Pasak J.C. Junckerio, „šerdies“ valstybes galėtų sudaryti mažesnė grupė narių nei dabar yra Europos Sąjungoje. Tai būtų tos šalys, kurios siekia glaudesnės integracijos.

O toms šalims, kurios nepasiruošusios visapusei narystei, galėtų būti taikomas skirtingas priklausomybės lygmuo.

Pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė visą laiką prieštaravo glaudesniam Europos Sąjungos bendradarbiavimui gynybos srityje ir turėjo veto teisę, todėl vis užkirsdavo kelią integruotis kitoms valstybėms. Kitaip tariant, pagal dabartines taisykles glaudesnės integracijos kurioje nors srityje nenorinti valstybė Europos Sąjungoje gali trukdyti kitoms šalims, kurios nori integruotis. J.C. Junckerio pateiktas siūlymas išspręstų tokią problemą.

Beje, tai ne pirmas kartas, kai Europos Komisijos pirmininkas kalba apie dviejų greičių Europą. Tą patį jis kalbėjo dar prieš tai, kai Jungtinės Karalystės piliečiai balsavo garsiajame referendume, kuriame nusprendė pasitraukti iš Europos Sąjungos.

„Ponas J.C. Junckeris kalba apie politinį-strateginį sutarimą apie dviejų ir daugiau greičių Europą, kadangi pagal dabartines sutartis šalys narės įsipareigoja arba iškart numato savo nedalyvavimo tam tikrose Europos Sąjungos bendradarbiavimo srityse išlygas. Tarkime, Rumunija ir Bulgarija yra įsipareigojusios įstoti į Šengeną, nors joms nelabai sekasi, nelabai kas skuba jas priimti. Čekija su Lenkija yra įsipareigojusios įstoti į euro zoną, bet jos nestoja, neskuba“, - aiškina Europos Parlamento narys, Liberalų sąjūdžio atstovas Petras Auštrevičius.

Petras Auštrevičius

Pasak jo, J.C. Junckeris siūlo susitarti tarp valstybių narių, kad kai kurios narės nesieks aukštesnės integracijos į Europos Sąjungą, joms nebus vis primenama apie įsipareigojimus, tos narės nebus nuolat vertinamos, ar atitinka konkrečios integracijos srities kriterijus.

„Kitaip tariant, šis planas yra apie tam tikrą europinį nusiraminimą bei sutarimą, kad ne visiems tai pakeliama, ne visi to nori ir, tiesą sakant, nereikia spausti visų valstybių narių. Tuo tarpu kitoms šalims, kurios nori, nebūtų trukdoma žengti tolesnės integracijos linkme. Nenorinčios valstybės neturėtų veto teisės kitoms, kurios nori gilesnio bendradarbiavimo“, - sako P. Auštrevičius.

Šis planas yra apie tam tikrą europinį nusiraminimą bei sutarimą, kad ne visiems tai pakeliama, ne visi to nori ir, tiesą sakant, nereikia spausti visų valstybių narių. Tuo tarpu kitoms šalims, kurios nori, nebūtų trukdoma žengti tolesnės integracijos linkme. Nenorinčios valstybės neturėtų veto teisės kitoms, kurios nori gilesnio bendradarbiavimo.
Petras Auštrevičius

„Buvo nuolatinė situacija, kai Didžioji Britanija nepritardavo gilesniam gynybos bendradarbiavimui tarp Europos Sąjungos valstybių narių. Didžioji Britanija taip pat dalyvaudavo svarstymuose apie euro zoną. Tuose svarstymuose dalyvauja ta pati Lenkija. Aš manau, kad ponas J.C. Junckeris nori tam tikro aistrų nuraminimo tarp Europos Sąjungos valstybių politiškai įteisinant (de jure tai irgi galima) galimybę valstybėms iš anksto apibrėžti savo europinės integracijos perspektyvą“, - pasakoja europarlamentaras.

P. Auštrevičius teigia, kad tokia schema turi pagrindo, su sąlyga, kad šalims nebus trukdoma pasirinktinai integruotis tokiose srityse, kuriose jos nori.

„Manau, kad tokią idėją galima įgyvendinti praktiškai“, - sako politikas, pridurdamas, kad modelis jam gana simpatiškas. Bet tai nenuostabu, nes P. Auštrevičius neslepia remiantis federacijos idėjas.

