Šalį sukrėtusi Kėdainių tragedija atsirito ir iki Palangos. Ne, pas mus nieko panašaus neįvyko. Tačiau, kaip patikino pašnekovės, niekas negali garantuoti, kad skaudi istorija nenutiks bet kurioje kitoje teritorijoje. Palanga ir Šventoji šiuo atveju taip pat ne išimtis.
Tragedija Kėdainiuose
Naujųjų metų sutiktuvės Kėdainių rajone baigėsi siaubingai: tėvas į šulinį sumetė savo mažamečius vaikus. Vietovės seniūnas, apibūdindamas žudiką, minėjo, jog nėra matęs jo girto, nesiguodė vyro elgesiu šeimoje ir socialiniai darbuotojai, vaikų teisių institucijos bei policijos pareigūnai. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė ir Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė išsakė nuomonę, kad kiekviena institucija darbą atliko gerai, bet nebuvo jų tarpinstitucinio bendravimo. Specialisčių įsitikinimu, socialinių darbuotojų darbo krūvis yra pernelyg didelis. Be to, šie darbuotojai socialinės rizikos šeimose lankosi tik darbo dienomis ir nežino, kas jose vyksta savaitgaliais ar švenčių metu. Tad tuoj po tragedijos prakalbta apie būtinybę steigti dar vieną instituciją, kuri galėtų koordinuoti „nesusikalbančių“ institucijų veiklą.
Gyvena ant parako statinės
Palangos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) vedėja Emilija Lapėnienė patikino, kad Kėdainių tragedija paskatino dar kartą peržvelgti savo darbo sritį.
„Su darbuotojomis jau kalbėjome šia tema ir dar tarsimės, ką galėtume nuveikti prevenciškai, jog pas mus nieko panašaus neįvyktų, -- sakė E.Lapėnienė. -- Kėdainių tragedija -- tai vienas žiauriausių nusikaltimų prieš vaikus Lietuvoje. Nėra vienos priežasties, dėl ko ji įvyko. Priežasčių, mano manymu, yra kelios: nedarbas, skurdas, sveikatos problemos, alkoholizmas.
Pritariu diskutuojamam klausimui dėl priverstinio gydymo nuo alkoholizmo: juk ne kiekvienas žmogus pripažįsta, kad turi priklausomybę. Ši tragedija sukrėtė visas įstaigas, dirbančias su vaikais. Supratome, kad niekas negali garantuoti, jog panašūs nusikaltimai neįvyks mūsų teritorijoje. Todėl ir mes gyvename lyg ant parako statinės. Nėra įstaigos, kuri gebėtų nuspėti sveikatos problemų ir priklausomybių turinčių žmonių neprognozuojamus veiksmus. Vaikai yra labiausiai pažeidžiama visuomenės dalis, todėl visos institucijos, miesto bendruomenė turi būti atsakingi už vaiko teisių apsaugą mieste“.
Tarpinstitucinis bendradarbiavimas - būtinas
Šiuo metu Palangos VTAS į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitoje yra trisdešimt viena. Jose auga 51 vaikas. Šis kaičius nuolat kinta, pavyzdžiui, 2015 m. įrašyta 13, išbraukta - 7 šeimos. Jos išbraukiamos iš apskaitos išnykus įrašymo į apskaitą priežastims, vaikams sulaukus pilnametystės, šeimai išvykus iš Palangos miesto ir kitais atvejais. Šeimoms socialines paslaugas teikia Palangos socialinių paslaugų centras.
„Palangoje yra kitaip nei kalbėta po minimų įvykių. Galbūt institucijos tarpusavyje mažiau bendrauja ir nebendradarbiauja, kai miestas ar rajonas – didelis, o mūsų juk mažas. Čia visi vienas kitą pažįstame, palaikome. Tad beveik kasdien sulaukiame pranešimų iš pačių įvairiausių institucijų: skambina socialiniai darbuotojai, mokytojai, policininkai“.
Palangos VTAS vedėja patikino, kad jos vadovaujamos darbuotojos priimdamos sprendimus atsižvelgia į vaiko teisių pažeidimų pobūdį, bet ne į tėvų socialinę padėtį ar jų užimamas pareigas.
Socialinė rizika auga
Palangos miesto socialinių paslaugų centro direktorė Daiva Dekontaitė sako, kad visoje Palangos miesto teritorijoje gyvenančias socialinės rizikos šeimas prižiūri taip pat tik dvi darbuotojos moterys.
