Penktosios kolonos paieškos: už ką persekiojama studentė su rusiška pavarde

 (457)
Tautininkų eitynių Kaune dalyvius paerzinti norėjusi ir imigrantus palaikančius plakatus mieste su bendražygiais iškabinusi studentė Viktorija Kolbešnikova atsidūrė teisiamųjų suole – ji apkaltinta viešu raginimu imtis diskriminacinių veiksmų prieš visuomenės grupes bei kurstymo smurtauti prieš jas.
Penktosios kolonos paieškos: už ką persekiojama studentė su rusiška pavarde
© DELFI (O.Gurevičiaus nuotr.)

Tokios kaltės studentė ir jos bendražygiai neprisiima, su kaltinimais kategoriškai nesutinka šios srities specialistai. Filosofas Gintautas Mažeikis sako, kad panašūs metodai taikomi Rusijoje, o studentė persekiojama dėl jos rusiškos pavardės.

Prokurorė Virginija Vigelienė sako, kad rėmėsi eksperto išvada ir ragina nesileisti į interpretacijas: esą ką daugiau gali reikšti raginimas sudeginti Ruklą.

Ginasi neapykantos neskatinusi

Jau metus Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) istorijos studentė V. Kolbešnikova be teisėsaugos leidimo negali išvykti į užsienį, jos mamos namuose atlikta krata. Mergina priversta mindyti teismo slenkstį. V. Kolbešnikovai pareikšti kaltinimai dėl viešo raginimo imtis diskriminacinių veiksmų prieš visuomenės grupes, skiriamas tautiniu ir socialinės padėties pagrindu bei kurstymo smurtauti prieš jas.

V. Kolbešnikova kaltinama, kad naktį į pernykštę Vasario 16-ąją su bendražygiais Kauno centre ir Senamiestyje iškabino keliolika plakatų, skelbusių „Sudegink Ruklą deportuok vyriausybę imigrantai welcome!“.

V. Kolbešnikova ginasi tenorėjusi oponuoti nacionalistinių pažiūrų eitynių dalyviams: „Norėjau palaikyti imigrantus ir parodyti, kad yra kitaip nei eitynių dalyviai nusiteikusių asmenų“.

Tačiau Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ekspertas filologas Laimutis Laužikas įžvelgė ką kita. Eksperto nuomone, plakate išreikštas raginimas imtis diskriminacinių veiksmų prieš visuomenės grupes skiriamas iš dalies tautiniu, iš dalies socialinės padėties pagrindu, kurstoma prieš minėtas visuomenės grupes smurtauti bei fiziškai su jomis susidoroti.

Byloje – du kaltinamieji, nors vienas jų tvirtina plakatų nekabinęs. Plakatus kabinę, tačiau byloje nekaltinami VDU studentai socialinės ir politinės kritikos magistrantė Agnė Bagdžiūnaitė, politikos mokslų doktorantas Tomas Marcinkevičius bei Jurgis Valiukevičius teisme pasirengę liudyti, kad kitas kaltinamasis – Linas Kleinas – tąnakt su jais nebuvo ir plakatų nekabino.

„Iš pradžių atsisakiau duoti bet kokius parodymus, nes neturėjau gynybos, ikiteisminio tyrimo metu, kol bendravau su tyrėju ir prokurore, neigiau sakydama, kad tokio nusikaltimo nepadariau ir dabar sakau, kad nepadariau – aš neapykantos neskatinau“, – DELFI kalbėjo VDU istorijos ketvirtakursė.

Penktosios kolonos paieškos: už ką persekiojama studentė su rusiška pavarde
© DELFI

Jos problemos su teisėsauga tęsiasi jau metus. Ikiteisminis tyrimas pradėtas praėjusių metų Vasario 16. „Kabindama plakatus puikiai žinojau, kad už tai tegali būti taikoma administracinė atsakomybė. Tą buvau puikiai įvertinusi, kai kritikuoji politiką, su savivaldybe juk nesitari“, – aiškina pašnekovė.

Ji tvirtina plakato idėją pasiėmusi iš užsienio valstybių. Angliškai jis skamba taip: „Burn Detention Centres, Deport the Government Immigrants Welcome“.

Plakatu išreiškiama idėja, kad Ruklos pabėgėlių priėmimo centras nėra integracijos centras, o labiau kalėjimas. Už tai, sako V. Kolbešnikova, atsakinga valdžia, kuri užsiima deportacijos politika. Šūkiu „Imigrants welcome“ pasakoma, kad yra imigrantus palaikančių žmonių, imigrantai kviečiami būti kartu, o ne uždaryti pamiškėje šalia karinių bazių.

Mergina tikėjosi, kad ikiteisminis tyrimas bus nutrauktas nesant nusikaltimo sudėties. „Esu kaltinama absurdu, nuo kurio dabar reikia gintis. Gal viskas būtų buvę kitaip, jei ikiteisminio tyrimo metu būčiau turėjusi gynėją“, – šiandien sako VDU studentė.