Paklaustas, ar tokio pobūdžio diskusijos Europos Parlamente vyksta plačiai, P. Auštrevičius teigė, kad šiuo metu laukiama Europos Komisijos plano, kuris turi būti pateiktas kovo mėnesį. Gali būti, kad J.C. Junckerio teiginiai atsispindės Europos Komisijos numatytame Europos Sąjungos ateities plane, mat, Komisija paprastai namų darbų neatlieka paskutinę minutę.

P. Auštrevičius mano, kad J.C. Junckeris šiuo metu zonduoja nuomones, todėl apie tai viešai kalba. Beje, Europos Komisijos pirmininkas yra stipresnės Europos Sąjungos integracijos šalininkas.

Europos Sąjungos šalių narių integracijos lygis jau dabar yra įvairus.

Euro zona. Šiai zonai priklauso 19 valstybių iš 28 šalių narių, kai prie šalių narių priskaičiuojama Jungtinė Karalystė, jau balsavusi dėl „Brexit“. Šių 19 šalių, tarp jų ir Lietuvos, monetarinė politika yra nustatoma Europos centrinio banko.

Taigi iš visų Europos Sąjungos šalių euro zonai nepriklauso: Jungtinė Karalystė, Danija, Lenkija, Švedija, Čekija, Vengrija, Kroatija, Rumunija, Bulgarija.

Didžioji Britanija ir Danija neįpareigotos prisijungti prie euro zonos, kitos šalys ateityje turėtų įsivesti eurą.

Šengeno erdvė. Šiai erdvei priklauso 26 šalys, bet ne visos jos yra Europos Sąjungos narės. Šengeno erdvei priklauso 22 Europos Sąjungos valstybės. Nepriklauso Rumunija, Bulgarija, Kroatija, Kipras, bet jos siekia prisijungti ir yra įpareigotos. Dar 2 valstybės – Jungtinė Karalystė ir Airija – turi nuolatinę išimtį ir nesiekia jungtis prie Šengeno erdvės.

Iš ne Europos Sąjungos šalių, Šengeno erdvei priklauso: Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Šveicarija – visos jos yra Europos laisvos prekybos asociacijos (EFTA) narės.

EFTA. Jau minėtos šalys kaip Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Šveicarija yra pasirašiusios susitarimą, kuris veikia paraleliai Europos Sąjungai, taiko daugelį Europos Sąjungos teisės normų ir dalyvauja bendroje Europos Sąjungoje rinkoje.

Taigi jau dabar daugelio šalių narių integracijos lygis skiriasi ir gali būti, kad Europos Komisijos pirmininkas J.C. Junckeris tiesiog siekia, kad tai taptų norma, o ne išimtimis ar pareinamąja būkle.

„Atvirai kalbant, tai vienintelis praktinis sprendimas. Stebuklų, kaip sutvarkyti Europos Sąjungą tokioje didžiulio netikrumo aplinkoje, nėra. Apie tai reikia kalbėti: suteikti galimybę valstybėms narėms pasirinkti greitį ir bendradarbiavimo lygmenis“, - sako P. Auštrevičius.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Tomas Janeliūnas teigia manantis, kad J.C. Junckerio svarstymai gali atspindėti pačioje Europos Sąjungoje tvyrantį sutrikimą – po „Brexit“ kaip niekad iškilo konfliktas tarp glaudesnės integracijos šalininkų ir priešininkų.

Tomas Janeliūnas

„Kelių greičių Europos Sąjungos idėjos iškyla periodiškai ir lygiai taip pat periodiškai yra nugesinamos“, - sako T. Janeliūnas, pridurdamas, kad tokio modelio priešininkai sako, esą „kelių greičių Europa“ reiškia dalies valstybių diskriminaciją, mat „orbitos“ valstybės neturėtų tokių pat teisių ir galimybių kaip „šerdies“ šalys.

„Kritika tokioms idėjoms kildavo, nes dažniausiai šalys, ypač įstojusios neseniai, nenorėdavo turėti mažiau integracijos galimybių palyginti su senosiomis branduolio šalimis. Tačiau dabar yra kitokia situacija – kai kas tikrai nenori gilesnės integracijos. Ir tai, matyt, veda į tokius chaotiškus bandymus ieškoti alternatyvų“, - sako T. Janeliūnas.