„Jeigu policijos pareigūnai gauna papildomų išmokų už socialinę riziką, tai mūsų moterys -- nieko. O juk negali žinoti, kas aplankytam asmeniui šaus į galvą. Pasitaiko, jog gyventojai būna tokie girti, kad savo vaikų, žmonų nepažįsta, tad ką kalbėti apie tokio asmens reakciją į svetimą, kuris ateina nekviestas į jo namus“, -- pasakoja D.Dekontaitė.
Pašnekovės duomenimis, į socialinės rizikos šeimų sąrašą patenka vis daugiau šeimų. Tiesa, skaičiai auga neintensyviai, bet tendencija – jaudina. Pavyzdžiui, pernai metų pradžioje sąraše buvo 26, o metų pabaigoje jau 28 šeimos. Klausiame, kokios priežastys lemia šias tendencijas, Palangos socialinių paslaugų centro direktorė nurodo nedarbą, mažėjančias pajamas, nacionalinės valiutos pokyčius.
„Bet dar didesnė problema yra ta, kad socialinei rizikai priklausantys asmenys nenori dirbti – gyvena iš pašalpų. Būtent jų mokėjimo tvarką ir reikėtų peržiūrėti, o ne steigti papildomas institucijas, kurios kontroliuotų kitų institucijų darbą, -- tikina D.Dekontaitė. – Kalbame apie socialinės rizikos šeimas, kuriose auga vaikai. Jie juk negeria, o užaugę dažnai paseka tėvų pavyzdžiu. Kodėl? Todėl, kad neturi tinkamų socialinių įgūdžių. Galiu pateikti ne vieną pavyzdį, kai į mūsų darbuotojas kreipėsi pilnametystės sulaukę palangiškiai, kurie, sukakus 18 metų mūsų priežiūrai nebepriklauso, bet jaučiasi tokie pat pažeidžiami, kokie buvo kelerius metus. Tai – ydinga tvarka, reikėtų ją peržiūrėti ir tokiems jaunuoliams socialinę priežiūrą palikti bent iki tol, kol jie mokosi, tarkim, iki 24-erių metų“.
Darbo krūviai – per dideli
Palangos socialinių paslaugų centro darbuotojų globojamose 28 socialinės rizikos šeimose auga 37 nepilnamečiai. Tad vienai darbuotojai tenka 14 šeimų su 19 vaikų. Toks darbo krūvis, D.Dekontaitės teigimu, ir turi būti. Nors realiai jis – gerokai per didelis. Socialinių darbuotojų patirtis byloja, kad, norint darbą atlikti kokybiškai, vienas darbuotojas turėtų rūpintis 5-7 šeimomis, ne daugiau.
„Socialinio darbuotojo paskirtis nėra vien tik nuvykti į namus. Reikia ir pasėdėti, pabūti, pabendrauti, o grįžus į darbą užpildyti begales dokumentų. Laimei, mūsų darbuotojos yra taip atsidavusios darbui, kad neskaičiuoja darbo valandų – užsuka pas pagalbos prašančiuosius ir po darbo. Nors šito neturėtų būti. Tad, užuot steigus naujas institucijas, gal vertėtų pagalvoti apie šiuo metu dirbančiųjų darbo sąlygas, skirti geresnį išlaikymą šiems darbuotojams: pakelti atlyginimus, sumažinti krūvį“.
Palangos miesto socialinių paslaugų centro direktorė patikino, kad institucijos Palangoje ir Šventojoje išties palaiko glaudų ryšį, tarpusavyje bendrauja ir bendradarbiauja. Pašnekovė prisiminė ne vieną konkretų atvejį, kai į pagalbą socialiniams darbuotojams atskubėjo policijos pareigūnai, o Šventosios seniūnė pati asmeniškai ieškojo pagalbos, tarėsi, ką ir kaip galima padaryti, kad gyventojų problemos išsispręstų.
D.Dekontaitės vadovaujamame centre dirba ir psichologė. Tačiau gyvenimo nuskriaustieji vengia šių paslaugų. Mat konsultacijai reikia atvykti į Palangą: psichologė fiziškai neįstengtų teikti konsultacijų šeimose. Tačiau direktorė įvardijo, kad nuo metų pradžios konsultacijos jau suteiktos keturioms moterims. Dar viena palangiškė su vaiku artimiausiu metu ketina persikelti gyventi į Palangos socialinių paslaugų centre įrengtą butą. Norinčių apsistoti naujai įrengtose patalpose būta ir daugiau, bet centras oficialiai duris atvėrė tik šiemet – sausio 4-ąją.
D.Dekontaitė viliasi, kad ateityje centras plėsis ir teiks dar daugiau paslaugų.
