Pastarasis taip pat užsiima piešimu, o kartu šiemet pasiūlė ir naujovę – ant ryžio grūdo gali užrašyti jūsų vardą ar kažką, ko labai trokštate, ir įtupdyti gūdą talpoje, kurią galima nešioti ir kaip pakabuką.
„Šis žmogus dirbti nemoka. Man šalia jo gėda stovėti“, – pareiškė ji, paberdama visą tiradą nusiskundimų konkurentu.
Palangoje – jau šešioliktą sezoną
Pati A. Lopucha-Vinauskienė Palangoje – jau šešioliktą sezoną. Vilniaus dailės akademiją baigusi menininkė pajūryje piešia portretus.
„Man – labai gerai. Pas mane būna eilės trims dienoms į priekį. Rašosi žmonės. Anksčiau aš piešdavau po 10 portretų per dieną, dabar – po 8 spalvotus“, – pasakojo ji.
Paklausta, kiek užtrunka nupiešti vieną jų, pašnekovė nustebino tikslumu – 1 valandą ir 20 minučių.
Prisistato žymia dailininke
„Aš žymi dailininkė. Galite pasidomėti. Visai neseniai piešiau Visvaldo Matijošaičio portretą, jam buvo 60 metų ir mane surado tiesiog kaip geriausią dailininkę, portretistę. Daug ką esu piešusi iš žymių žmonių“, – užtikrino A. Lopucha-Vinauskienė.
Portretų piešimu ji užsiima visus metus, tačiau tris vasaros mėnesius jau daug metų praleidžia Palangoje.
„Mokslus aš baigiau 1991 m. Buvo labai sudėtingi laikai. Paveikslus nešdavau į salonus, juos nupirkdavo, bet pinigai tiek nuvertėdavo, kad išgyventi buvo sudėtinga. Iš pradžių išvažiavau į Maskvą, o 2001 m., kai rublis krito labai smarkiai, atvažiavau į Palangą. Nuo to laiko čia ir piešiu“, – apie gyvenimo vingius pasakojo ji.
Kaina – nuo 15 iki 50 eurų
Portretus dailininkė piešia pastelėmis arba pieštukais. Pieštas pieštuku kūrinys įkainojamas 15-20 eurų, pastelėmis – 40 eurų birželį ir 50 eurų, kai oras atšyla.
„Labai apsimoka“, – pasidomėjus, ar toks verslas pelningas, sakė menininkė, kasmet į Palangą atvykstanti iš Kauno.
Tiesa, koją verslui vystyti kiek kiša prastėjantys orai ir besikeičiantis klientų ratas.
Vasarą apibūdino kaip baisią, bet po sezono nusipirko kone naują automobilį
Paklausta, kokia turėtų būti ši vasara, A. Lopucha-Vinauskienė atsiduso, kad jos lūkesčiai – nekokie.
„Pagal tai, kaip buvo pernai... Buvo baisi vasara. Visų pirma, nebuvo oro gero. Kadangi nebuvo gero oro, žmonės, kurie sau gali išleisti pinigus, čia nevažiavo. Į Palangą važiavo visai ne tie žmonės. Rusų sumažėjo labai. Šiemet, aš tikiuosi, bus geriau nei pernai“, – guodėsi dailininkė.
Tiesa, ji tuoj nustebino – pasirodo, po praėjusių metų sezono už 3 mėnesius sutaupytus pinigus nusipirko kone naują automobilį. Jo rida – vos 5 tūkst. kilometrų.
„Galiu“, – šyptelėjo ji.
Po sezono – 3 kambarių butas
Nusistebėjus, kad tai – ne toks ir prastas pirkinys A. Lopucha-Vinauskienė šyptelėjo dar plačiau.
„Iš vienos vasaros aš butą nusipirkau 3 kambarių“, – prasitarė moteris.
Pašnekovė tuoj pridūrė, kad kiek prie šio pirkinio prisidėjo ir vyras. Savo ruožtu jis pats į savo indėlį tik numojo ranka.
„Kai aš piešiu, nelabai turiu laiko bendrauti su žmonėmis, kurie nori užsirašyti, todėl jis surašo“, – paklausta, ar jie dirba kartu, sakė dailininkė.
Tai išgirdęs jos sutuoktinis mintį pratęsė: „Ji piešia, o aš darau viską, kas liko. Aš savo žmonos direktorius“.
Palangoje jiedu apsistoja nuomojamame bute.
„Užtenka ir butui, ir maistui“, – užtikrino jie.
Aiškina esanti priklausoma prie adrenalino
Piešimas iš nuotraukos, pasakojo menininkė, labai skiriasi nuo to, kai tai daroma gyvai, tad pastarasis būdas jai labiau patinka.
„Aš su klientais pabendrauju, tada geriau ir charakteris atsiskleidžia. Čia – lygiai taip pat kaip scenoje. Aktorius, kuris atiduoda salei, gauna atgal ir jam plūsta adrenalinas. Ir aš priklausoma nuo adrenalino“, – pomėgį darbui aiškino A. Lopucha-Vinauskienė.
Pasak dailininkės, būna visokių dienų – ir nepavyksta, ir apima nusivylimas, tačiau pavasariui atėjus ji ir vėl ima krautis daiktus Palangai.
„Galėčiau sau leisti likusią sezono dalį nedirbti, bet negaliu. Man piešti – kaip kvėpuoti. Aš visada piešiu. Jei nepiešiu daugiau kaip dvi dienas, mane apima depresija. Daug metų net niekur nevažiavau, nekeliaudavau, o jei kur, tai veždavausi su savimi bent pieštuką ir popieriaus, kad ten papieščiau. Na, negaliu. Man tai – kaip būtinybė", – aiškino ji.