Dabar yra kitokia situacija – kai kas tikrai nenori gilesnės integracijos. Ir tai, matyt, veda į tokius chaotiškus bandymus ieškoti alternatyvų.
Tomas Janeliūnas

Politologas J.C. Junckerio teiginius vadina improvizacija. Pavyzdžiui, pasak T. Janeliūno, Europos Sąjungos santykiai su Turkija ir dabar yra gana glaudūs – Turkija yra oficiali kandidatė ir bendradarbiaujama tose srityse, kur Europos Sąjunga bei Turkija susitaria. Tarkime, buvo susitarta dėl bendrų priemonių stabdant pabėgėlių srautą iš Turkijos į Europos Sąjungą, mainais į tai Europos Sąjunga pažadėjo bevizį režimą Turkijos piliečiams, nors turkai turi atitikti keliamus reikalavimus bei atlikit namų darbus.

„Lygiai taip pat britai po atsiskyrimo tikriausiai turės sąlygas, kurios leis palaikyti kontaktus, vykdyti prekybą, gal net užtikrins kažkokį žmonių judėjimą. Tai pavadinti, kad tai bus kažkoks papildomas žiedas aplink Europos Sąjungą, galima, bet tai neturi prasmės. Vis tiek kiekvienu atveju bus dvišaliai susitarimai su tokiomis šalimis kaip Turkija ar Jungtinė Karalystė. Ir vienodų sąlygų Turkijai ir Jungtinei Karalystei tikriausiai negalima tikėtis“, - svarstė politologas.

L. Kasčiūnas: toks planas Lietuvai nenaudingas

Ar J.C. Junckerio pasiūlymas naudingas Lietuvai? Seimo narys, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Laurynas Kasčiūnas sako, kad Lietuvos interesams jis ne itin naudingas. Tiesa, L. Kasčiūnas yra antifederalistas, ši pozicija atitinka jo pažiūras.

Politikas sako, kad Lietuvai būtų labai nepalanku, jeigu kelios Europos šalys susitartų dėl glaudesnės integracijos gynybos srityje, mat, tai dubliuotų NATO ir sumažintų JAV svorį Europos gynybos reikaluose. JAV dalyvavimas Europos gynybos sistemoje Lietuvai yra gyvybiškai svarbus klausimas, nes būtent Vašingtonas (iš dalies ir Londonas) istoriškai geriausiai atstovaudavo Rytų Europos valstybių interesams Rusijos grėsmės akivaizdoje.

Laurynas Kasčiūnas

„Branduolio valstybių glaudesnis bendradarbiavimas yra instrumentas primesti žaidimo taisykles kitoms narėms. Šalys, kurios valdys branduolio formavimą, galės nustatyti integracijos tempą arba integruoti ten, kur mes nenorime", - sako parlamentaras.

Branduolio valstybių glaudesnis bendradarbiavimas yra instrumentas primesti žaidimo taisykles kitoms narėms. Šalys, kurios valdys branduolio formavimą, galės nustatyti integracijos tempą arba integruoti ten, kur mes nenorime.
Laurynas Kasčiūnas

„Pavyzdys - gynybos sritis. Jeigu mes sukursime centralizuotą kariuomenę, tai reikštų NATO eliminavimą iš Europos saugumo sistemos. Aš esu amerikietiškos Europos šalininkas ir bet kokie federalistų žingsniai, kurie mažintų Amerikos ir NATO vaidmenį Europoje, neatitinka Lietuvos nacionalinio saugumo interesų", - aiškina L. Kasčiūnas.

Politikas taip pat mini, kad Prancūzija, pavyzdžiui, siekia mokesčių harmonizacijos įmonėms. Tam viešumoje yra pritarusi ir Vokietija, bet, pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė priešinosi šioms pastangoms. Toks nesutarimas kyla dėl to, kad mažesnius mokesčius įmonėms taikančios šalys yra patrauklesnės investuotojams iš kitų šalių, todėl Europos Sąjungos šalys narės konkuruoja tarpusavyje, nors tai yra bendra rinka.

L. Kasčiūnas sako nesantis tikras, ar Lietuvai mokesčių harmonizavimas būtų naudingas, bet, pavyzdžiui, gilesnė integracija energetikos srityje, jo nuomone, būtų itin geras pasirinkimas Lietuvai.