„Jau metai negaliu išvykti iš šalies, tam reikėtų prašyti prokurorės leidimo – streso daug, tardymai, nuolatinis bendravimas su policija nėra malonus dalykas. Be to, įtrauktas nieko bendra su byla neturintis žmogus, iš jo pusmečiui konfiskuotas kompiuteris, krata atlikta mano mamos namuose, apie tai rašo žiniasklaida“, – kalbėjo pašnekovė.

VDU istorijos ketvirtakursė sako, kad tokios bylos kaip lakmuso popierėlis parodo, kaip veikia sistema.

Teisininkė: jie nekurstė nesantaikos

Išgirdusi apie bylą, V. Kolbešnikovai teisme nemokamai atstovauti pradėjo Europos žmogaus teisių fondo advokato padėjėja Evelina Baliko.

„Pati Viktorija ir kiti byloje apklausiami asmenys neneigė, kad pagamino plakatus, juos išklijavo, apklausos teisme metu jie paaiškino, kokiu tikslu tai buvo daroma – asmenys siekė socialinės integracijos ir palaikyti pabėgėlius“, – sako E. Baliko.

Pasak jos, teismas dabar analizuoja plakatų tikslą ir turinį. Advokato padėjėja pažymi, kad asmenys, priešingai nei nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, nekurstė nesantaikos, o kaip tik norėjo atkreipti visuomenės dėmesį į esančias problemas. Kartu tai buvo reakcija į nacionalistinių pažiūrų jaunimą, kuris valstybinių švenčių metu žygiuoja ir skanduoja nacionalistinio pobūdžio šūkius.

E. Baliko teigimu, prokuratūra nenustatė plakatų turinio bei ko jais siekta, o pateikta eksperto išvada dviprasmiška. „Byloje pateikėme profesorių ir kitų asmenų nuomones dėl plakatų turinio – jie aiškina, kad plakatų turinys nekursto nesantaikos. Ši idėja nusižiūrėta iš užsienio“, – tvirtino advokato padėjėja.

Ją šioje istorijoje džiugina tik vienas dalykas: teisėsaugos institucijos pradeda suprasti, kad neapykantos kurstymas taip pat yra nusikaltimas ir į tai reikia reaguoti. „Kita vertus, kiek tikslingai atsirenkama, kuria nusikalstama veika iš tiesų žmogus siekia diskriminuoti ir įžeisti, o kur visiškai kita mintis“, – svarstė E. Baliko.

Prokurorė: tokios interpretacijos – įtariamųjų gynyba

Tuo metu Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė Virginija Vigelienė sakė tokias interpretacijas vertinanti kaip įtariamųjų gynybą.

„Jūs man pasakykite – „sudegink Ruklą“ – kokia prasmė? Jų aiškinimai – interpretacijos, tačiau šie žodžiai reiškia sukelk gaisrą Rukloje, tai reiškia smurtą ar draugystę? Visi esame lietuviai, ar jums reikalingas specialus išsilavinimas, kad suvoktumėte, kas yra „Sudegink Ruklą?“ Interpretuoti, kokie tie žmonės geri, kaip jie pasisako už žmogaus teises – mes vertiname faktus, visuomenė taip pat neturėtų leistis į demagogiją ir interpretacijas“, – DELFI sakė V. Vigelienė, byloje rėmusis gauta eksperto išvada.

Pasak prokurorės, yra krūva žodžių, iš kurių galima pasirinkti, tačiau, klausia ji, kodėl reikėjo rinktis tokius, kurių dalis reiškia imtis deginimo veiksmų.

V. Vigelienė sako, kad profesorių ir kitų su ekspertais jokių ryšių neturinčių asmenų komentarus teismas įvertins.

G. Mažeikis: studentė užkliuvo dėl rusiškos pavardės

Savo nuomonę teisme ketina pareikšti VDU profesorius filosofas G. Mažeikis. Jo teigimu, plakato tekstas išverstas iš analogiškų visoje Europoje kabinamų plakatų. Tokius plakatus kabina radikalesnės kairės – naujosios kairės, anarchistinių grupių – atstovai.

Gintautas Mažeikis
Gintautas Mažeikis
© A. Aleksandravičiaus nuotr.

„Tai vertimas iš plakatų, kuriuos sutiksime Australijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje ar Prancūzijoje. Tai tarptautinis plakatas, jo turinys pagrįstas Hannah Arendt ir Giorgio Agambeno filosofija, kuri sako, kad negalima imigrantų siųsti į getus. Getais dažnai vadinami šiuolaikiniai centrai migrantams apgyvendinti, kairieji įsivaizduoja, kad tai yra labai bloga politika, mano, kad imigrantai turėtų būti maksimaliai integruojami į visuomenę. Todėl ir kviečia griauti imigrantams kuriamus centrus“, – paaiškina filosofas.

Toliau plakate seka kritika vyriausybėms, palaikančioms tokią migracijos politiką ir atvirumo imigracijai skelbimas. G. Mažeikio teigimu, plakatas turėjo erzinti praėjusių metų tautininkų eitynių Kaune dalyvius.

