Po drąsių D. Medvedevo pareiškimų apie šaltąjį karą, D. Grybauskaitė rėžė atgal

 (3709)
Tarptautinėje Miuncheno saugumo konferencijoje aštrių žodžių šeštadienį netrūko. Daug diskusijų sukėlė Rusijos premjero D. Medvedevo pareiškimas apie naują šaltąjį karą į kurį Lietuvos prezidentė atkirto, kad karas ne šaltas, o net labai karštas. Kritikos kliuvo ir dabartiniam Rusijos vadovui, kuriam įgelti šanso nepraleido Ukrainos prezidentas.
Prezidentė Miuncheno konferencijoje
Prezidentė Miuncheno konferencijoje
© Prezidentūros nuotr.

Tai svarbiausias nepriklausomas regione forumas, kuris aptaria pagrindinius tarptautinės saugumo politikos iššūkius.

Jame kalbama apie terorizmo grėsmę ir pabėgėlių krizę, artėjantį NATO viršūnių susitikimą Varšuvoje, Aljanso ateitį, saugumo situaciją Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose. Konferenciją tiesiogiai galite stebėti ČIA.

Aplodismentais buvo palydėta emocionali Ukrainos prezidento Petro Porošenkos kalba prezidentinių debatų metu.

„Nėra nieko svarbiau už saugumą. Nekenčiu idėjos komentuoti D. Medvedevo kalbos. Mes turime labai didelių iššūkių šiomis dienomis. Koks didžiausias? Alternatyvi Europa su alternatyviomis vertybėmis. Kodėl tai svarbu man, Ukrainos prezidentui? Lygiai prieš dviejus metus šimtai ukrainiečių atidavė savo gyvybes už svajonę gyventi Europoje. Jie kovėsi tik dėl to, nes Europa jiems siejasi su svarbiausiomis vertybėmis.

Tačiau šiandien ši Europa pavojuje. Netolerancija, žmogaus teisių negerbimas, religiniai fanatikai, homofobija. Ši alternatyvi Europa turi savo vadą. Jo vardas ponas Putinas. Ši alternatyvi Europa turi savo karius – jie vadinasi prorusiškos ir anti-europietiškos partijos kiekvienoje valstybėje, kurios kovoja prieš Europą.

Kaip laimėti šią kovą? Susivienyti. Kovoti už Europos vertybes. Tai, kad tūkstančiai ukrainiečių paaukojo gyvybes, gindami Ukrainą nuo Rusijos, tikiuosi, kad tai buvo padaryta dėl kažko“, - sakė jis.

P. Porošenka teigė suprantantis, kad Europa dabar išgyvena vieną sunkiausių krizių, tačiau tikino, kad ją galime įveikti, jei būsime vieningi.

Naujas šaltasis karas

Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas šeštadienį pareiškė, kad dėl įtampos Rusijos ir Vakarų santykiuose pasaulis grimzta į naują šaltąjį karą.

Dmitrijus Medvedevas Miuncheno konferencijoje
Dmitrijus Medvedevas Miuncheno konferencijoje
© Scanpix nuotr.

Įtampai padidėjus dėl konflikto Ukrainoje ir Rusijos paramos Sirijos režimui, D. Medvedevas piktinosi „nedraugiška NATO politika Rusijos atžvilgiu“.

„Išlieka nedraugiška ir uždara, mūsų vertinimu, politinė NATO linija Rusijos atžvilgiu, – sakė Rusijos premjeras Miuncheno saugumo konferencijoje. – Galima pasakyti ir griežčiau: mes nusiritome į naujo šaltojo karo laikus“.

„Vos ne kasdien mus skelbia baisiausia grėsme ir apskritai NATO (organizacijai) ir atskirai Europai, ir Amerikai bei kitoms šalims“, – nurodė jis.

D. Medvedevas kritikavo nuo šaltojo karo pabaigos vykdomą NATO plėtrą ir ES įtaką toli Europos rytuose, anksčiau kontroliuotuose sovietų.

„Europos politikams visuomet atrodė, kad vadinamosios draugų juostos kūrimas palei išorinį ES kontūrą gali tapti patikima saugumo garantija“, – sakė D. Medvedevas.

„Ir koks gi tokios politikos rezultatas? – tęsė jis. – Ne „draugų juosta“, o „atskirties zona““.

