Apie tai per interviu žurnalui „Sestdiena“ pareiškė buvęs Latvijos užsienio reikalų ministras ir buvęs Tautos santarvės partijos lyderis Janis Jurkanas, rašo rus.DELFI.lv.
Atsakydamas į klausimą, kas Latvijoje būtų patenkintas Rusijos kariškių pasirodymu, J. Jurkanas sakė: „Manau, kad daugelis. Visi, kas laiko Latviją pamote. Matote, jeigu kas nors manęs paklaustų, kuo aš, kaip latvis, galėčiau didžiuotis savo šalyje, tokių dalykų būtų nedaug. Vieni skandalai.. Nesutvarkyta nė viena sfera. Ryškus pavyzdys - PKKB (Prevecijos ir kovos su korupcija biuras – DELFI past.)“.
J. Jurkano teigimu, daugelio Latvijos gyventojų nepasitenkinimas susijęs su tuo, kad jie kažkada buvo išstumti iš politinio proceso, nors iš pradžių jie palaikė Liaudies fronto idėjas. Prorusiškos nuotaikos šalyje būtų kur kas silpnesnės, jeigu Latvijos pilietybė būtų suteikiama visiems jos gyventojams, mano jis.
„Pabandykite kokį nors rusą deportuoti į Rusiją! Manote, kad Rusija – tokia patraukli šalis, kad Latvijos rusai norėtų ten gyventi? Niekada! Gali būti, kad jie serga už Rusijos ledo ritulio rinktinę, tačiau gyventi Rusijoje nenorėtų. Ir kas norėtų prisijungti prie skurdžios, korumpuotos šalies?“, - kalbėjo J. Jurkanas.
Jis pridūrė, kad kalbos apie „Maskvos ranką“ Latvijoje yra smarkiai išpūstos. „Nemanau, kad šiandien Rusiją labai domintų Latvijos politika. Dalyvavau „Santarvėje“ ir manau, kad šiandien „Santarvę“ stimuliuoja tie, kam 30 jų balsų reikės renkant generalinį prokurorą, prezidentą ar dar kai ką išskirtinio... Rusija prieš Latviją reikštų tai, kad Rusija yra prieš NATO. Šiandien jie negali sau to leisti“, - pridūrė J. Jurkanas.
N. Maliukevičius: nereikia žibalo į Kremliaus užkurtą ugnį
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Nerijus Maliukevičius DELFI teigė nesuprantantis, kaip buvęs Latvijos diplomatijos šefas galėjo įsitraukti į tokio pobūdžio diskusiją.
Pasak jo, buvusiam užsienio reikalų ministrui derėtų suvokti, kad tokiais pareiškimais jis dirba Kremliui naudingą darbą.
„Nereikia transliuoti tokių žinių, kurių, aš manau, labai džiugiai klausosi tas pats Kremlius ir tie vanagai, kurie kuria tą vadinamąją „žalių žmogeliukų“ strategiją. Tai čia, sakyčiau, strategiškai neprotingas įsitraukimas į Kremliaus modeliuojamą komunikaciją, kuri ir siekia atrasti posovietinėje erdvėje atrasti atskalūniškas grupes“, - pažymėjo N. Maliukevičius.
Politologas pažymi, jog eksministro minimi „žalieji žmogeliukai“ neturėtų kelti šiltų jausmų – net jeigu pritariama Rusijos politikai. Mat ten, kur šie Rusijai oficialiai neatstovaujantys veikėjai įkėlė koją, neįvyko nieko gero.
„Realūs įvykiai Kryme po „žaliųjų žmogeliukų“ atėjimo ar dabar matome visiška suirutė Slovjanske – tai parodo tokių norų pragaištingumą“, - konstatavo TSPMI dėstytojas.
I. Zokas: Lietuvos padėtis kitokia
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas DELFI teigė, jog Latvijoje prijaučiančiųjų Kremliaus politikai klausimas yra gerokai jautresnis. Visų pirma – dėl to, kad rusakalbių mažuma sudaro kur kas didesnę kaimyninės šalies populiacijos dalį.
Pasak jo, dalį Rusijos šalininkų konsolidavo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis Valdemaras Tomaševskis.
„Itin sėkmingas V. Tomaševskio pasirodymas prezidento rinkimuose – tai, manau, yra pakankamai aiškus indikatorius dabartinei valdžiai“, - teigė „Spinter tyrimų“ vadovas.
Tačiau kokia dalis iš daugiau nei 100 tūkst. žmonių, atidavusių V. Tomaševskiui savo balsus prezidento rinkimuose, pasisakytų už „žaliuosius žmogeliukus“, spėlioti jis nesiėmė. Esą Georgijaus juostelė kandidato atlape pritraukė tik tam tikrą dalį elektorato, ir ne visi V. Tomaševskio rinkėjai pritaria jo retorikai Rusijos ir Ukrainos atžvilgiu.
„Tos simbolikos čia (V. Tomaševskio kampanijoje – DELFI) buvo daugiausiai. Bet nebūtinai dėl to balsavo už V. Tomaševskį, nes, kaip žinoma, jis turi pakankamai lojalų rinkėjų ratą, kurie būtų nubalsavę – ar su juostele, ar be jusotelės“, - pabrėžė I. Zokas.
Bendro nepasitenkinimo gyvenimu Lietuvoje su noru matyti „žalius žmogeliukus“ mūsų žemėje I. Zokas nesieja.
„Kurie nepatenkinti, kad algos mažos, pensijos mažos – tokių mes galime surinkti 95 proc., - ironizavo I. Zokas. - Bet jeigu žmogus nepatenkintas gyvenimu Lietuvoje arba dabartine valdžia, tai nereiškia, kad jis norėtų, kad grįžtų tarybiniai laikai.“
Anot pašnekovo, Lietuvoje tebėra tam tikra dalis visuomenės, kartojanti, kad „prie ruso buvo geriau“, tačiau sykiu auga nauja karta, kur kas blaiviau vertinanti skirtumus tarp dabartinės valstybės ir sovietmečio.
„Jau yra tam tikra karta, kurie „prie ruso“ dar buvo vaikai. Ir visą sąmoningą gyvenimą pragyvenę jau nepriklausomoje Lietuvoje. Jau yra ir tam tikras kartų virsmas“, - tęsė I. Zokas.
Be to, anot „Spinter tyrimų“ vadovo, nostalgija laikams „prie ruso“ ar pagiriamieji žodžiai Baltarusijos režimui toli gražu ne visada reiškia, kad tokias pažiūras demonstruojantys žmonės trykšta noru būtent taip ir gyventi.
„Prie ruso buvo geriau“ dažnai sakoma kaip tam tikras posakis. Arba tam tikrais klausimais žavimasi Aliaksandro Lukašenkos valstybės valdymo stiliumi. Tačiau jeigu paklaustume žmonių tiesiogiai, ar jie tikrai to norėtų, tai, matyt, daugelis pakeistų nuomonę“, - reziumavo I. Zokas.
