Vakarų Europa — pripažintas socialinės apsaugos rojus. Tačiau tik pastaraisiais metais žemyno politikai nenoromis pripažįsta susidūrę su pensijų krize, kilusia dėl gyventojų senėjimo, mažo gimstamumo ir vis ilgėjančio vidutinio amžiaus. ES ir Lietuvos pensijų krizės — panašūs, bet ne tapatūs reiškiniai.
Pinigai
© Corbis
Jungtinės Tautos prognozuoja, kad ES valstybėse per ateinančius 50 metų pensinio amžiaus žmonių skaičius išaugs nuo 60 mln. iki 100 mln. Per tą patį laikotarpį žmonių, perkopusių 80 metų, skaičius išaugs iki 38 mln. Tai — pavojaus varpai Europos pensijų sistemai.

Artėjanti ES plėtra nepadės išspręsti problemos. Nors vidutinis Vidurio ir Rytų Europos gyventojų amžius mažesnis nei ES šalių narių, jis sparčiai auga. Gimstamumas Estijoje, Lietuvoje ir Čekijoje — vienas mažiausių pasaulyje.

ES susiklosčiusi padėtis visai priešinga JAV. Nors pensinio amžiaus gyventojų JAV daugėja, gimstamumo lygis čia kur kas aukštesnis nei Europoje. Be to, JAV ir toliau priima kur kas daugiau imigrantų nei Europa. Remiantis dabartine tendencija, JAV gyventojų skaičius, 1950 m. tesiekęs pusę gyvenančiųjų Europoje skaičiaus, 2050 m. viršys Europą 400 mln.

Pokario sistema atgyveno

ES valstybių gyventojų senėjimas kenkia Europos tradicinei valstybės finansuojamai pensijų sistemai. Daugelyje Europos valstybių galioja tokia sistema, kai dirbantieji finansuoja socialines pensininkų išlaidas, tačiau, keičiantis dirbančiųjų ir pensininkų skaičiaus santykiui, tokia aprūpinimo forma nebegali išsilaikyti nedidinant mokesčių arba nemažinant pensijų.

Apytikriais Europos Komisijos skaičiavimais, 2000 m. ES pensijoms išleido 10,4 proc. savo BVP. Remiantis dabartinėmis tendencijomis, 2050 m. ši suma išaugs iki 13,6 proc. Daugelis ES valstybių narių susiduria su dar didesniu iššūkiu mažinant įsipareigojimus pensininkams. Komisija prognozuoja, kad jei Graikija nereformuos savo pensijų sistemos, jai iki 2050 m. teks padvigubinti išlaidas — iki 25 proc. BVP. Vokietija ir Ispanija į pensiją išėjusiems gyventojams turėtų skirti 17 proc. BVP.

Imigrantai vis dėlto reikalingi

Ką Europa galėtų padaryti siekdama sumažinti pensijų krizę? Egzistuoja du problemos sprendimo būdai. Tai — gimstamumo skatinimas arba imigrantų pritraukimas.

Dauguma Europos vyriausybių plėtoja šeimai palankią politiką, pernelyg neskatinančią gimstamumo, — mažina mokesčius ir gerina vaiko priežiūros įstaigų darbą, tačiau ir ši sistema nemažai kainuoja. Tad „pigiausia“ išeitis — imigrantai, tačiau nemažai ES žmonių to nenori suprasti.

ES ekonomikos augimas iš dalies padėtų išspręsti pensijų problemą. Komisija prognozuoja, kad, pasiekus užsibrėžtą nedarbo ir augimo lygį, numatytas pensijų išlaidas pavyktų sumažinti beveik trečdaliu. Deja, senstanti Europos populiacija apsunkina ir ekonomikos augimą — Komisijos vertinimu, dėl demografinių pokyčių ekonominis augimas 2050 m. bus ne 2 proc., o tik 1,25 proc. Beje, ir pas mus apie pensinio amžiaus ilginimą buvo kalbama pakilimo laikotarpiu, kai trūko žmonių, ir tai trukdė plėstis verslui.