Jis pridūrė kad „kurti pasitikėjimą sunku ..., bet turime pradėti. Taip, pastarųjų dvejų metų įvykius mes vertiname neretai skirtingai..., bet ne taip ryškiai, kaip prieš 40 metų, kai buvo pasirašytas Helsinkio paktas, kai vidury Europos tiesiog stovėjo siena“.

Savo kalboje D. Medvedevas paragino atnaujinti Rusijos ir Vakarų bendradarbiavimą. Be to, jis priminė „ryškų pavyzdį, kaip prasideda artėjimas vienas kito link“ – tai popiežiaus Pranciškaus ir patriarcho Kirilo susitikimas, įvykęs Kuboje vasario 12 dieną.

D. Medvedevas
D. Medvedevas
© Scanpix nuotr.


„Vieningos, didelės Europos kaip nebuvo, taip ir nėra, ekonomikos auga labai silpnai, paaštrėjo konfliktai Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalyse, vyksta migracijos katastrofa, Europos Sąjungos ir Rusijos santykiai nutrūkę, Ukrainoje vyksta pilietinis karas“, - niūrų paveikslą piešė D. Medvedevas.

Žlugus Sovietų sąjungai, bendrų saugumo iniciatyvų aptarimui buvo sukurta Rusijos ir NATO taryba. 2014 metais, kai Rusija prisijungė Krymą, ši taryba nutraukė savo darbą. Vasario 13 dieną NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas nurodė, kad su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu susitarė aptarti galimybę, kaip atnaujinti šios tarybos darbą.

Šios savaitės pradžioje JAV nacionalinės žvalgybos direktorius Džeimsas Klaperis, kalbėdamas JAV Senato ginkluotųjų pajėgų komitete, apkaltino Rusiją pradedant naują šaltąjį karą. Dž. Klaperis antradienį Senate kalbėjo apie „daugybę agresyvių akcijų“, kurias šiuo metu vykdo Rusija, kad apgintų savo, „kaip globalios galybės, statusą“. Jei tai tęsis, esą gresia įsisukti „spiralė, kurią galima palyginti su Šaltuoju karu“. Rusija baiminasi būti išprovokuota ir išstumta NATO, sakė Dž. Klaperis. Santykiai tarp JAV ir Rusijos šiuo metu yra pasiekę dugną. To priežastis - JAV planai įkurdinti Europoje priešraketinį skydą, taip pat Rusijos veiksmai Ukrainoje bei Sirijoje.

Lenkija pabrėžė NATO pajėgų Europos rytuose būtinybę

Anot Lenkijos prezidento, Rusijos politikų komentarai patvirtina, kodėl karinis saugumas yra svarbiausias rytinių Europos šalių prioritetas.

Kalbėdamas Miuncheno saugumo konferencijoje po Rusijos premjero Dmitrijaus Medvedevo, kuris kaltino Vakarus ritimusi į šaltąjį karą, Lenkijos prezidentas Andžejus Duda pareiškė, kad svarbiausia Lenkijai dabar yra stiprinti NATO buvimą rytuose, ir pridūrė“:

„Mūsų saugumas, ypač karinis dabar yra svarbiausias, kai matome, padėtį, pavyzdžiui, Ukrainoje ir girdime tokias rusų politikų kalbas kaip šiandien“, - sakė A.Duda.

A. Duda
A. Duda
© Scanpix nuotr.

Prancūzijos premjeras perspėja dėl naujų teroro išpuolių

Daugiau skaudžių išpuolių Europoje – tai yra neabejotinas dalykas, pareiškė šeštadienį Prancūzijos ministras pirmininkas Manuelis Valsas Miuncheno saugumo konferencijoje.

„Mes įžengėme, visi tai jaučiame, į naują erą, kuriai būdingas ilgalaikis hiperterorizmo buvimas“, – sakė M.Vallsas, kurio šalis pernai patyrė du islamistų išpuolius.

„Turime visiškai įsisąmoninti šią grėsmę, ir veikti labai didelėmis pajėgomis ir labai aiškiai. Bus išpuolių. Didelio masto išpuolių. Tai neabejotinas dalykas. Šis hiperterorizmas išlieka“, – nurodė jis.
M.Vallsas kalbėjo per šiame pietiniame Vokietijos mieste surengtą trijų dienų saugumo konferenciją, kurioje kalbą sakė ir Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas.

Prancūzijos ministras pirmininkas Manuelis Vallsas
Prancūzijos ministras pirmininkas Manuelis Vallsas
© Scanpix nuotr.

