Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas teigiamai vertina nuo metų pradžios įsigaliojusią daug diskusijų sukėlusią Dokumentų ir archyvo įstatymo naująją redakciją, kuri, kaip manoma, apribos priėjimą prie svarbių sovietmečio dokumentų.
© Corbis/Scanpix
Nuo sausio 1 dienos įsigaliojęs įstatymas nustato, jog "priėjimas prie Nacionaliniam dokumentų fondui priklausančių buvusių SSRS valstybės saugumo komiteto (KGB) Lietuvos SSR padalinio, Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos ir kitų Lietuvos teritorijoje veikusių specialiųjų tarnybų dokumentų, kuriuose yra agentūrinės informacijos, sudarytų baudžiamųjų ir trėmimo bylų ribojamas 70 metų nuo jų sudarymo". Iki šiol įstatymai nenumatė jokio ribojimo.

A.Paulauskas penktadienį interviu Lietuvos radijui apribojimų termino nustatymą vadino pozityviu dalyku, nors nesiėmė spręsti, ar nustatytas 70-ties metų laikotarpis yra pats geriausias variantas.

"Anksčiau nustatyta tvarka, kaip susipažinti su dokumentais, buvo nustatyta amžiams. Tuo tarpu Europos Tarybos rekomendacijos ir kiti tarptautiniai dokumentai numatė, kad įstatymuose būtų nustatytas baigiamasis terminas. Ir štai, specialistų buvo pasiūlytas 70 metų terminas ir jis atsirado įstatymuose. Ar jisai optimalus, ar dėl jo dar galima ginčytis?, - tegul kalba ekspertai ir nurodo, kodėl toks terminas atsirado", - aiškino parlamento vadovas.

Jo manymu, tai liberalizavo galimybę susipažinti su archyvuose saugomais specialiųjų tarnybų dokumentais.

"Konkrečių metų nustatymas liberalizavo, suteikė galimybę po 70 metų bet kam, be jokios specialios tvarkos susipažinti su dokumentais. Todėl sakyti, kad šis įstatymas kažką reglamentuoja griežčiau - būtų netiesa. Kaip tik, tai yra liberalesnis požiūris į šitų dokumentų saugojimą ir priėjimą prie jų. Aš manau, kad tai yra vienas iš teisinės, atviros valstybės požymių", - sakė A.Paulauskas.

Tuo tarpu kai kurie istorikai teigia, kad įstatymas riboja priėjimą prie sovietų specialiųjų tarnybų archyvų.

"Savo praeitį linkę pamiršti veidmainiaujantys politikai ir jiems pritariantys valdininkai siekia palaipsniui izoliuoti visuomenę nuo nepageidaujamos informacijos patekimo į viešumą", - teigiama gruodžio pabaigoje išplatintame grupės žymių istorikų pareiškime.

Pareiškimą pasirašė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos instituto direktorius Antanas Kulakauskas, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanas Zenonas Butkus, taip pat kiti VDU, Vilniaus universiteto, Šiaulių universiteto, Pedagoginio universiteto istorikai.

Pareiškimą pasirašė ir sovietų specialiųjų tarnybų archyvus tiriančio Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Dalia Kuodytė, šio centro Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorius Arvydas Anušauskas.

Pareiškimo autoriai teigė norintys atkreipti visuomenės ir politikų dėmesį, jog naujasis įstatymas pažeidžia "esminę priėmimo prie archyvų teisę".

"Manome, kad negali būti jokiais motyvais ribojamos bet kokio tyrinėtojo ar tyrinėtojų grupės galimybės tirti bet kokius totalitarinių valstybių dokumentus. (...). Priėjimo prie tokios informacijos ribojimas prieštarauja su demokratinėmis vertybėmis suderintiems principams", - pažymima istorikų pareiškime.

Tuo tarpu Archyvų departamento atstovai teigia, jog įstatymas ne įslaptins, o tik ribos priėjimą prie šių archyvų, tačiau mokslininkai ir toliau galės juos tirti, taip pat su savo asmeninėmis bylomis galės susipažinti nuo sovietų represijų nukentėję asmenys.

Opozicinė Seimo Liberalų demokratų frakcija jau yra paraginusi keisti Dokumentų ir archyvo įstatymą.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Lietuva apsisprendė – pažadas NATO bus įgyvendintas, bet džiaugsmą lydi nerimo signalai (434)

Kitąmet Lietuva pirmą sykį per pastaruosius du dešimtmečius gynybai skirs 2 proc. BVP –...

Šešis ne savo vaikus auginanti moteris: dabar apsisukti ir išeiti negaliu

Pasibeldus į vieno iš „ SOS vaikų kaimo “ namelio duris, pirmasis mane lojimu pasitinka prie...

R. Valatka. Pagonišką nuotykių ilgesį aitrina nedegantys kumečių laiškai iš praeities (189)

Aksominis sezonas. Turėjo baigtis su Žoline. Bet nesibaigė. Užplūdusi šiluma ir akivaizdžiai...

Nematyta Anykščių pusė: daug netikėtų atradimų – vos per vieną dieną (26)

Anykščiai – miestas siurprizas. Tarp ežerų ir miškų įsikūręs nedidelis miestelis jau nuo...

Atakas Ispanijoje įvykdžiusi kuopelė „neutralizuota“, aptikti šiurpą keliantys radiniai (258)

Kuopelė, kuri panaudodama automobilius įvykdė atakas Barselonoje ir Kambrilse, buvo...

Vėžio pacientams viena klaida mirties riziką padidina net 2,5 karto (2)

Vėžys – sunki liga, kuriai įveikti reikia daug jėgų ir stiprybės. Chemoterapija , kurią...

6 stiliaus patarimai moterims su didele krūtine

Bičiulės su mažesne krūtine kas kartą varto akis, kai skundžiatės savo apvaliomis formomis? Jos...

Naujos kartos automobiliai gali tapti išsigelbėjimu ieškantiems būsto nuomai

Savavaldis transportas – jau realybė. Taksi be vairuotojų važinėja po Pitsburgą, San Franciską...

Būtina aplankyti bent kartą gyvenime: šie paplūdimiai garsėja visoje Europoje (14)

Keisčiausių formų uolos ir paslaptingos grotos, tarp jų įsispraudę paplūdimiai su Atlanto...

Žvilgsnis iš arti: Malaizijos milijardieriaus paveldėtoja dalinasi ištaigingo gyvenimo akimirkomis (1)

Paprasti mirtingieji dažnai ieško progų žvilgtelėti į turtingų ir žinomų gyvenimus. Kadangi...