Skausmingos reformos

Europos valstybių vyriausybės neturi kito pasirinkimo — tik radikaliai performuoti pensijų sistemas. ES valstybės narės neseniai sutarė dėl pagrindinių pensijų reformos principų, nors vyriausybės individualiai spręs, kaip ir kada reformuoti sistemą. ES nusprendė didinti amžiaus, kai leidžiama išeiti į pensiją, ribą. Kitaip tariant, europiečiai susidurs su nemalonia perspektyva sumokėti daugiau, dirbti ilgiau ir išėjus į pensiją gauti mažiau.

Vienas iš Lisabonos ekonominės reformos proceso tikslų — didinti pensinį amžių. Valstybės per ilgai laikė ankstyvą pensinį amžių priemone, padedančia išspręsti nedarbo problemą. Maža to, verslui vyresni darbuotojai brangūs ir neproduktyvūs. Bendrovei mažinant išlaidas, pirmiausia atleidžiami tie, kuriems greitai teks pasitraukti į pensiją. Dėl to vyrų realus pensinis amžius ES — 60 metų, nors nustatytas — 65. Graikijoje tik 20 proc. gyventojų dirba iki pat pensinio amžiaus.

Komisijos prognozėmis, jei šalys narės, nedidindamos pensijų, padidintų pensinį amžių penkeriais metais, Europos pensijų išlaidos išliktų nepakitusios. Nepaisant to, nė viena šalis narė dar nepriėmė aiškios strategijos, kaip paskatinti darbuotojus ilgiau dirbti — čia sunku sugalvoti sprendimus, kurie nesuerzintų žmonių. Sprendimas nebūtinai turi būti susijęs su pensinio amžiaus didinimu, tačiau reikia stengtis išvengti ankstesnio darbuotojų pasitraukimo iš darbo rinkos.

Ateitis – privatūs fondai

Net jei ES pavyks pailginti dirbančiųjų amžių, daugumai šalių narių vis tiek teks sumažinti pensijų išlaidas, siekiant išlaikyti ilgalaikį finansų augimą. ES valstybių vyriausybės turi tęsti reformas skatindamos privačius pensijų fondus. Daugelis reformų planų pagrįsta trimis atramomis: valstybės finansuojama sistema, suteikiančia bendrojo finansinio saugumo tinklą, privačių bendrovių pensijų fondais darbuotojams ir individualiais pensijų planais individualiai dirbantiesiems arba siekiantiesiems gauti daugiau nei valstybinę pensiją.

Visos euro zonos šalys suvokia, kad valstybės finansuojamą pensijų sistemą reikia pertvarkyti, tačiau reformos vyksta vėžlio žingsniu. Tačiau aišku kaip dieną, kad esama sistema jau kliba ir anksčiau ar vėliau sugrius. Tai ypač skaudu mums, nes mūsų gyvenimo kokybė, kurios vienas iš rodiklių yra vidutinė gyvenimo trukmė, dar smarkiai skiriasi nuo vakariečių.

Senatvės pensijos amžius Lietuvoje tik ilgėjo

Metai Vyrai     Moterys
1956–1995   60 m.   55 m.
1995    60 m. 2 mėn.   55 m. 4 mėn.
1996        60 m. 4 mėn.   55 m. 8 mėn.
1997  60 m. 6 mėn.    56 m.
1998  60 m. 8 mėn. 56 m. 4 mėn.
1999  60 m. 10 mėn.  56 m. 8 mėn.
2000    61 m.   57 m.
2001    61 m. 6 mėn.    57 m. 6 mėn.
2002    62 m.  58 m.
2003    62 m. 6 mėn.    58 m. 6 mėn.
2006  62 m. 6 mėn.  60 m.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys

Senatvės pensijos amžius ES
 
Šalis   Vyrai Moterys
Norvegija 67 m.   67 m.
Portugalija   65 m.  65 m.
Ispanija   65 m.   65 m.
Didžioji Britanija  65 m.    60 m.
Lenkija   65 m.    60 m.
Estija     62 m.    62 m.
Latvija    62 m.    62 m.
Čekija    61 m.10 mėn. 60 m. 4 mėn.

Darbas ilgėja, gyvenimas trumpėja

Statistikos departamento duomenimis, vidutinė tikėtina vyrų gyvenimo trukmė Lietuvoje nuo 2000 iki 2007 m. nuosekliai mažėjo nuo 66,8 iki 64,9 metų, moterų — nuo 77,5 iki 77,2 metų.

