„Protestai yra svarbūs vien savo mastu. Mastas tikrai įspūdingas. Ypač kai daugelį metų buvo kalbama apie rusų apatiją, kad rusai yra pripratę prie autoritarinio valdymo būdo ir nėra suinteresuoti demokratija. Tačiau šie įvykiai parodė, kad rusai, kaip ir daugelis pasaulio žmonių, nori laisvės, skaidrumo ir demokratijos“, - interviu DELFI sakė Ph. Gordonas.

- Pastaruoju metu Rusijoje stebime protestus prieš premjero Vladimiro Putino režimą. Jūsų nuomone, ar šie protestai gali turėti įtakos režimo kaitai, taip pat Rusijos santykiams su kaimynais bei JAV?

- Aš nenoriu spekuliuoti dalykais, kurių tiksliai nežinau, tačiau galiu pasakyti, kad JAV aiškiai remia teisę laisvai protestuoti. Kaip ne kaip, tai didžiausi protestai Rusijoje, kurie yra buvę nuo Sovietų Sąjungos žlugimo. Pažymėtina, kad Rusijos valdžia leidžia šiems protestams vykti, tai tikrai pozityvu.

Kaip žinote, JAV valstybės sekretorė H. Clinton, praeitą kartą lankydamasi Vilniuje, aiškiai pasakė, kad Rusijos parlamento rinkimuose buvo nemaža pažeidimų ir kad Rusijos piliečiai turi teisę į laisvus, teisingus ir skaidrius rinkimus. Rusai patys turi nuspręsti, kur tai nuves, tačiau gera matyti naująją kartą, kuri moka įvertinti demokratijos svarbą.

- Tačiau, jūsų nuomone, kiek šie protestai gali būti svarbūs, ar jie gali bent ką nors pakeisti?

- Vėl tai priklauso nuo pačių rusų. Bet protestai yra svarbūs vien savo mastu. Mastas tikrai įspūdingas. Ypač kai daugelį metų buvo kalbama apie rusų apatiją, kad rusai yra pripratę prie autoritarinio valdymo būdo ir nėra suinteresuoti demokratija. Tačiau šie įvykiai parodė, kad rusai, kaip ir daugelis pasaulio žmonių, nori laisvės, skaidrumo ir demokratijos. Tą šie protestai ir reiškia.

- Lietuva taip pat turi nedemokratišką kaimynę Baltarusiją, kuri yra išsakiusi ketinimus statyti atominę jėgainę. JAV valstybės sekretorė H. Clinton išreiškė paramą Baltarusijos elektrinės statyboms, tačiau Lietuvoje ši žinia sutikta su nusivylimu ir tam tikru nerimu. Žvelgiant iš šių dienų perspektyvos, ar nemanote, kad toks aiškus paramos išsakymas buvo klaida?

- Noriu aiškiai pasakyti, kad JAV pozicija tokia: jeigu Baltarusija perduoda smarkiai prisodrintą uraną (o mums tai labai svarbu), JAV neprieštaraus, kad Baltarusija statytų atominę elektrinę, jei ji atitiks tarptautinius saugumo standartus.

Tačiau net ir tuo atveju JAV nebūtų ta valstybė, kuri mokėtų už šios elektrinės statybas arba techninį aprūpinimą. Tiesiog mes neprieštarautume Baltarusijos, kaip ir visų valstybių, teisei plėtoti saugią atominę energetiką. Be to, tai nesusiję su klausimu, kur ji būtų statoma, esminė mintis, kad bet kokia parama baltarusių elektrinei, priklausytų nuo to, ar ji atitiktų saugumo reikalavimus.

- Norėjau pasiteirauti jūsų nuomonės apie Ukrainą, kuri pastaraisiais metais tarsi nežino, ką rinktis – orientaciją į rytus ar į vakarus. Jūsų požiūriu, ar šiuo metu, kai Europos Sąjunga yra įklimpusi į finansines ir ekonomines problemas, nėra grėsmės, jog Ukraina gravituos rytų pusėn?

- Prieš kalbėdamas šiuo aspektu apie Ukrainą, norėjau dar pridurti keletą žodžių apie Baltarusiją. Atominė jėgainė yra vienas aspektas, tačiau noriu pasakyti, kad mes esame tikrai susirūpinę, kad Baltarusijoje nebėra jokio progreso demokratizacijos linkme. Mes tikrai manėme, kad Baltarusija turėjo galimybę pradėti gerbti demokratiją ir žmogaus teises ir pajudėti geresnių santykių link su mumis.

Tačiau po susidorojimo su opozicija, po neseniai įvykusio žmogaus teisių aktyvisto įkalinimo, Baltarusija prarado tokią galimybę. Todėl matėme, kad JAV įtvirtino sankcijas Baltarusijai, buvo imtasi jungtinių JAV ir Europos Sąjungos veiksmų, kuriais parodyta, kad tokie dalykai yra nepriimtini. Mes nebematome santykių su Baltarusija ateities.

Panašiai gali būti apibūdinamas ir požiūris į Ukrainą. Mes tikrai norėtume, kad Ukrainos santykiai su JAV ir Europos Sąjunga būtų geri, tačiau aiškiai išsakėme, jog ir iš Ukrainos tikimės, jog ji atitiks europietiškus demokratijos standartus. Mes tikrai nusivylę paskutiniais įvykiais šioje šalyje, pavyzdžiui, buvusios premjerės Julijos Tymošenko įkalinimu.

