Patvirtintos 4 pozicijos derybose dėl ES narystės

Lietuvos Vyriausybė trečiadienį patvirtino 4 iš 8 planuotų derybų pozicijų derybose dėl narystės Europos Sąjungoje (ES).
Vyriausybės nutarimu patvirtintos derybų pozicijos skyriuose, kuriuos Europos Komisija (EK) rekomendavo ES valstybėms derybų dėl narystės su Lietuva pradžiai.

Patvirtinos pozicijos "Statistika", "Mokslas ir mokslo tyrimai", "Švietimas ir mokymas", "Bendra užsienio ir saugumo politika".

Patvirtintose derybų pozicijose nurodoma, kad 2004 metų sausio 1 diena laikoma data, nuo kurios Lietuva turi būti pasirengusi prisiimti narystės ES įsipareigojimus.

Nė viename iš šių skyrių Lietuva per derybas neprašys pereinamųjų laikotarpių ar išimčių, pranešė URM Spaudos skyrius.

Pozicijose taip pat pažymima, kokius darbus Lietuva jau atliko ir dar padarys, siekdama atitikti ES teisės normas.

Derybų pozicijoje dėl statistikos skyriaus nurodoma, kad Lietuvos statistika diegia Europos Sąjungos šalyse narėse naudojamus statistikos standartus, klasifikacijas ir metodikas, o Statistikos departamento ir tarptautiniuose leidiniuose skelbiama informacija atitinka EUROSTAT metodiką.

Čia išvardijami ir veiksmai, kuriuos artimiausiais metais reikės atlikti, siekiant prie ES normų priderinti visas statistikos sritis - socialinę, demografinę ir regioninę, makroekonomikos, verslo, užsienio prekybos, transporto, žemės ūkio, miškininkystės bei žuvininkystės statistiką.

Derybų pozicijoje dėl mokslo ir mokslo tyrimų skelbiama, kad Lietuva jau dabar dalyvauja tarptautinėse mokslo ir technologijų programose bei Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programoje.

Švietimo bei mokymo srityje reikės įgyvendinti direktyvą dėl migruojančių darbuotojų vaikų mokymo, laikytis laisvo studentų judėjimo principų bei užtikrinti, kad būtų ir toliau dalyvaujama ES švietimo programose "Socrates", "Leonardo da Vinci", "Jaunimas Europai".

Šioje derybų pozicijoje pažymėta, kad laisvą studentų judėjimą Lietuva numato užtikrinti nuo tos dienos, kai taps ES nare.

Bendros užsienio ir saugumo politikos derybų pozicijoje nurodoma, kad Lietuva aktyviai dalyvauja daugiašaliame politiniame dialoge su Europos Sąjunga, aktyviai prisideda prie ES deklaracijų, demaršų bei bendros pozicijos įvairiais klausimais.

Kitų 4 pozicijų - "Konkurencijos politika", "Mažos ir vidutinės įmonės", "Kultūra ir audiovizualinė politika", "Išoriniai santykiai" - svarstymas atidėtas kitam Vyriausybės posėdžiui.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Milijonai iš valstybės – už sarginį šunį be dantų (126)

Visuomenę purtantys nelegalių statybų skandalai priverčia atsigręžti ir įdėmiau pasižiūrėti į instituciją, kurios rankose statybų kontrolė – Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją (VTPSI). Pastaruoju metu peršasi mintis, kad ši inspekcija labiau stengiasi sugalvoti būdų, kaip įteisinti nelegalias statybas, o ne su jomis kovoti.

Mirė asmeninis V. Adamkaus gydytojas R. Nargėla papildyta V. Adamkaus komentaru (113)

Rugsėjo 30 dieną, eidamas 75-uosius metus, netikėtai mirė žymus Lietuvos pulmonologas, asmeninis prezidento Valdo Adamkaus gydytojas Remigijus Valdemaras Nargėla.

Ko dabartiniai diplomatai gali pasimokyti iš 1918 m. Lietuvos? (11)

Sąjunga su Saksonija, bendra valstybė su Kuršu, Britanijos protektoratas, bendra Lenkijos ir Lietuvos valstybė ar atkurta Didžioji kunigaikštystė kartu su Baltarusija – visi šie Lietuvos ateities variantai buvo svarstomi 1918–1920 metais. Pasakojimų ciklą apie tai, kaip galėjo susiklostyti Lietuvos likimas, pradeda LRT TELEVIZIJOS laida „Istorijos detektyvai“.

Apklausa: du iš trijų lietuvių teigia, kad reikalai šalyje blogėja (168)

Kaip ir prieš mėnesį bei tuo pačiu metu prieš metus, du iš trijų lietuvių teigia, kad reikalai šalyje blogėja. Tiesa, šįkart tokių gyventojų yra kiek mažiau nei prieš praėjusius Seimo rinkimus, po ekonominės krizės.

Prieš šiuos Seimo rinkimus gyventojai optimistiškesni dėl demokratijos veikimo (38)

Nors nepatenkintų demokratijos veikimu gyventojų dalis išlieka šiek tiek aukštesnė nei manančių priešingai ir neturinčių nuomonės šiuo klausimu, prieš šiuos Seimo rinkimus nepatenkintų tuo yra 10 procentinių punktų mažiau nei prieš praėjusiuosius – 2012 metų rugsėjį.