Žmonėms trūksta motyvacijos ir skatinimo
Šventosios seniūnė Veronika Skeberdytė įsitikinusi, kad dirbant darbą, liečiantį gyventojus, jų gerovę, būtina kiekvienam stengtis ir ieškoti būdų, kuo šiems asmenims pagelbėti.
„Žinoma, kad skirtingos institucijos viena kitai informacijos neteikia, bet jeigu pats domiesi, klausi, pasako, pataria. Pavyzdžiui, aš nuolat tai darau: vos kyla klausimas ar įtarimas, konsultuojuosi su specialistais, kurie situaciją žino geriau už mane, -- neslepia seniūnė. – Bet taip pat laikausi nuomonės, kad seniūnas privalo gauti informacijos apie gyventojus: koks jis, ar serga kokia liga, kokios reakcijos galiu tikėtis ir t.t. Laimei, Palangos socialiniai darbuotojai, Vaiko teisių apsaugos specialistai, žinantys visas lankomų šeimų problemas, yra atviri“.
V.Skeberdytė primena, kad dauguma socialinei rizikai priskiriamų žmonių yra labai jautrūs, tad ir bendrauti su jais reikia išskirtinai atsargiai. Pašnekovė pastebėjusi, kad net materialinės pagalbos siūlymas kai kuriuos žmones įžeidžia, jie pasijaučia žeminami ir ne dėkoja, o piktinasi.
„Todėl manau, kad jokių papildomų institucijų gyventojams nereikia. Jų yra pakankamai. Geriau būtų, jeigu dirbtų daugiau socialinių darbuotojų. Iš šalies žiūrint, gal ir atrodo, kad šie darbuotojai tik pildo lenteles, bet taip nėra. Tema -- labai jautri. Būna, kad moterys pačios tvirtina esančios skriaudžiamos, o psichologinės ar kitos pagalbos atsisako. Ir priversti pasinaudoti siūloma pagalba nėra jokių instrumentų. Tad papildomas reguliavimas iš viršaus nieko negelbės. Aš situaciją matau kiek kitaip. Žmonės pernelyg įprato gyventi iš pašalpų, už vaikus gaunamų pinigų. Štai šią sritį reikėtų reguliuoti pirmiausiai. Juk neveltui socialinės rizikos šeimose gimsta vis daugiau vaikų. Be to, gyventojams trūksta motyvacijos, kodėl jie turėtų keisti savo gyvenimą būdą. Kai motyvacijos nėra, šeimose, kuriose auga būrelis vaikų, kitokio ugdymo ir nebus: išaugusios atžalos, kaip ir jų tėvai, rinksis tokį patį gyvenimo būdą“.
Siekiant sumažinti socialinės rizikos gyventojų skaičių, pašnekovė įvardija skatinimą, pavyzdžiui, neigiamų įpročių atsisakiusiesiems skirti dėmesio, kad žmonės jaustų, jog jų žengtas žingsnis – matomas ir vertinamas. V.Skeberdytė patikino negalvojanti apie tai, kad į Kėdainių tragediją panašūs įvykiai galėtų pasikartoti Palangos savivaldybėje. Seniūnės įsitikinimu, Šventoji yra rami, tankiai apgyvendinta vietovė, kur kiekvieno žmogaus elgesys yra matomas lyg ant delno.
Darbo krūvis – didžiulis
• Trys Palangos VTAS darbuotojos sprendžia visų miesto gyventojų problemas, susijusias su vaiko teisių apsauga ir pažeidimais.
• „Mes dalyvaujame visur ir atsiliepiame į viską, kur tik yra paminėti vaikai. Darbas su socialinės rizikos šeimomis yra tik viena iš daugelio funkcijų, numatytų Bendruosiuose vaiko teisių apsaugos skyrių nuostatuose“, -- sako Palangos VTAS vedėja E.Lapėnienė.
• Skyriaus specialistų darbo krūvį geriausiai iliustruoja skaičiai. Per 2015 metus dalyvauta 65 teismo posėdžiuose, teiktos išvados, atstovauta vaikų interesams, dalyvauta 63 kartus teisėsaugos institucijose, apklausiant nepilnamečius liudytojus, įtariamuosius.
• Dėl vaiko teisių pažeidimų per metus gauta ir išnagrinėta 205 gyventojų prašymai, skundai, pranešimai, 552 raštai, pranešimai ir paklausimai iš įvairių institucijų.
• E.Lapėnienės duomenimis, šiuo metu mieste yra 53 be tėvų globos likę vaikai, kurie auga globėjų šeimose, šeimynoje bei institucijose. Skyriaus specialistai prižiūri ir šiuos vaikus.