Turiu pasakyti, kad mūsų požiūriu, tai atrodo kaip politinis persekiojimas, nesusijęs su normaliu bylos nagrinėjimu. Iš šalies atrodo, kad buvusi premjerė kalinama dėl priklausomybės buvusiam režimui, o ne dėl korupcijos ar kitų nusižengimų. Tiesiog toks elgesys nėra tinkamas Europos valstybei XXI amžiuje. Tai gali turėti neigiamų pasekmių Ukrainos santykiams su kitomis valstybėmis.

Mes remiame Europos Sąjungos perduotą žinią Ukrainai praėjusį mėnesį, kai buvo pareikšta, kad mes tikrai norime asociacijos sutarties su Ukraina, norime pagilinti laisvos prekybos susitarimus, tačiau negalime judėti į priekį, kol bus nepaisoma demokratijos standartų. JAV laikosi tokios pačios pozicijos.

- Bet ar nemanote, kad gindami J. Tymošenko, galime pastūmėti Ukrainos orientaciją į rytus? Ukraina galbūt gali nebeturėti pasirinkimo?

- Manau, kad panašūs argumentai dažnai išsakomi dėl Ukrainos ir dėl Baltarusijos – nespauskite jų, nes jos nebeturės pasirinkimo ir judės į rytus. Mes nenorime jų stumti niekur. Pirmiausia aš net nemanau, kad tai kažkoks pasirinkimas.

Mes niekada nesakėme, kad vardan gerų santykių su mumis reikia paaukoti santykius su Rusija. Juk šioms šalims būtina palaikyti gerus santykius su Rusija, tai jų interesas. Tai nėra joks pasirinkimas, mes nesame tie kurie keltų kažkokias neįveikiamas sąlygas. Šios šalys pačios priima sprendimus, kurie apriboja santykių plėtojimą su mumis.

Mes norime matyti Ukrainą, turinčią skaidrią ir nepriklausoma energetikos rinką, tas pats pasakytina ir apie Baltarusiją. Tačiau šios šalys pačios priima vienokius ar kitokius sprendimus, kurie apriboja ekonominius ar politinius santykius su vakarais bei padidina jų priklausomybę nuo Rusijos. Nemanau, kad jos iš tiesų to nori.

Mes liekame atviri santykių stiprinimui. Tai įrodo ir faktas, jog, nepaisant visko, Europos Sąjunga baigė derybas dėl asociacijos susitarimo su Ukraina – tai buvo padaryta tam, kad būtų stiprinami politiniai ir ekonominiai ryšiai. Tačiau nemanau, kad savo susirūpinimą dėl demokratijos ir žmogaus teisių padėties galime tiesiog numesti šalin.

- Šiuo klausimu norėčiau peršokti prie padėties Artimuosiuose Rytuose: šiame regione praūžė arabų pavasaris, žlugo kai kurie nedemokratiniai režimai, kyla įtampa dėl Irano. Kaip gali keistis situacija šiame regione?

- Kalbant apie Artimųjų Rytų situaciją, esama labai daug klausimų, bet mažai atsakymų. Tačiau noriu pabrėžti, kad tai nėra susiję su politiniais veiksmais, mes nepasirinkome būtent tokios įvykių eigos, tad ši situacija priklauso ne nuo mūsų veiksmų. Pozityvus dalykas tas, kad ne vakarai nusprendė, kaip turi gyventi šio regiono žmonės, taip nusprendė patys gyventojai. Tai svarbu žinoti, nes mes nekontroliuojame šio regiono ateities ir negalime numatyti, kaip viskas vystysis. Viskas, ką galime padaryti, tai nukreipti pozityviu keliu, jei tam yra potencialo.

Mes turime klausimų dėl regiono ateities, bet pastaruosius šešiasdešimt metų padėtis regione tikrai nebuvo tobula. Hosni Mubarako, Muammaro Gaddafi, Zine El Abidine Ben Ali ir kitų lyderių nuvertimas nebūtinai blogas dalykas. Žinoma, dabar daug nežinios ir nerimo, tačiau mes tikimės, kad galiausiai šios šalys bus laisvesnės, skaidresnės, konkurencingesnės ir su augančia ekonomika.

- Pastaruoju metu auga įtampa tarp vakarų valstybių ir Irano. Jūsų vertinimu, ar yra tikimybė, kad kils karinis konfliktas?

- Nenoriu spekuliuoti, tačiau mūsų pozicija labai aiški: mes norėtume nesutarimus išspręsti diplomatinėmis priemonėmis. Mes suteikėme Iranui galimybę kalbėtis, tačiau jeigu jie nesilaikys Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijų, tai, žinoma, pasekmių bus. Mes koncentruojamės į ekonomines, finansines ir energetines priemones, tačiau konflikto rizika egzistuoja.

Iranas artėja prie galimybės panaudoti ginkluotą jėgą, o mes tikrai negalime to toleruoti. Izraelis yra susirūpinęs dėl galimų karinių veiksmų. Dėl to Iranui buvo padidintas spaudimas, todėl reikia tikėtis, kad jie supras, jog už tarptautinių įsipareigojimų ignoravimą reikia sumokėti.