„Ideologinio žavesio jėga yra didžiulė, ir jeigu mūsų era yra pakitusi, tai dėl to, kad šis hiperterorizmas yra mūsų bendruomenių gilumoje“.

Grupuotės „Islamo valstybė“ džihadidstai sukėlė paniką Paryžiaus gatvėse lapkričio 13 dieną, kai per virtinę išpuolių baruose, futbolo stadione it koncertų salėje „Bataclan“ nužudė 130 žmonių.

Anksčiau sausį 12 žmonių žuvo per išpuolį prieš satyrinį savaitraštį „Charlie Hebdo“, spausdinusį pranašo Mohammado (Mohamedo) karikatūras

D. Grybauskaitė: Rusija kuria karštąjį karą

Bavarijos sostinėje Lietuvos prezidentė pakviesta sakyti kalbą prezidentiniuose debatuose tema „Dabartiniai ir ateities tarptautinės saugumo politikos iššūkiai“.

„Dabar turime daug iššūkių ir problemų. <...> Kaip sakė p. Šulcas, jų pradžia - žmonių nepasitikėjimas institucijomis, ypač - tarptautinėmis. Turime instrumentus, tačiau vėluojame jais pasinaudoti“, - sakė D. Grybauskaitė.

Antrindama Rusijos premjero pareiškimams apie naują šaltąjį karą, Lietuvos vadovė siūlė naudoti kitokį terminą - karštasis karas.

„Mes jau matėme, kaip Rusija demonstruoja atvirą karinę agresiją Ukrainoje, Sirijoje. Čia nėra nieko šalto, tai jau karšta“, - teigė D. Grybauskaitė.

„Atrodo, kad esame dvi skirtingos civilizacijos, negebančios viena kitos suprasti. Šiandien yra aišku, ką reikia daryti su Europa, kokie pagrindiniai iššūkiai, visgi tarptautinės organizacijos kaip Europos Sąjunga ir NATO turi būti ryžtingesnės, sprendimus priimti greičiau ir prisiimti atsakomybę“, - sakė prezidentė, teigdama, kad tik taip galima užtikrinti Europos žmonių saugumą ir atstatyti jų pasitikėjimą europinėmis ir transatlantinėmis institucijomis.

„Istorija mus išmokė niekada nenuolaidžiauti agresoriui, nepasiduoti kariniam spaudimui ir terorizmui. Privalome vieningai reaguoti į tarptautinės teisės pažeidimus, kuriuos vykdo nuolatinė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narė. Užmerkdami akis prieš Rusijos elgesį Ukrainoje ir Sirijoje rizikuojame Europos saugumu ir jos ateitimi“, – sakė prezidentė.

D. Grybauskaitė taip pat pabrėžė ir Lietuvos pastangas stiprinti savo gynybą. „Mums patiems reikia atlikti daugelį dalykų, ir mes darome, didiname išlaidas gynybai“, – sakė D.Grybauskaitė, taip pat minėjo modernizuojamą karinę techniką, sugrąžintą privalomąją šauktinių karo tarnybą.

Prieš konferenciją Prezidentė sakė,kad dėl įtemptos geopolitinės situacijos ir egzistuojančių grėsmių svarbiausiu Lietuvos ir visos euroatlantinės bendruomenės prioritetu išlieka saugumo ir gynybos stiprinimas.

Tradiciškai į šią konferenciją susirenka valstybių vadovai, vyriausybių nariai ir politikos ekspertai ir analitikai, ji rengiama jau 52 kartą.

Prezidentė Miuncheno konferencijoje
Prezidentė Miuncheno konferencijoje
© Scanpix nuotr.

Debatuose dalyvaus Suomijos prezidentas Saulis Ninisto, Lenkijos prezidentas Andžejus Duda, Ukrainos prezidentas Petro Porošenka ir Europos Parlamento pirmininkas Martinas Šulcas. Diskusijoje taip pat bus skirta daug dėmesio Ukrainai, priemonėms migracijos krizei ir terorizmo grėsmėms įveikti.

Šiemet į Bavarijos sostinę atvyksta Jordanijos Karalius Abdula Antrasis, Prancūzijos premjeras Manuelis Valsas, Irako ministras pirmininkas Haideris al-Abadi, NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, JAV valstybės sekretorius Džonas Keris, Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Štainmejeris, Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos gynybos ministrai.