„Tuo metu buvo paplitusi idėja, kad kai kurie anarchistai galėtų būti penktoji Maskvos kolona, juo labiau, kad pakliuvo studentė su rusiška pavarde, iš karto tame buvo pabandyta įžvelgti Rusijos ranką ir pavaizduoti tai, kad jie, priešingai nei patys studentai teigia, neva kovoja prieš pačią migraciją arba net prieš Lietuvos valstybę“, – įsitikinęs VDU profesorius.

Jo nuomone, šiuo atveju reikėtų prisiminti, kad šie studentai aktyvistai savo veikla panašūs į Rusijoje nuteistas „Pussy Riot“ nares, kalinamą sėklides prie Raudonosios aikštės grindinio prisikalusį menininką Piotrą Pavlenskį, Maskvos anarchistų grupę „Voina“.

„Visi šie asmenys pirmumo tvarka persekiojami Rusijoje. Šituo atveju labai keista ir įdomu, kad panašių įsitikinimų žmonės Lietuvoje yra persekiojami lygiai taip pat kaip Maskvoje tą daro Kremliaus valdžia. Kai kurių Lietuvos dešiniųjų nesuvokimas, kas tai per šūkiai ir ko jie kviečia, daro juos panašius į Kremliaus agitatorius“, – sakė mokslininkas.

Jo žiniomis, ši byla kelia didžiulį Vakarų visuomenių nusistebėjimą. Filosofas sako, kad jei studentams bus pritaikyta kokia nors baudžiamoji atsakomybė, Lietuvai gresia didžiulis skandalas tarp Europos kairiųjų judėjimų bei laukia Europos teismai.

Mokslininkas: dėmesys kreipiamas ne ten, kur reikėtų

Panašią poziciją dėl plakato turinio teismui pareiškė Etninių tyrimų institutas.

„Mes tai suvokiame kaip protesto formą, kuri iš principo atstovauja žmogaus teisėms, šiuo atveju – pabėgėlių teisėms, ypatingai atsižvelgiant į tai, kokios šiuo metu yra prieglobsčio Lietuvoje parašančių asmenų ir pabėgėlių sąlygos“, – teigia Etninių tyrimų instituto mokslo darbuotojas Karolis Žibas.

Karolis Žibas
Karolis Žibas
© K.Aleksynaitės nuotr.

„Mes manome, kad pasirinkta forma visiškai neprieštarauja nei žmogaus teisėms, juolab nekelia jokių smurto apraiškų, kaip vienas ekspertas pabandė numatyti. Mūsų nuomone, tai savo laiku ir savo vietoje surengtas protestas, kuris iš principo sukūrė pagrindą atkreipti dėmesį į pačias jautriausias prieglobsčio politikos žaizdas Lietuvoje“, – kalbėjo K. Žibas.

Jo teigimu, tai protestas, po kurio kyla diskusijos apie Lietuvos vykdomos politikos efektyvumą.

K. Žibui ši istorija panaši į atvejį, kada baudžiamojon atsakomybėn dėl galimos nesantaikos kurstymo prieš vaikus patraukti skandalingojo kūrinio „Šėtone, prašau“ kūrėjai.

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Lietuvoje

Lazdijų rajone tėvų namuose nusižudyti bandė Varėnos rinktinės pasienietis (15)

Antradienio pavakarę savo tėvų namuose Lazdijų rajone iš legaliai laikomo medžioklinio šautuvo sunkiai susižalojo 46 metų Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Varėnos rinktinės pareigūnas.

Baltarusių opozicionierius: Astravo AE saugumą užtikrintų jos uždarymas (172)

Vienintelis būdas išspręsti Astravo atominės elektrinės (AE) saugumo problemas — uždaryti šį projektą, interviu BNS sako Baltarusijos opozicinės Jungtinės piliečių partijos atstovas ir aršus Astravo jėgainės kritikas Nikolajus Ulasevičius.

Ukrainoje darbą pradeda dar viena Lietuvos karių instruktorių pamaina (76)

Ukrainoje, Javorivo tarptautiniame taikos ir saugumo mokymo centre darbą pradėjo šeštoji Lietuvos karių instruktorių pamaina. Devynias savaites mūsų kariai drauge su Jungtinių Valstijų, Kanados ir Lenkijos kariais ukrainiečius pagal NATO standartus moko planuoti karines operacijas bei individualių kario įgūdžių.

„120s“ žinios: išpuolis Japonijoje ir lietaus spąstai krepšininkams

Šiandien trumposiose „120s žiniose žiūrėkite: Japonijos neįgaliųjų centre nužudyta 19 žmonių, Prancūzijoje per ataką bažnyčioje užpuolikai nužudė 84 metų kunigą, Saulės energija varomas lėktuvas sėkmingai baigė skrydį aplink pasaulį, Lietuvos ir Australijos akistata neįvyko dėl prakiurusio stogo.

Lietuvaitės - aukščiausių pasaulio moterų dešimtuke (28)

Lietuvaitės patenka į aukščiausių pasaulio moterų dešimtuką, Lietuvos vyrai pagal ūgį - antrojo dešimtuko pabaigoje, rodo tyrimas.