Vyrų, gyvenančių kaimo vietovėse, vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė 2007 m. smuko iki 62,9 metų ir beveik susilygino su valstybės nustatyta vyrų pensinio amžiaus riba (62,5 metų).

ES valstybėse narėse vidutinė gyvenimo trukmė — 78 metai. Daugiausia pagyvenusių žmonių yra Švedijoje. 65 metų slenkstį peržengusių gyventojų skaičius šioje šalyje sudaro 27,1 proc. Mažiausiai vyresnio amžiaus žmonių yra Lenkijoje — 17,5 proc.

Farmacijos milžinės „Pfizer“ atlikto tyrimo duomenimis, ilgiausia gyvenimo trukme gali pasigirti ispanai (82 metai), po jų eina italai (79 metai) ir prancūzai (78 metai).

Vengrijoje vidutinė gyvenimo trukmė — 70 metų, Lenkijoje — 73 metai, Čekijoje — 74 metai.
Leidinyje „Sveikatos būklės atotrūkio mažinimas Europos Sąjungoje“ rašoma, kad didžiausią įtaką Lietuvos ir 15 senųjų ES šalių vyrų vidutinės gyvenimo trukmės skirtumui turėjo mirtys nuo išorinių priežasčių, lėmusios 51 proc. šio skirtumo.

Mūsų šalies moterų vidutinės gyvenimo trukmės atotrūkiui turėjo įtakos mirtys nuo išorinių priežasčių (36 proc.) ir mirtys nuo širdies bei kraujagyslių ligų (33 proc.). Lietuvos 20–64 metų vyrų mirtingumas dėl savižudybių beveik didžiausias ES. Penktadalį Lietuvos ir ES šalių vyrų gyvenimo trukmės skirtumo (21 proc.) būtų galima paaiškinti alkoholinių gėrimų vartojimu, 30 proc. — rūkymu.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Neseniai po rekonstrukcijos atidarytoje „Maximoje“ – sujudimas: evakuojami pirkėjai (140)

Vilniuje vos prieš dešimt dienų po keturis mėnesius trukusio atnaujinimo atidarytoje Mindaugo g....

Artėja visiškas Saulės užtemimas: kaip į tai reaguos gyvybė Žemėje (48)

Veikiausiai girdėjote, kad rugpjūčio 21 dieną įvyks Saulės užtemimas. Tūkstančiai žmonių...

Šią savaitę orai nelepins: skėčio reikės beveik kasdien

Šią savaitę skėčių beveik nepaleisime iš rankų, ypač savaitės pradžioje. Antroje savaitės...

Vilniaus oro uosto tako remontas – tik pradžia (27)

Laiku baigtas Vilniaus oro uosto tako remontas buvo tik pradžia – per artimiausius kelerius metus...

Lietuva apsisprendė – pažadas NATO bus įgyvendintas, bet džiaugsmą lydi nerimo signalai (1159)

Kitąmet Lietuva pirmą sykį per pastaruosius du dešimtmečius gynybai skirs 2 proc. BVP –...

Šešis ne savo vaikus auginanti moteris: dabar apsisukti ir išeiti negaliu (6)

Pasibeldus į vieno iš „ SOS vaikų kaimo “ namelio duris, pirmasis mane lojimu pasitinka prie...

R. Valatka. Pagonišką nuotykių ilgesį aitrina nedegantys kumečių laiškai iš praeities (327)

Aksominis sezonas. Turėjo baigtis su Žoline. Bet nesibaigė. Užplūdusi šiluma ir akivaizdžiai...

Nematyta Anykščių pusė: daug netikėtų atradimų – vos per vieną dieną (33)

Anykščiai – miestas siurprizas. Tarp ežerų ir miškų įsikūręs nedidelis miestelis jau nuo...

Ar žinote, kuo gali baigtis per trumpos atostogos? (3)

Sakoma, dar­­bas iš bež­džio­nės pa­da­rė žmo­gų. O ką dar­bas be po­il­sio...

6 stiliaus patarimai moterims su didele krūtine (14)

Bičiulės su mažesne krūtine kas kartą varto akis, kai skundžiatės savo apvaliomis formomis? Jos...