Pinigų plovėjai slysta pro įstatymų skyles

 (3)
Su Seimo Ekonomikos komiteto pirmininku Viktoru Uspaskichu susijusios bendrovės "Jangila" baudžiamosios bylos tyrimas gali tapti pretekstu keisti įstatymus. Artimiausiu metu šalies generalinis prokuroras Kazys Pėdnyčia ketina kreiptis į Seimą, kad būtų pakeisti kai kurie su pinigų plovimu, kontrabanda bei turto areštu susiję įstatymai.
Generalinė prokuratūra ketina siūlyti keisti įstatymus, nes įstrigo dar 1997 metais bendrovei "Jangila" iškeltos baudžiamosios bylos tyrimas. Manoma, kad ši ofšorinė bendrovė, kuri yra pagrindinė "Vikondos" koncerno kreditorė, priklauso V.Uspaskichui.

"Mes turime tik teisę siūlyti pakeisti įstatymus. Nesame institucija, kuri turi iniciatyvos teisę", - sakė K.Pėdnyčia. K.Pėdnyčia jau nurodė savo pavaldiniams parengti įstatymų pakeitimų projektus. Toks sprendimas buvo priimtas po to, kai Generalinė prokuratūra gavo Panevėžio apygardos prokuratūros vadovo Justino Pupkos išvadas apie "Jangilos" bylą.

Savo rašte generaliniam prokurorui J.Pupka teigia, kad bylos tyrimas parodė, jog dėl netobulų įstatymų negalima išieškoti pinigų iš ofšorinių kompanijų. Neįmanoma patikrinti ir versijos, kad "Jangilos" bendrovė buvo finansinių grupuočių pinigų plovimo tarpininkė bei nelegaliai įveždavo į Lietuvą dideles grynųjų pinigų sumas.

Baudžiamoji byla dėl neteisėtos įmonės veiklos Lietuvoje "Jangilai" buvo iškelta 1997 metų spalio mėnesį. Dar prieš tai šia bendrove domėjosi net kelios Lietuvos bei Latvijos specialiosios tarnybos. Buvo nustatyta, kad V.Uspaskicho patikėtiniu laikomas "Jangilos" prezidentas Erlandas Petrūnas ir šios bendrovės buhalterė Audronė Jasaitytė nuo 1995-ųjų iki 1997 metų reguliariai iš Latvijos į Lietuvą kontrabandos būdu įveždavo dideles grynųjų pinigų sumas.

Manoma, kad iš viso į Lietuvą buvo įvežta nuo nuo 10 iki 50 milijonų JAV dolerių grynųjų pinigų. Kai kuriais duomenimis, į Kėdainius iš Rygos su pinigais grįžtančius E.Petrūną ir A.Jasaitytę nuolat lydėdavo apsaugos vyrai.

Kol kas prokuratūros pareigūnams rimtų abejonių kelia ne tik pinigai, kuriuos su V.Uspaskichu susijusios įmonės gavo iš "Jangilos" bendrovės. Neaiški ir iš kitų ofšorinių bendrovių gautų pinigų kilmė.

Žinoma, kad pirmuosius didžiulius kreditus su V.Uspaskichu susijusios įmonės pradėjo gauti dar 1995 metais. Šiuos kreditus suteikė JAV registruota ofšorinė kompanija EPP. Tuomet dar mažai kam žinomas suvirintojas V.Uspaskichas be jokių garantijų iš bendrovės EPP kelis kartus gavo milijono JAV dolerių ir dar didesnius kreditus.

Prieš duodama šias paskolas EPP pati buvo nemoki, turėjo problemų su JAV mokesčių inspekcija. Prokuratūros duomenimis, už šiuos pinigus buvo perkamos perspektyvios Lietuvos įmonės. Panevėžio prokurorų teigimu, "Jangila" Lietuvai padarė daugiau kaip 270 mln. litų žalą. Neturėdama leidimo "Jangila" Lietuvoje vertėsi ūkine ir komercine veikla.

Prisiteisti šią pinigų sumą prokurorams taip pat nebus paprasta. Pasirodo, pagal įstatymus iš atsakovų - bendrovės "Jangila" ir jos prezidento E.Petrūno - būtina gauti rašytinį patvirtinimą, jog jiems žinoma apie bylos nagrinėjimo teisme laiką.

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas ir "Vikondos" koncerno prezidentas V.Uspaskichas teigė, kad baudžiamoji byla "Jangilai" buvo iškelta politiniais motyvais, tenkinant tuomet valdžioje buvusių konservatorių partijos lyderių norus. Tačiau bylą tiriantis prokuroras G.Marcinkevičius neigė, kad byla yra politinė: "Nežinau, ką bendra turi mokesčių nemokėjimas ir politika".

"Lietuvos rytas"
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Lietuvos kariuomenės ginkluotės kontrolės inspektorius lankysis Rusijos kariniame vienete (5)

Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo ginkluotės kontrolės atstovas kartu su Latvijos vadovaujama inspektorių grupe sausio 24-26 dienomis lankysis 25-oje atskirojoje motorizuotojoje brigadoje Pskove.

„Istorijos detektyvuose“ – žydo ir prie žydų naikinimo prisidėjusio giminaičio pokalbis (19)

Holokausto tema kelia labai sunkų kaltės klausimą. Nors ir vokiečių valdžia leido, skatino, organizavo, tačiau tai darė lietuvių rankomis. Lietuviai šaudė bendrapiliečius žydus. Aišku, niekas nekalba apie kolektyvinę kaltę, tačiau ką mes jaučiame galvodami apie šią tragediją?

D. Grybauskaitė: vaistų kainos yra pasitikėjimo testas A. Verygai (21)

Prezidentė Dalia Grybauskaitė kelia užduotį naujajam sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai - padaryti tai, ko nepadarė jo pirmtakai - sutvarkyti konkurencines sąlygas ir užkirsti galimybes neskaidriems sandoriams perkant vaistus, taip sudarant galimybes mažėti jų kainoms.

VTEK vadovas R. Valentukevičius atsisako trauktis iš pareigų (208)

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) pirmininkas Romas Valentukevičius atsisako trauktis iš pareigų.

Pasienyje su Karaliaučiumi tvora statoma ir dėl geopolitinių priežasčių (51)

Pasienyje su Karaliaučiumi Lietuva tvorą statys ir dėl geopolitinių priežasčių, teigia vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.