Pirmininkavimas Europos Sąjungai - aukso amžius valdininkams?

Po krizės Lietuvos verslininkai sako komandiruotėms itin taupantys ir ieško būdų, kaip pakeisti brangiai kainuojančias keliones. Tačiau šalies valdžia, atrodo, taupyti nežada, o artėjant šalies pirmininkavimui Europos Sąjungai (ES) kelionių turėtų daugėti - skelbia TV3 laida „Savaitės komentarai“.

Štai statybų bendrovė „Hanner“ bando taupyti naudodamiesi naujausiomis ryšio priemonėmis.

„Ir jeigu tiktai galim iš tikrųjų gauti naudos, tai tokiu atveju darbuotojai vyksta. Visais kitais atvejais - galima daug ką sužinoti internete, yra labai daug informacijos, straipsnių, video medžiagos ir apžvalgų įvairiausių“, - sako šios bendrovės vadovas Arvydas Avulis.

Verslininkai savo žmones komandiruoja tik išskirtiniais atvejais. Tačiau Lietuvos valdininkai, regis, nesivargina pasukti galvą, ar verta vykti į vieną ar kitą komandiruotę. Todėl vis dažniau išlenda atvejai, kai ministerijų pareigūnai lankosi abejotinos vertės konferencijose, tokiose, kaip egzotiškose šalyse Pietų Korėjoje ar Kolumbijoje.

Tačiau po pusantrų metų Lietuvos valdininkų laukia „aukso amžius“ - mat Lietuvai perėmus ES vairą, tūkstančiai klerkų pasipils po pasaulį.

A. Ažubalis: numatyta apie 6 tūkst. komandiruočių

„Komandiruočių numatyta nei daug nei mažai - apie 6 tūkstančius. Iš jų apie tūkstantį į trečiąsias pasaulio valstybes. Todėl, kad Lietuva atstovaus tą pusmetį ES įvairiausiose pasaulio tarptautinėse organizacijose“, - sako Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.

Tarp labiausiai mėgstančių keliauti nepralenkiama yra Aplinkos ministerija. Ji planuoja surengti 1700 komandiruočių, kurių beveik pusė - į Aziją, Afriką ir Lotynų Ameriką. Tiesa, į kokias konferencijas važiuos Aplinkos ministerijos klerkai, ministras nesugebėjo atsakyti.

„Pasidomėkite Jungtinių Tautų (JT) dienotvarkėje. Pamatysite, kad tai yra JT renginiai, tai yra rimtos konferencijos, čia tai ne kažkokios kelionės. Jūs norite, kad tai būtų kelionės - tai ne kelionės, ir ten iš tikrųjų vyksta darbas. O tai, kad tokiuose renginiuose vakare kažkas tai konferencijų dalyviams yra organizuojama, tai ar čia nusikaltimas? Aišku, jie gali neiti į tuos priėmimus, be jokių abejonių, bet jie yra nemokami“, - „Savaitės komentarams“ sakė Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas.

Užsienio reikalų ministras tikina esą Lietuva privalo visada atstovauti ES trečiosiose šalyse, o kur vyksta konferencijos - negali pasirinkti.

„Šiuo atveju, jeigu tai JT konferencija, tai JT pasirenka. O JT, aš manau, nėra labai svarbu, kad Pietų Korėją nuo Lietuvos skiria trys tūkstančiai kilometrų, gal svarbiau, kad Indonezija yra arti Pietų Korėjos...“, - sako A. Ažubalis.

Tad dalyvauti įvairiose konferencijose plūs šimtai Lietuvos valdžios atstovų. Per keturisšimtus klerkų į užsienį siųs Finansų ministerija, o Susisiekimo pasikuklino - komandiruos tik tris šimtus.

Ūkio ministerija kuria „atsarginių suolelį“

Pustrečio šimto pavaldinių į užsienį išleidžiantis Ūkio ministras tvirtina, kad siunčia net ir tuos darbuotojus, kurie neaišku, ar tikrai prisidės prie pirmininkavimo Europos Sąjungai.

„Mes turim pasiruošti „atsarginių suolelį“, kurie galės pakeisti vienus ar kitus žmonės, kažkam tai nutikus ar panašiai. Kartu mums reikalinga ir sukaupta kompetencija, kad galėtumėme tuos klausimus normaliai, oriai iš tikrųjų pirmininkauti tiems klausimams“, - sako Ūkio ministras Rimantas Žylius.

Tuo metu Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis aiškina, kad tiek daug komandiruočių nepateisinama, bet tikina, kad sunku nustatyti, į kokias keliones reikia siųsti žmones.

Savo ruožtu verslininkai tvirtina, kad mūsų politikai ne nuo to galo pradeda mąstyti - komandiruočių tikslingumą reikia įvertinti, bet pirmiausia reikia žiūrėti, kiek žinių ir patirties galima pasisemti Lietuvoje ir stengtis kuo daugiau renginių organizuoti savo šalyje.

Pirmininkavimas ES Lietuvai atsieis apie 200 mln. litų, o tai, kaip skelbia šalies valdžia, yra mažiausiai ES istorijoje.