupcijos komisija aiškinosi Vijūnėlės dvaro statybų istoriją ir teisėtumą, kas ir kokiu pagrindu naudojosi Druskininkų savivaldybės įkurtos bendrovės poilsio centro „Aqua“ paslaugomis, ar nebuvo pažeistas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas ten įdarbinant mero, savivaldybės vadovų ir administracijos darbuotojų giminaičius.

Tarp valdančiųjų iniciatyva atsiradusių klausimų – ar privačios Karalienės Mortos mokyklos vadovė, konservatorių lyderio sutuoktinė A.Landsbergienė pasirašydama sutartį dėl naujos mokyklos statybos bendrovės „NT valdos“ lėšomis valstybinės žemės sklype nepadarė žalos valstybei, nes privačiam verslui naudojo ir toliau planavo naudoti valstybės turtą bei lėšas.

BNS
Savaitės naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Lietuvoje

Liberalai ir „MG Baltic“: kas toliau?

Laikinasis Liberalų sąjūdžio pirmininkas Remigijus Šimašius šiomis dienomis yra ne kartą deklaravęs absoliutų skaidrumą, tačiau viena po kitos į viešumą iškylanti informacija rodo, kad koncernas „MG Baltic“ ilgus metus sėkmingai tvarkėsi reikalus liberalų kontroliuojamose ministerijose ir dabar – Vilniaus savivaldybėje.

CŽV kalėjimo byla: Vilniaus teismo prašoma Gvantanamo kalinį pripažinti nukentėjusiuoju (4)

Gvantanamo kalėjime kalinamo Saudo Arabijos piliečio advokatė kreipėsi į teismą, prašydama suteikti Mustafa al Hawsawiui nukentėjusiojo statusą, nes jis galėjo būti kalinamas slaptame CŽV kalėjime netoli Vilniaus.

Vėl kreipsis į teismą dėl „darbiečio“ Raseinių mero priesaikos sulaužymo

Raseinių naujai valdančiajai daugumai priklausantys politikai planuoja pakartotinai kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (LVAT) prašydami pateikti išvadą, ar meras „darbietis“ Algirdas Gricius nesulaužė priesaikos.

R. Kurlianskis slaptus dokumentus galėjo gauti ir seniau (5)

Įslaptinti dokumentai teisėtai patekti pas asmenį negali, nes tik žmogus, turintis teisę susipažinti su ta informacija, gali disponuoti tokiais dokumentais, „Žinių radijui“ sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Anušauskas.

Kas ir kada galėjo perduoti slaptą saugumo informaciją (74)

Po liberalų skandalą tiriančio Generalinės prokuratūros prokuroro Justo Lauciaus pareiškimo apie naujus kaltinimus koncerno „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui dėl disponavimo valstybės paslaptimi Seimo kuluaruose prasidėjo diskusijos, kas ir kada galėjo perduoti kokius nors slaptus dokumentus.