Po R. Vanagaitės knygos – puolimas iš Rusijospapildyta Rusijos ambasados kreipimusi

 (2034)
Knygą „Mūsiškiai“ apie žydų žudynes Lietuvoje išleidusi Rūta Vanagaitė atakuojama Rusijos žiniasklaidos: nuo ankstyvo ryto iki vėlyvos nakties netyla telefono skambučiai. Kremliaus propaganda dirba išsijuosusi, o Lietuvos žurnalistai R. Vanagaitės prašo parodyti gimimo liudijimą.
Rūta Vanagaitė
© DELFI (M. Ažušilio nuotr.)

„Nuo trečiadienio ryto prasidėjo skambučiai, žinutės, elektroniniai laiškai iš interneto portalų, televizijų, spaudos, visi paploninę liežuvį sako, kokia sukrečianti knyga ir kada mes galime pakalbėti. Aš visiems turiu tą patį atsakymą – aš parašiau tą knygą Lietuvai, tai lietuvių vidaus reikalas“, – DELFI sakė kalbėti su Rusijos žiniasklaida atsisakanti R. Vanagaitė.

R. Vanagaitė aiškina nenorinti nešti šiukšlių iš namų ir nematanti prasmės kalbėti. Knygos autorė domėjosi, kaip į galimą Rusijos žiniasklaidos domėjimąsi reaguos knygoje kalbinamas garsus nacių medžiotojas Efraimas Zuroffas. Šis irgi mano, kad nėra prasmės kalbėti – knygą svarstyti turi lietuviai, o ne rusai, kurie siekia leidinį naudoti propagandos tikslais.

Beje, Rusijos žiniasklaidoje R. Vanagaitė perskaitė esanti sistemos kankinė ir tai, kad kunigas Ričardas Doveika ją išvarė iš bažnyčios. Anot rusų žiniasklaidos, Lietuva R. Vanagaitę pasmerkė.

Po šio Rusijos žiniasklados pranešimo R. Doveika paskambino R. Vanagaitei ir paklausė, kada šis ją išvaręs iš bažnyčios. Pasirodo, rusai pagražino R. Doveikos citatą, kurioje jis prognozavo, kad R. Vanagaitei rašant knygą prieš nosį bus ne kartą užtrenktos durys.

Ketvirtadienį R. Vanagaitė sulaukė ir Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje dėmesio. Ambasados atašė atsiųstame elektroniniame laiške prašoma skirti laiko susitikti knygos aptarimui. R. Vanagaitė sako į gautą laišką neketinanti net atsakyti.

Beje, trečiadienį pas R. Vanagaitę apsilankę Lietuvos žurnalistai jos paprašė parodyti gimimo liudijimą – norėjo įsitikinti, kad ši nesanti žydė. R. Vanagaitė juokiasi liudijimo taip ir neradusi, tačiau anksčiau domėjosi ir išsiaiškino žydiškų šaknų neturinti.

R. Vanagaitė DELFI akcentavo dar prieš pradėdama rašyti knygą mąsčiusi, ar nebus apkaltinta darbu Rusijai. Tada ji pagalvojo esanti vienintelė, kuri negali būti tuo apkaltinta – prieš keletą metų vykdė Rusijos žiniasklaidos pasmerktą projektą „1984. Išgyvenimo drama” , kuriame parodė sovietinės sistemos žiaurumus ir absurdą.

Beje, ir šiuo projektu pasinaudojo Rusijos propaganda – surežisavus vaikų ekskursiją pateikta, kaip vaikus bunkeryje smaugė, spardė, pjudė šunimis bei tyčiojosi iš Tarybų Sąjungos.

N. Maliukevičius: tai tradicinė Kremliaus taktika

„Deja, tai yra tradicinė Kremliaus taktika – išnaudoti mūsų skaudulius savo propagandinėse kampanijose. Bet noriu ypatingai pabrėžti – tai nereiškia, kad mes patys neturėtume su tuo dorotis ir spręsti skaudulių“, – sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Nerijus Maliukevičius.

Nerijus Maliukevičius
Nerijus Maliukevičius
© DELFI (M.Ažušilio nuotr.)

Pasak politologo, žaizdos, prie kurių prisiliečia Kremliaus politechnologai, užpuliuoja, tačiau tai nereiškia, kad mes patys neturėtume jų gydyti, apie šiuos dalykus šnekėti, tirti, ieškoti politinių sprendimų. „Nuo to taptume atsparesni tokioms manipuliacijoms“, – kalbėjo N. Maliukevičius.

N. Maliukevičiaus teigimu, stebint Kremliaus propagandos praktiką prieš Lietuvą ir kitas Baltijos valstybes matyti, kad akivaizdus jų prioritetas – mūsų skauduliai. Tai ne tik holokausto tema, bet ir emigracija – jaunimo geresnio gyvenimo ieškojimas Vakaruose. TSPMI dėstytojas prisiminė, kad pats Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra kalbėjęs apie emigracijos iš Lietuvos mastus.

Pavyzdžiui, V. Putinas yra sakęs, kad iš Lietuvos emigravo daugiau nei pusė gyventojų. Praėjusią vasarą Kaliningrado srities gubernatorius Nikolajus Cukanovas V. Putinui aiškino, kad anksčiau Lietuvoje buvo daugiau nei 3,5 mln. gyventojų, o dabar jų sumažėjo iki 1,4 mln.

N. Cukanovas, švelniai tariant, apsiriko: iš tiesų Lietuvoje gyvena beveik 3 mln. žmonių.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Seimo valdyba uždraudė į parlamentą įnešti alkoholio (3)

Seimo valdyba papildė vidaus taisykles ir uždraudė į parlamento rūmus įnešti alkoholinių gėrimų.

„Netapk alkoholio vergu“: prie socialinio projekto jungiasi aludariai ir lenktynininkas (8)

Jaunimo piktnaudžiavimas alkoholiu, priklausomybė nuo svaigiųjų gėrimų ir to sukeliamos pasekmės – viena opiausių šalies problemų, sukeliančių skaudžių ir negrįžtamų padarinių. Vienas iš kovos su alkoholio grėsmėmis būdų – visuomenės švietimas, būtent šiam tikslui buvo sukurtas socialinės reklamos projektas „Netapk alkoholio vergu“.

Diplomatinė parama Izraeliui: Lietuvos ministras nevyko į Paryžiaus konferenciją (45)

Lietuva Paryžiuje vykusioje Artimųjų Rytų taikos konferencijoje buvo atstovaujama žemesniu diplomatiniu lygiu nei kaimyninės šalys - į Prancūzijos sostinę delegavo viceministrą.

Paaiškino, ką dabar daryti G. Kildišienei dėl automobilio papildyta  (839)

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininkas Romas Valentukevičius teigia, kad Seimo narė Greta Kildišienė, kuri vairuoja „Agrokoncernui“ priklausantį automobilį „Range Rover“, neprivalėjo deklaruoti sandorio ar dovanos, jei jis iš tiesų sudarytas tarp jos giminaičio ir „Agrokoncerno“.

R. Karbauskį supykdė patyčios dėl fortepijono (475)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad apie naujo fortepijono poreikį Seime idėją iškėlė ne jis, o profesorius Vytautas Juozapaitis.