Pirmą dieną nauji Seimo nariai prisiekė ir rinko Seimo pirmininką, kuriuo tapo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko pavaduotojas Viktoras Pranckietis. Tuomet naujokai jau pirmininkaujant V. Pranckiečiui ėmėsi Seimo Statuto pataisų, bet čia pat paslydo: opozicija paprašė pertraukos iki kito posėdžio. Klausimas nukeltas antradieniui. Jei naujokai būtų reagavę greičiau, būtų suskubę pirmiau paprašyti pusės valandos pertraukos ir klausimo svarstymas būtų buvęs tęsiamas tą pačią dieną.
Komitetai suformuoti tik trečiadienį. Be jų neįmanomas normalus Seimo darbas. Juolab, kad kai kurie Seimo komitetai tvirtina Vyriausybės veiksmus, suteikia mandatą ministrams atstovauti Lietuvos pozicijai europiniu lygmeniu.
Tad kokie tie pagrindiniai triukai, kuriais opozicija gali tampyti valdančiąją daugumą už ūsų. Primenama, kad opozicinėmis frakcijomis Seime pasiskelbė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis ir „Tvarka ir teisingumas“. Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga opozicija nepasiskelbė.
Valdančiąją daugumą suformavo Valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei socialdemokratai.
„Valdančioji dauguma dar nėra visiškai susipažinusi su visomis procedūromis Seime", - konstatavo konservatorius Paulius Saudargas, įvertinęs valdančiųjų darbą per pirmąsias tris dienas.
Pagrindiniai triukai
1. Skubiai registruotis klausimams. Renkant Seimo pirmininką ir Seimo pirmininko pavaduotojus pirmiausia kandidatas prisistato, vėliau jam užduodami klausimai, vyksta diskusija. Seni politikos vilkai žino, kad norint palaikyti savo kolegą arba apsunkinti gyvenimą oponentui reikia kuo greičiau registruotis klausimui, nesvarbu, kad jo dar nesugalvojai.
Klausimams skirtas laikas yra ribojamas Seimo Statuto: kandidato į Seimo pirmininkus galima klausinėti 30 minučių, kandidato į vicepirmininkus – 15 minučių. Tai reiškia, kad jei opozicija nemiega ir suskumba registruotis, kandidato laukia sunkus klausimų-atsakymų ping pongas: oponentų klausimai dažnai būna provokuojantys, aštrūs, o savųjų – palaikantys, raginantys atskleisti gerąsias savo savybes.
Renkant Seimo pirmininką V. Pranckietį, klausimams iš opozicijos užsiregistravo 14 Seimo narių (daugiausia konservatoriai), iš valdančiųjų – vos 3. Renkant Seimo pirmininko pavaduotojus situacija jau buvo kiek geresnė: klausimus ėmė uždavinėti Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai. Tiesa, valstiečiai žalieji iš esmės pasisakinėjo tik renkant Rimą Baškienę, visais kitais atvejais dominavo konservatoriai, atsvarą jiems palaikė socialdemokratai.
„Opozicija šiuo metu yra daug labiau patyrusi nei valdančioji dauguma, išskyrus socialdemokratus, todėl jie daug aktyvesni, greičiau užsirašo, iš anksto užsirašo ir būna pirmieji“, - pasakoja Seimo pirmininko pavaduotojas, socialdemokratas Gediminas Kirkilas.
Seimo Statutą išmanantys politikai tokią situaciją vadina aplaidumu ir valdančiųjų nesusigaudymu.
2. Prašyti pertraukų. Seimo Statuto pataisos valstiečiams žaliesiems tapo pirmąja pamoka, kaip reikia skaityti tą patį Statutą, kuriame apibrėžtos visos posėdžio vedimo taisyklės. Iš dalies galima sakyti, kad posėdžio vedimas yra tikras menas: reikia nesusipykti su opozicija, likti taktiškam, bet pademonstruoti, kas čia valdžia.
Seimo Statuto pataisos pradėtos svarstyti pirmadienį, pirmininku išrinkus V. Pranckietį. Naujasis pirmininkas iškart sėdo į posėdžio vedėjo kėdę ir padarė pirmąją klaidą. Prie šoninio mikrofono priėjęs konservatorius Jurgis Razma paprašė galimybės kalbėti dėl vedimo tvarkos ir pareikalavo klausimo svarstyme padaryti pertrauką iki kito posėdžio. To gali paprašyti frakcija, atstovaujanti penktadaliui Seimo narių (29 parlamentarai).
