„Daugiausiai dabar patys objektų valdytojai, savininkai, organizacijos, vykdančios savo veiklą, priima sprendimą, koks rizikos laipsnis, kurį jie gali patirti, ir kokios yra apsaugos priemonės, kurių jie galėtų imtis“, - problemą laidoje „Aktualioji valanda“ aiškino V. Kaminskas.
Pasak jo, pastatų objektų apsaugoje turi būti numatomi įvairūs rizikos veiksniai, įskaitant ir nestabilios psichikos asmenis, tačiau tokie asmenys nėra išskiriami ministerijos rengiamame projekte. „Čia kalbama apie tai, koks saugumo laipsnis turėtų būti priskiriamas skirtingoms objektų grupėms. Pagal tai tie objektai būtų priskirti tam tikrai rizikos ar saugumo kategorijai, o pagal tai jie turėtų gauti ir technines, fizines apsaugos priemones.“
Nutarimo projekte, V. Kaminsko teigimu, numatoma surašyti objektus, kuriuos saugo VRM institucijos. „Iki šiol nebuvo tam tikros tvarkos, ką turėtų saugoti Vidaus reikalų ministerijoje esančios įstaigos. Kalbame apie policiją, viešojo saugumo tarnybą ir Valstybės sienos apsaugos tarnybą“, - aiškina V. Kaminskas.
Antras dalykas, pasak jo, yra nutarime apibrėžti keturi objektų saugumo lygiai. „Tai yra pirmas kartas, kai bandoma suformuoti sistemą, kai tą objektą eksploatuojanti organizacija kartą per trejus metus (poreikiui esant ir dažniau) būtų įpareigota atlikti rizikų analizę, įsivertinti, su kuriomis rizikos jų veiklos požiūriu yra susiduriama. Tada objektų savininkai, nusistatę reikalaujamo saugumo laipsnį, pagal tai turėtų sudarinėti apsaugos sutartis“, - nurodė V. Kaminskas.
Visą laidos „Aktualioji valanda“ įrašą klausykite čia.