Be to, pasirodo, į šauktinius lietuviai geriau siųstų savo vaikus ar vaikaičius nei mokėtų didesnius mokesčius, kad Lietuva galėtų finansuoti tinkamo dydžio profesionalią kariuomenę.

Tai rodo DELFI užsakymu atlikta visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ šių metų balandžio 17–25 dienomis apklausa.

Tokie rezultatai stebina ir politologus, ir ekonomistus.

Didžioji dalis lietuvių pritaria šauktinių grąžinimui

Apklausos rezultatai rodo, kad 51,9 proc. lietuvių pritaria šauktinių tarnybos grąžinimui Lietuvoje. 27,9 proc. tam nepritaria.

Šauktinių tarnybos grąžinimui dažniau pritaria vyrai, vidutinio ir vyresnio amžiaus (nuo 35 m.) respondentai. Rečiau – jaunesnio amžiaus (18-35 m.) respondentai bei didesnių pajamų atstovai.

Tų, kurie pritaria šauktinių tarnybos grąžinimui Lietuvoje buvo klausta ir to, ar jie į pradinę privalomąją karo tarnybą siųstų savo vaikus ir vaikaičius. Daugiau nei 80 proc. lietuvių sakė, kad su tuo sutiktų.

Dažniau sutikimą išreiškė vyrai, aukštesnio išsimokslinimo atstovai. Moterys dažniau rinkosi atsakymą „ne“ arba savo nuomonės neišsakė.

Kokios kariuomenės reikia Lietuvai?

Tiesa, paklausus apie tai, kokios kariuomenės reikia Lietuvai, respondentų nuomonės išsiskyrė. 38 proc. jų sakė, kad mišrios – didžioji dalis šauktiniai, dalis – profesionalai, o 37,3 proc. nori profesionalios kariuomenės, kurioje tarnautų tik profesionalai.

Už šauktinių kariuomenę, kai tarnybą atlieka visi piliečiai, pasisakė tik 4,7 proc. apklaustųjų.

Pastebėta, kad už tik profesionalią kariuomenę dažniau pasisako jaunesnio amžiaus (18-35 m.), aukštesnio išsimokslinimo, didmiesčių gyventojai. Už šauktinių kariuomenę, kur tarnybą atlieka visi piliečiai vyrai – vyresnio amžiaus (nuo 55 m.), rajonų centrų gyventojai.

Tiesa, panašu, kad išlaikyti trokštamus profesionalus lietuviai nelinkę. Net 42,5 proc. apklaustųjų, atsakiusių, kad šauktinių kariuomenės nereikia, sakė, kad nesutiktų mokėti didesnių mokesčių, kad Lietuva galėtų finansuoti tinkamo dydžio profesionalią kariuomenę.

Dar 46,4 proc. lietuvių mano, kad didesnis finansavimas kariuomenei galėtų būti skirtas iš dabartinio biudžeto. Mokėti daugiau mokesčių sutinka tik 6,1 proc. apklaustųjų.

Dažniau didesnius mokesčius sutiktų mokėti jauniausio amžiaus (18-25 m.) bei aukštesnio išsimokslinimo atstovai. Nesutiktų – vidutinio ir vyresnio amžiaus, vidutinių ir mažesnių pajamų gyventojai. 26-45 m. bei didmiesčių gyventojai dažniau laikosi nuostatos, kad didesnis finansavimas gali būti skiriamas ir iš dabartinio biudžeto.

Žmonės pasitiki sistema, bet nepasitiki valdžia

Anot „Nordea“ banko vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico, šie rezultatai tam tikra prasme mums rodo visuomenės brandą, tačiau žvelgiant iš kitos pusės – atskleidžia rimtas problemas.