Politikoje patyrę žmonės žino, kad tokiems opozicijos veiksmams reikia užkirsti kelią ir būtinai paprašyti pertraukos pirmiau nei paprašė, tarkime, konservatoriai. Pavyzdžiui, Seimo Statutas leidžia paprašyti 30 minučių pertraukos: taip klausimą galima svarstyti toliau.
Klausimo svarstyme iš viso gali būti tik 2 pertraukos, paprastai valdžia stengiasi jas išnaudoti pati, kad nebeliktų galimybės opozicijai. Tame pačiame posėdyje daroma tik viena to paties klausimo svarstymo neeilinė pertrauka.
Bet šįkart konservatorius J. Razma buvo greitesnis: valstiečių ir žaliųjų frakcijos atstovas Povilas Urbšys 30 minučių pertraukos paprašė per vėlai ir Seimo nariai turėjo balsuoti dėl J. Razmos pasiūlymo. Seimo Statutas buvo pakeistas tik antradienį.
„Antradienį valdančioji koalicija susiprotėjo ir kitą dieną paprašė pusės valandos pertraukos, kad vėl nebūtų paprašyta pertraukos iki kito posėdžio“, - sakė vienas Seimo Statutą išmanantis politikas.
„Labai daug, kas priklauso, kas veda posėdį. Kam suteikia žodį pirmam, tas ir prašo pertraukos“, - sako G. Kirkilas.
3. Teikti kuo daugiau pasiūlymų. G. Kirkilas taip pat teigia, kad svarstant įstatymų projektus opozicija dažnai naudojasi dar vienu triuku – pateikia daug siūlymų ir visi jie privalomai turi būti apsvarstyti pagrindiniame komitete.
„Taip atsitiko su socialiniu modeliu. Socialinės apsaugos ir darbo komitetas turėjo kelis šimtus pasiūlymų ir kiekvieną Seimo nario pasiūlymą reikia svarstyti“, - teigia socialdemokratas.
4. Kalbėti, replikuoti. Dar vienas triukas, kuriuos naudojasi Seimo nariai, nenorėdami, kad būtų priimtas koks nors teisės aktas, daug ir visomis progomis kalbėti. Tiesa, Seimo Statutas neleidžia kalbėti be saiko: beveik visur nurodomi ribojimai.
„Viena iš priemonių viską lėtinti yra kuo daugiau kalbėti, klausinėti kuo daugiau, prašyti pratęsti diskusiją, motyvuojant tuo, kad dar nekalbėjo visų frakcijų atstovai. Amerikoje tai vadinama filibusteryste. Ten, žinoma, iš viso yra aukso amžius auksakalbiams. Šiuo klausimu JAV apskritai turi net čempioną, tokį Stromą Thurmondą. 1957 m., kai Amerikoje dar klestėjo rasizmas, Kongrese ėjo vienas antirasistinis įstatymas. Norėdamas jį sužlugdyti jis kalbėjo 24 valandas ir 18 minučių be sustojimo", - sakė vienas politikas.
Remiantis Lietuvos Seimo Statutu, kiekvienu darbotvarkės klausimu diskusijoje Seimo nariai turi teisę kalbėti ne daugiau kaip vieną kartą.
Tačiau išimtį sudaro replikos, kalbos dėl balsavimo motyvų ar procedūros, diskusijos nutraukimo klausimai, pasiūlymai atmesti projektą ar atidėti svarstomą klausimą.
Šiais atvejais nereikalaujama iš anksto užsirašyti, žodį suteikia posėdžio pirmininkas, bet tuo pačiu darbotvarkės klausimu Seimo narys turi teisę tik vieną kartą klausti, kalbėti ar pasakyti repliką, o dėl balsavimo motyvų - vieną kartą kalbėti prieš kiekvieną balsavimą.
Seimo nariai labai dažnai mėgsta sakyti replikas.
„Viskas priklauso nuo to, kiek posėdžio pirmininkas leidžia. Jis gali baigti, sakyti, kad klausimas baigtas ir kad galima replikas išsakyti posėdžio pabaigoje, kai leidžiami Seimo narių pareiškimai. Bet paprastai visi arba beveik visi posėdžių pirmininkai yra švelnūs, o repliką pasakyti nori ir tas, ir tas, ypač tie gerklingieji, kaip mūsų žinomas draugas Petras Gražulis. Atrodo, joks klausimas nenagrinėjamas, bet laikas eina", - sako pašnekovas, nenorėjęs atskleisti savo pavardės.