Politologai perspėja, kad tokie veiksmai pavojingi ir Lietuvoje gyvenančius rusus gali atitolinti nuo mūsų šalies. Taip pat kyla pavojus, kad Lietuvoje gyvenančios tautos susiskaldys ir ims ėstis tarpusavyje. Tai būtų naudinga tik Maskvai.
Tai, kad pastaraisiais metais Lietuvoje populiariausia tema tapusi Rusija, parodė ir aistros dėl Eurovizijos dainų konkurso. Po šeštadienio Eurovizijos finalo daugiausia dėmesio sulaukė ne Lietuvos atstovų pasirodymas, o tai, kad Lietuva neskyrė nė vieno balo Rusijai.
Viena Lietuvos dalis džiūgavo: Rusija pastatyta į vietą ir iš mūsų gavo nulį taškų. Tuo metu kiti keikė Rusijos dainą išbrokavusią konkurso komisiją ir aiškino, kad Lietuva nusispjovė ant milijono balsų. Balsavusieji už Rusiją skundėsi, kad buvo nutildyti, ir kūrė sąmokslo teorijas.
Priekaištavo dėl rusų kalbos
DELFI domėjosi, kaip esant dabartinei geopolitinei situacijai jaučiasi Lietuvos rusai.
Sostinės naktiniame klube „Opium“ su dviem rusakalbėmis draugėmis linksminęsis Aleksandras pasakoja sulaukęs pastabos, kad kalba rusiškai. Tokią pastabą jam davė jaunas vaikinas.
„Jis pradėjo su mumis kalbėti mėgdžiodamas rusišką akcentą, matyt, norėjo pasityčioti. Kai paklausiau, ar turi problemų, nutilo ir atstojo“, – pasakoja puikiai lietuviškai kalbantis Aleksandras. Jo nuomone, pastaruoju metu žiniasklaidoje kalbama vien apie Rusiją, o į rusakalbius pradėta žiūrėti įtariai.
Panašios nuomonės laikosi vilnietė Tatjana. „Labiausiai žeidžia pasisakymai apie vadinamąją „penktąją koloną“ – ypač iš tų žmonių lūpų, kurie išvis nieko apie vietinius rusus nežino ir žinoti nenori“, – pasakoja Tatjana.
Ji sutinka, kad tarp rusų yra įvairių nuotaikų. Kai kurie jų tikrai piktinasi kalbomis apie gresiantį karą arba siūlymais uždrausti rusiškus kanalus. „Iš kitos pusės, mes visi esame šiek tiek pasimetę, net ir tie, kurie nesutinka su Rusijos veiksmais ir palaiko Lietuvą. Visada didžiavomės tuo, kad turime kultūrinių ir istorinių sąsajų su Rusija, o dabar kartais tikrai nesinori akcentuoti savo tautybės. Jaučiamės vadinamojo propagandinio „rusų pasaulio“ įkaitais, nors iš tikrųjų norėtume tą tikrą ryšį su ta tikrąja Rusija išsaugoti“, – teigė Tatjana.
Moteris taip pat pasakoja dažnai keistai besijaučianti vakarėliuose, kada pradedama kalbėti apie politiką – Rusijos veiksmus Ukrainoje ir santykius su Lietuva. Pašnekovė teigia turinti įrodinėti savo lojalumą Lietuvai. „Man tai nėra problema, bet iš aplinkinių justi nuolatinis įtarumas. Įtarumas jaučiamas ir kalbantis su vietiniais arba Rusijos rusais – tada vėl turi aiškinti, kaip jautiesi ir ką palaikai“, – dėstė pašnekovė.
Stebisi, kad lenkus ir rusus įvardija kaip problemą
Pasak Lietuvoje dirbančio ir šeimą turinčio Rusijos piliečio Maksimo, svarbu atskirti, ką sako šalies vadovai, politikai ir paprasti gyventojai. „Kartais klausantis vadovybės, politikų retorikos atrodo, kad per daug, bet kasdieniame gyvenime žmonės į mane nežiūri įtariai, dėl to, kad esu rusas, šnipu nelaiko“, – kalbėjo Maksimas.
