Per dešimtmetį sumažėjo pagimdžiusių moterų ir pagimdytų vaikų

 (50)
Pagimdžiusių moterų per dešimtmetį sumažėjo 7 proc., o pagimdytų vaikų – beveik 10 proc., nurodo Statistikos departamentas.
Per dešimtmetį sumažėjo pagimdžiusių moterų ir pagimdytų vaikų
© DELFI (T.Vinicko nuotr.)

Jo duomenimis, 2011 metų kovo 1 dieną Lietuvoje gyveno 1 mln. 67 tūkst. 15 metų ir vyresnių moterų, kurios buvo pagimdžiusios 2 mln. 211 tūkst. vaikų. Tokie duomenys skelbiami remiantis 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis.

Palyginti su 2001 metų surašymo rezultatais, pagimdžiusių moterų skaičius sumažėjo 7 proc., o pagimdytų vaikų – 9,7 procento.

Miesto moterys buvo pagimdžiusios 1 mln. 351 tūkst. vaikų (61,1 proc.), kaimo moterys – 859,7 tūkst. vaikų (38,9 proc.). Laikotarpiu tarp surašymų pagimdžiusių miesto moterų sumažėjo 6,1 proc., kaimo – 8,8 proc., jų pagimdytų vaikų skaičius – atitinkamai 6,7 ir 14 procentų.

Tūkstančiui 15 metų ir vyresnių moterų teko 1557 jų pagimdyti vaikai. Daugiausia pagimdytų vaikų 1 tūkst.15 metų ir vyresnių moterų teko Rietavo savivaldybėje – 2139, Šilalės rajono – 2129, Pagėgių – 2125, Alytaus rajono – 2096, Skuodo rajono – 2065, Lazdijų rajono – 2058, Kalvarijų savivaldybėje – 2050 vaikų, mažiausiai – miestų savivaldybėse: Vilniaus – 1178, Kauno – 1286, Klaipėdos – 1368, Panevėžio – 1386 vaikai.

Kiek padidėjo daugiavaikių motinų dalis. Vieną vaiką 2011 metais buvo pagimdžiusios 29,4 proc. moterų, du – 48,2 proc., tris – 14,7 proc., keturis ir daugiau – 7,7 proc. moterų. Tuo metu 2001-aisiais jų buvo atitinkamai 29,9 proc., 45,6 proc., 14,9 proc. ir 9,6 procento.

Daugiausia du vaikus pagimdžiusiųjų buvo tarp moterų, kurioms surašymo metu buvo 50–54 metai, tris ir daugiau vaikų – tarp 70 metų ir vyresnių moterų.

Kas antra moteris (51,4 proc.) pirmą kartą pagimdė būdama 20–24 metų amžiaus, 27,9 proc. – 25–29 metų, kas devinta moteris pirmą kartą pagimdė 30–39 metų.

Surašymų duomenimis, 2011 metais vidutinis vienos moters pagimdytų vaikų skaičius sudarė 2,07 vaiko, mieste – 1,88, kaime – 2,47 vaiko. Dešimtmečiu anksčiau buvo atitinkamai 2,13, 1,89 ir 2,62 vaiko.

Didžiausias vidutinis pagimdytų vaikų skaičius buvo Šilalės rajono savivaldybėje – 2,79. Rietavo, Pagėgių, Kalvarijų, Lazdijų rajono, Skuodo rajono, Alytaus rajono, Kelmės ir Šilutės rajonų savivaldybėse buvo didesnis negu 2,5 vaiko vienai moteriai. Mažiausias vidutinis pagimdytų vaikų skaičius buvo Vilniaus miesto savivaldybėje – 1,73 vaiko.

Ketvirtadalis (24,5 proc.) 15 metų ir vyresnių moterų surašymo metu nurodė, kad nėra gimdžiusios. 2001 metais tokių buvo 22,5 procento. Daugiau nei pusė (54,3 proc.) negimdžiusių moterų buvo 15–24 metų amžiaus.

Negimdžiusių moterų vyresnio amžiaus grupėse mažėja. 50 metų ir vyresnių negimdžiusių moterų buvo 12,4 procento. Miesto ir kaimo rodikliai šiek tiek skiriasi. Daugiau negimdžiusių moterų gyveno mieste – 25,8 proc., kaime – 21,8 procento.

BNS
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 

Lietuvoje

K. Masiulis nori griežtinti galimai grėsmę keliančių užsieniečių išsiuntimo tvarką (28)

Seimo narys Kęstutis Masiulis užregistravo įstatymo pataisas, kurios padidintų valstybės institucijų galimybes greičiau ir efektyviau išsiųsti iš šalies užsieniečius, kurie kelia grėsmę valstybės saugumui.

Penktadienį į Lietuvą atvyko dešimt pabėgėlių (113)

Į Lietuvą pagal Europos Sąjungos programą (ES) ankstų penktadienio rytą atvyko dešimt pabėgėlių iš Sirijos ir Irako.

Teisėsaugos bylos, kuriose figūruoja „tvarkiečiai“ (19)

Teisėsaugai pradėjus naują ikiteisminį tyrimą, susijusį su „Tvarkos ir teisingumo“ atstovu Petru Gražuliu, BNS pateikia apžvalgą bylų, kuriose figūravo „tvarkiečiai“.

Ar Vilniaus mero ultimatumai „Maskvos namams“ Vilniuje nesužlugdys svarbių derybų? (125)

Kone nuo pat nepriklausomybės atkūrimo Lietuvai buvo labai svarbu įteisinti savo diplomatinės atstovybės Maskvoje turtinius reikalus. Derybos vyko beveik dvidešimt metų. Atrodo, jos jau pasiekė finišo tiesiąją – didelėmis Užsienio reikalų ministerijos (URM) pareigūnų ir mūsų šalies diplomatų Rusijoje pastangomis buvo susiderėta su rusais, kas atitenka Maskvoje Lietuvai, o Vilniuje – Rusijai. Tačiau Vilniaus meras liberalas Remigijus Šimašius pastaraisiais mėnesiais pradėjo laidyti strėles sostinėje statomų „Maskvos namų“ link. Ar tai nesužlugdys ilgamečio Lietuvos diplomatų darbo?

D. Grybauskaitė apie Darbo kodeksą: mane nustebino visiškas valdžios nužmogėjimas (517)

Prezidentė Dalia Grybauskaitė prisipažįsta vetavusi naująjį Darbo kodeksą, nes šis buvo priimtas buldozeriu principu, o numatomomis reformomis žmonės būtų išstumiami į dar didesnį užribį bei skatinami emigruoti.