Rubaltic.ru iš naujo ėmėsi nagrinėti daugiau nei mėnesio senumo istoriją apie tai, kad Charkove gyvenanti Jekaterina Semionova neva ieško dingusio savo mylimojo, lietuvių kapitono Remigijaus Šinkūno. Teigiama, kad į Ukrainą R. Šinkūnas atvyko dėstyti Charkovo karo mokykloje, tačiau po dvylikos pažinties dienų su Jekaterina neva pareiškė, jog yra komandiruojamas į Dniepropetrovską ir nuo to laiko ryšys esą nutrūko.
Toliau priduriama, kad Charkovo milicija kreipėsi į Jekateriną, kuriai pateikė R. Šinkūno pasą: esą jis buvo rastas Ukrainos karių taktinio raketų komplekso raketų paleidimo vietoje.
Tačiau paso, kuris neva priklausė R. Šinkūnui, nuotrauka atskleidė, kad dokumentas yra suklastotas: tokio numerio pasas buvo išduotas kitam Lietuvos piliečiui.
„Tai dar viena informacinė ataka prieš Lietuvą. Šiuo atveju Lietuvos pasas yra suklastotas, dokumentas tokiu numeriu, buvo išduotas kitam asmeniui. Tai – propaganda ir šmeižtas, kuriam vykdyti yra kuriamos istorijos ir net klastojami dokumentai”, - teigia Lietuvos užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.
DELFI primena, kad Rusijos užsienio reikalų minsitras S. Lavrovas pirmadienį „Bloomberg“ televizijai pareiškė, esą Ukrainos „oligarchų sukurtuose ir finansuojamuose batalionuose“ kariauja daugybė lenkų ir lietuvių.
„Daugybė lenkų, lietuvių, europiečių kovoja šių batalionų pusėje“, - sakė Rusijos ministras.
Interviu pirmadienį paskelbtas Rusijos URM interneto svetainėje. Tai ne pirmas kartas, kai Lietuva ir Lenkija kaltinamos siunčiančios kovotojus į Ukrainą. Savo garsiojoje Krymo kalboje iškart po pusiasalio aneksijos apie tai kalbėjo ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Politologai teigia, kad taip Rusijos vadovai bando „patvirtinti“ kitus teiginius, kad Vakarai neva kišasi į Ukrainos vidaus konfliktą. Savo ruožtu Rusija visuomet neigė, kad pati dalyvauja ginkluotame Ukrainos konflikte, nors okupavo ir aneksavo Krymą, be to, NATO duomenimis, Rusijos reguliariųjų pajėgų kariai vis dar yra Rytų Ukrainoje.