Bet kuriuo atveju, pastebi jis, į rusą žiūrima kitaip nei į Lietuvoje gyvenantį švedą ar anglą. Tačiau pašnekovas pasigenda kitokio požiūrio į situaciją Ukrainoje – esą jei pasisakai kitaip, nei oficiali šalies pozicija, tarp tavęs ir pašnekovo iškyla siena. Tokiu atveju esi laikomas propagandos auka ir tavęs net nesiklausoma. „Tai – geopolitinės įtampos, situacijos pasekmė“, – sakė Maksimas.
Vilnietis Olegas savo aplinkoje taip pat nepastebi pasikeitusio požiūrio į rusus. „Tačiau į tai, ką matau per nacionalinę televiziją, ką skaitau laikraščiuose, mano požiūris ir nuomonė labai neigiami“, – teigė Olegas.
Jis stebisi Lietuvos žiniasklaida: atrodo, žurnalistai iki šiol neįsisąmonino, kad lenkai, rusai ir kitos tautos gyvena ne atskirai, o kartu, yra mokesčių mokėtojai ir Lietuvos piliečiai. Kartą Olegas pašiurpo per televiziją išgirdęs samprotavimus apie Lietuvos rusus ir lenkus. Jis stebisi, kad Lietuvoje gyvenantys rusai ar lenkai įvardijami kaip problema, išskiriami. Čia, jo nuomone, daroma didžiausia klaida. „Taip akivaizdžiai teigti, rašyti, kad ši bendruomenė – probleminis klausimas – kelias į susiskaldymą, kuris, man atrodo, dabar ir vyksta“, – dėstė pašnekovas.
Jis prisiminė kratas rusiškose Vilniaus mokyklose. Šį sumanymą Olegas vadina „idiotiškumo viršūne“. Jo nuomone, jei tose mokyklose yra problemų, informaciją galima surinkti subtiliau, nebūtina daryti viešą akciją, bauginti vaikus ir jų tėvus.
Olegas stebisi ir Valstybės saugumo departamento ataskaitos viešinimu – joje tarsi įvardijami nepatikimi žmonės ar galimi priešai, bet jokių įkalčių esą nėra. Kitose Europos valstybėse Olegas tokios praktikos nepastebėjo.
Maskvietei patarė nušauti V. Putiną
Vilnietė Lina, kurios rusas tėvas gyvena Maskvoje, dažnai vyksta į Rusiją. Prieš porą savaičių Vilniuje lankėsi Linos bičiulė iš Maskvos.
„Sėdėjome kartu kavinėje, prie mūsų prisijungė draugė iš Lietuvos. Staiga draugė lietuvė ėmė stačiokiškai ir storžieviškai teirautis, ar „tikrai visi Putką Rusijoje mėgsta“. Draugė iš Rusijos vengia šių temų, nepalaiko Rusijos valdžios politikos, tad bandė šią temą nutraukti. Tada lietuvė ją ėmė provokuoti: kad žmonės patys kalti, nes išsirenka, galiausiai patarė nušauti Putiną. Rusė tik palingavo galva ir ironiškai atsakė, kad gal kas ir nušaus“, – pasakoja Lina.
Vėliau lietuvė draugė samprotavo apie tai, kad ant Maskvos reikia numesti bombą. Lina bandė sušvelninti situaciją. Keisčiausia, kad anksčiau diskusijų apie politiką merginų tarpe nekildavo. „Tada supratau, kad ši tema taip stipriai išėdusi visuomenę, kad darosi nebesmagu. Kitą dieną atsisakiau švęsti gimtadienį – būtų reikėję kviesti draugę iš Maskvos, o aš nebuvau tikrai dėl savo draugų reakcijos į ją“, – kalbėjo pašnekovė.
Kadangi tėtis gyvena Maskvoje, Lina dažnai vyksta jo aplankyti. Dažnai Lina sulaukia aplinkinių klausimų, kodėl važiuoja į Maskvą – pusiau juokais, pusiau rimtai žmonės klausia, ar tik ši nebus Rusijos šnipė.
