Feisbuke masiškai dalijamasi tėvų, kurie piktybiškai vengia išlaikyti savo vaikus, nuotraukomis. Komentaruose tokie vyrai vadinami besarmačiais, parazitiniais, svoločiais, apdalijami dar stipresniais epitetais.

„Yra daugiau tokių (nurodo vardą ir pavardę – DELFI) Dvi santuokos ir abiem moterims po sūnų. Nė vieno vaikiuko neišlaiko. Pirmas sūnus ligoniukas, bet jam nė motais, tik pažadais dalijasi. Kitam sūnui vos dveji ir nieko. Iš kur tokių svoločių atsiranda. Negaliu, net rankos dreba iš pykčio! Daugiau tokių moterų yra, tik ne visos tokios drąsios kaip jūs!“ – idėjos autorę sveikino viena iš komentatorių, prašydama feisbuko draugų nelikti abejingais, pasidalyti informacija „apie šitą besarmatį“.

Teigiama, jog tokių bachūrų belenkiek yra, tad reikia jiems visiems gėdą padaryt, kad suprastų, jog vaikai kiekvieną dieną valgyti nori.

Vaikų išlaikymo fondas paviešino skolininkų pavardes

Vaikų išlaikymo fondas liepos pabaigoje paskelbė skolininkų sąrašą, kuriame surašyti tėvai, nevykdantys pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir kurių gyvenamoji vieta yra nežinoma. Sąraše, kurį galima rasti čia – 135 tėvų vardai, pavardės ir gimimo metai.

Jei skyrium gyvenantis tėtis ar mama neišlaiko savo vaikų, jam mokesčių mokėtojų pinigais per Vaikų išlaikymo fondą gali būti mokama išmoka.

Šiuo metu vienam vaikui per mėnesį skiriama suma negali viršyti daugiau, negu 1,5 bazinės socialinės išmokos (BSI), kuri dabar siekia 38 eurus. Taigi, tėvų neišlaikomiems vaikams skiriami 57 eurai per mėnesį.

1511 ikiteisminių tyrimų

Vaikų išlaikymo fondo administracija 2010 m. – 2014 m. teisėsaugos institucijoms yra pateikusi 2185 prašymus pradėti ikiteisminį tyrimą dėl vengimo išlaikyti vaiką. Dėl to pradėti 1511 ikiteisminiai tyrimai.

Dėl asmenų, kurie vengia išlaikyti vaikus, baudžiamosios atsakomybės į teisėsaugos institucijas gali kreiptis tėvas ar globėjas, su kuriuo gyvena vaikas, jei teismo sprendimu ar teismo patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi negauna vaiko išlaikymo lėšų.

Kaip yra išaiškinę teismai, baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką iškyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo.

Pagal Lietuvos įstatymus, vengiantys šios pareigos baudžiami viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.