Konferencijos paraštėse planuojami ir šalies vadovės dvišaliai pokalbiai su Ukrainos prezidentu P.Porošenka ir naujuoju Gruzijos ministru pirmininku Georgijumi Kvirikašviliu.

Prezidentė atskleidė, ko tikisi susitikime

Miuncheno susitikime bus aptariama daug temų, be to, kas svarbiausia, paraštėse vyks ir dvišaliai susitikimai, LRT RADIJUI sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. Anot šalies vadovės, Miuncheno susitikimas – puiki proga aptarti kylančias problemas, atnaujinti valstybių santykius ir pasiruošti ateities susitikimams.

– Miuncheno susitikime kalbėsite apie dabartinius saugumo iššūkius. Kokią žinutę pasiųsite?

– Pirmiausia norėčiau aptarti, kodėl važiuoju. Tai yra pagrindinė pasaulinė metinė saugumo konferencija, kuri vyks jau 52-ą kartą. Tai tradicinė ir labai svarbi konferencija. Joje kalbama apie tuo metu kylančius iššūkius saugumo srityje ir ką reikėtų daryti artimiausiu laiku. Čia dalyvauja ir premjerai, ir prezidentai. Ir šį kartą čia bus daug svarbių žmonių: Jordanijos karalius, Prancūzijos premjeras, NATO generalinis sekretorius, gal net ir Rusijos premjeras.

Dalia Grybauskaitė
Dalia Grybauskaitė
© DELFI (K.Pansevič nuotr.)

Tikrai yra apie ką kalbėti, todėl džiaugiuosi, kad buvau pakviesta dalyvauti prezidentiniuose debatuose kartu su Ukrainos, Suomijos, Lenkijos ir Europos Parlamento vadovais. Vyks išties solidūs debatai. Be abejo, iššūkiai kyla visam pasauliui ir mums – tie patys iššūkiai liečia ir Lietuvą. Tai – krizė Sirijoje, kuri didina pabėgėlių srautus į Europą. Tiesioginė įtaka gali paveikti ir mus.

Matome destruktyvų mūsų kaimynės elgesį ne tik Ukrainoje, bet ir Sirijoje. Matome, kad saugumo užtikrinimo klausimai mūsų regione ir pasiruošimas NATO susitikimui Varšuvoje išlieka aktualūs. Džiaugiamės, kad matome bendrus NATO šalių ir partnerių sprendimus daugiau skirti dėmesio ir saugumo priemonių mūsų regionui. Apie tai kalbėsime susitikime.

Deja, 2016-ieji saugumo prasme labai sudėtingi, visiems kyla labai daug iššūkių. Europai, ypač mūsų regionui, – taip pat. Tai susieta ir su Ukraina, ir su pabėgėliais, ir su Rusijos veiksmais. Apie visa tai kalbėsime Miuncheno susirinkime. Išsakysime gana stiprią ir pastoviai reiškiamą savo poziciją ir tai, kaip vertiname mūsų kaimynės veiksmus. Aptarsime, kaip ši saugumo situacija gali daryti įtaką mūsų stabilumui ir santykiams tarp Europos šalių narių. Įtampa taip pat didėja ir dėl migracijos. Tai, matyt, naudinga kai kuriems mūsų kaimynams. Apie daug ką bus kalbama, bet svarbiausia, kad paraštėse vyks dvišaliai susitikimai.

– Kaip tik paminėjote, kad planuojate ir dvišalių susitikimų. Su kuo susitiksite ir kokius klausimus aptarsite?

– Turėsiu gerą progą matyti Lenkijos, Ukrainos prezidentus. Susitiksiu su naujuoju Gruzijos premjeru. Ten bus daugiau premjerų, taip pat ir NATO generalinis sekretorius, JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry. Išties bus su kuo pabendrauti. Miuncheno susitikimo formatas leidžia betarpiškai susitikti ir persimesti svarbia informacija, atnaujinti kontaktus. Tuo mėginsiu naudotis šį šeštadienį, kai būsiu išvykusi.

– Apskritai Miuncheno susitikime dalyvaujate ne pirmą kartą. Ar šie susitikimai būna veiksmingi?

– Jie tikrai naudingi. Pirmiausia, jie vyksta metų pradžioje. Tai geriausia ir svarbiausia saugumo konferencija ne tik Europoje, bet pasaulyje. Joje dalyvauja žmonės, kurie formuoja ir saugumo, ir valstybių politiką. Tai transatlantinis forumas. Matome atstovų tiek iš Amerikos, tiek iš Azijos regionų, tiek iš Europos šalių.