L. Donskis: taip padarytume paslaugą Maskvai
„Mano nuomone, dabar kibti ant to kabliuko, kai esame daug saugesni nei buvome 1991 m., būtų visiška kvailystė“, – sako L. Donskis. Filosofo teigimu, taip elgdamiesi, darytume paslaugą Maskvai.
Tačiau, pastebi L. Donskis, pasikeitus geopolitinei situacijai, nuotaikos visuomenėje keičiasi. Tada paaštrėja ne patys maloniausi dalykai. „Paranojiškos nuotaikos, įtarumas, mažumų įtarinėjimas – bijau, kad šia prasme Maskva pasiekė kai kurių savo laimėjimų. Nuotaikos truputėlį pakeistos, jos nemalonios, nes jeigu ši tendencija tęsis toliau, Maskvos propagandistams norint, galima kartoti – žiūrėkite, mes gi sakėme, kad jie yra ksenofobai ir nekenčia rusų. Problema yra ir manau, kad būtų protinga balansuoti šiuos dalykus“, – kalbėjo L. Donskis.
Profesoriaus teigimu, palyginti nedaug žmonių Lietuvoje nuoširdžiai simpatizuoja tam, ką dabar Rusija daro Ukrainoje. L. Donskio teigimu, net jei mažumų nelojalumo simptomų būtų, sveikas protas kalbėtų kitaip: reikia mažumas palenkti į savo pusę. „Reikia mažumas palenkti į savo pusę, pelnyti jų lojalumą ir simpatijas. Man sveikas protas sako, kad didžioji dalis tų žmonių supranta, kuo skiriasi gyvenimas Europos Sąjungos valstybėje nuo gyvenimo kitur. Aš esu įsitikinęs, kad jie linki laimės ir saugumo sau ir savo vaikams“, – teigė L. Donskis.
Jis ragina nepasiduoti isterijai, o geriau galvoti, kaip Lietuvos rusams ir lenkams pateikti europietišką įvykių versiją, pavyzdžiui, siūlant daugiau europietiškos informacijos rusų kalba. „Laukia ilgametis rimtas darbas siekiant, kad lenkai ir rusai iš tikro būtų Lietuvos patriotai. O ne pradėti fantazuoti apie tai, kad su akcentu lietuviškai kalbantis žmogus savaime yra putinistas. Taip darome didelę žalą sau ir savo visuomenei“, – įsitikinęs filosofas. .
K. Girnius: tai labai pavojinga
Pasak K. Girniaus, nors yra vyresnių rusų, ilgesingai galvojančių apie sovietmetį, jaunimas taip nemąsto – paprasčiausiai sovietmečio nepažįsta ir gana gerai integravęsis į Lietuvos gyvenimą.
2012 m. „Eurobarometro“ apklausa parodė, kad Lietuva – šalis, kurioje žmonės jautėsi mažiausiai diskriminuojami. 65 proc. nurodė jokio diskriminavimo nejautę. Tą jautė vos 15 proc.
„Prieš trejus metus jautėsi, kad Lietuvoje nebuvo etninės diskriminacijos, šiuo atžvilgiu Lietuva buvo aiški lyderė visoje Europos Sąjungoje. Jeigu dėl dabartinių įvykių padėtis pasikeistų, būtų labai liūdnas posūkis“, – kalbėjo politologas.
Jo manymu, jei yra ženklų, kad žmonės jaučiasi skriaudžiami, valdžia turėtų pradėti rimtus tyrimus ir mėginti sustabdyti santykių pablogėjimą. „Būtų labai blogai, jei turint labai gerus santykius, iš dalies dėl perdėtos retorikos, taip pat iš Vyriausybės vadovo ir pačios prezidentės, pakenktų santykiams. Nežinia, kiek tokiu atveju užtruktų laiko juos atstatyti į ankstesnį lygį“, – sakė K. Girnius.
Jis stebisi sprendimu vidury dienos, pamokų metu, krėsti rusišką mokyklą. K. Girniaus aiškinimu, teisėsauga aiškiai nieko mokykloje nerado. Tokį elgesį pašnekovas vertina kaip neatsakingus valdžios žmonių veiksmus siekiant parodyti budrumą. „Tai labai pavojinga“, – perspėja politologas.