Miuncheno susitikimas – išties pasaulinis forumas, todėl iššūkiai globalūs, o globalus formatas kaip tik atitinka tų iššūkių sprendimo galimybes. Pasitarimas, ką daryti, kaip elgtis, galimybė išsakyti savo poziciją iš tiesų pasiekia visą pasaulį. Išsakytos pozicijos ir nuomonės cituojamos, naudojamos daug kur.

Prezidentė Miuncheno konferencijoje
Prezidentė Miuncheno konferencijoje
© Scanpix nuotr.

Tai puiki platforma ir apie save priminti, ir atnaujinti santykius, ir akcentuoti svarbiausius saugumo klausimus – tiek saugumo, tiek gynybos. Be to, tai galimybė pasiruošti ateinantiems sutikimams, pavyzdžiui NATO Varšuvos susitikimui.

D. Medvedevas: turime bendrą priešą

Dmitrijus Medvedevas sakydamas pranešimą tarptautinėje Miuncheno konferencijoje pabrėžė, kad Sirijos krizėje šalys turi koncentruotis ties vienu tikslu.

„Mums reikia sutarti dėl esminių dalykų, kitaip Sirija suirs į kelias dalis, kaip jau yra nutikę kitoms regiono šalims. Pilietinis karas tęsis, o mes ginčysimės, kuris gerietis, kuris blogietis, ką reikėtų remti, o ko ne. Mes turime bendrą priešą ir tai turėtų būti mūsų pamatinė prielaida“, - sakė Rusijos Premjeras.

Kalbėdamas apie oro bendrovės „ Malaysia Airlines “ reiso MH17 lėktuvo sudužimo tyrimą, D. Medvedevas dar kartą pakartojo, kad Rusija yra suinteresuota objektyviu tyrimu.

„Tai yra tikra tragedija, tačiau tas, kas uždavė šį klausimą, yra jau nusprendęs, kas kaltas dėl nelaimės ir kam reikėtų prisiimti atsakomybę, kad tyrimas yra nereikalingas. Turi būti sukurtas komitetas, reikia sekti procedūras, tačiau taip nevyksta. Mums reikia detalaus tyrimo, kuris išaiškintų visus iki vieno tragedijos aspektus. Rusija yra pasiruošusi suteikti visą informaciją, kurios gali prireikti atliekant tyrimą“, - pabrėžė D. Medvedevas.

www.DELFI.lt
Savaitės naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Lietuvoje

A. Užkalnis prie Žaliųjų ežerų vyko su apsauga (309)

Viešai geriamas alkoholis, garsiai leidžiama rusiška muzika, muštynės ir šlapinimasis į vandenį, iki pat kranto grūdami automobiliai, traumos ir skenduoliai – visa tai girdėjau apie sostinės Žaliuosius ežerus, kur, kaip sako liaudies tikėjimas, atvyksta tie sostinės gyventojai, kuriems per toli Trakai ir Kariotiškės. Vasaros poilsio vieta, iš kurios ne visi grįžta.

Lietuva ir Iranas sutarė dėl reguliarių kontaktų (34)

Irane su pirmuoju vizitu viešintis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigia sutaręs dėl reguliarių kontaktų su šia šalimi ir viliasi suaktyvinti ekonominį bendradarbiavimą.

Kaune – aviacijos mėgėjų šventė (7)

Šeštadienį visus kauniečius ir miesto svečius džiugina aviacijos šventė „Savaitgalis su aviacija“. S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome visai šeimai organizuojama nemokama šventė išsiskiria informaciniu, švietėjišku formatu.

Lietuvos centro partijos pirmininku išrinktas N. Puteikis (120)

Šeštadienį Kaune vykusiame suvažiavime Lietuvos centro partijos pirmininku slaptu balsavimu išrinktas Seimo narys Naglis Puteikis ir priimtas sprendimas dalyvauti š. m. Seimo rinkimuose kviečiant visus jungtis į antikorupcinę koaliciją.

L. Graužinienė Dniepro mieste atidarė „Lietuvos dienas“ (54)

Su darbo vizitu Ukrainoje viešinti Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė Dniepro mieste (buvęs Dniepropetrovskas) oficialiai atidarė „Lietuvos dienų“ renginius.