„Jei imtume Šveicarijos pavyzdį, ten nuotaikos yra dar radikalesnės – tarnauti yra garbė. Praktiškai kiekvienas šveicaras privalo eiti į karinius mokymus ir visi tą mielai daro. Taip pat yra ir Austrijoje, Suomijoje. Supratimas, kad tai yra naudinga, ateina tada, kai piliečiai įžvelgia tos šalies, kurioje gyvena, privalumus. Lietuvos atveju tai būtų laisvė, demokratija, praktiškai visos ES vertybės. Žmonės tai supranta ir nori šalį savanoriškai ginti. Tai – labai teigiama. Yra ką ginti, už ką kovoti. Bet lazda turi du galus.

Žygimantas Mauricas

Lietuvoje apskritai žmonės nelabai supranta, kiek mokesčių sumoka, kam jie panaudojami ir vis dar gajus mitas, kad jei moki mokesčius, tai didesnė dalis jų įkrenta į valdininkų kišenes ar būna išgrobstoma įvairiomis korupcinėmis schemomis. Dėl to lietuviai nėra linkę mokėti didesnių mokesčių. Mieliau renkasi patys kažką padaryti. Galima suprasti – žmonės pasitiki sistema, tačiau nepasitiki valdžia. Tai yra būdinga visai Rytų Europai. Vakarų Europoje dažnai sakoma, kad institucijos arba valdžia yra protingesnės už žmones, o Rytų Europoje manoma atvirkščiai. Manau, dėl to, kad Rytų Europoje valdžia dažnai vėluoja, visuomenė žengia keliais žingsniais į priekį.

Šiuo atveju žmonės turbūt galvoja taip – „Jei aš sumokėsiu didesnius mokesčius, nupirks kokios padėvėtos technikos iš Trečiųjų šalių, bet labai brangiai. Kadangi tai – krašto apsauga, tokie pirkimai daromi konfidencialiai, niekas nesužino, jei pinigai dings į balą“, – svarstė ekonomistas.

Mokesčių didinimui nepritaria, nes ir taip daug moka

Pasak Ž. Maurico, įdomu tai, kad lietuviai nori matyti profesionalus kariuomenėje, bet nenori už tai papildomai mokėti.

„Manau, kad lietuviai tiesiog nepasitiki valstybės institucijomis. Pastebime, kad pasitikėjimas auga, bet vis dar yra pakankamai žemas. Dėl to ir nenorima mokėti mokesčių. Žiūrint iš kitos pusės, ir taip mokesčiai Lietuvoje yra nemaži. Ypač kalbant apie darbo apmokestinimą. O tai, ką žmonės gauna mainais, dažnai nebūna susiję arba tos sumos būna labai mažos. Pavyzdžiui, kalbant apie sveikatos draudimą“, – sakė jis.

Ekonomistas taip pat pastebėjo, kad žmonės Lietuvoje labiau nori ginti privatų sektorių. Visų pirma, šeimą, turtą, darbą, laisvę.

„Nemanau, kad daug žmonių savanoriais tampa norėdami ginti tam tikras institucijas, ypač valstybines. Čia dar Lietuvai trūksta tobulėjimo, nes Vakaruose – atvirkščiai, žmonės lygiaverčiai eina ginti ir institucijų, nes jomis labai pasitiki“, – pastebėjo jis.

Teigiamas požiūris – dėl pasikeitusios komunikacijos

Savo ruožtu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas politologas Tomas Janeliūnas mano, kad palankesnį požiūrį į šauktinių naudą lėmė tinkama komunikacija.

Tomas Janeliūnas

„Pastebima, kad gana greitai bendra pozicija pakrypo į pozityviąją pusę. Buvo daug kalbama apie tai, kodėl reikia privalomosios karo tarnybos, ką tai reiškia, nebuvo daug tokių žinių, kurios išgąsdintų žmones. Manau, kad pagerėjusi komunikacija sukėlė pozityvesnį viso proceso vertinimą“, – sakė jis.

Tiesa, T. Janeliūnas dvejoja, ar tų 52 proc. lietuvių pritarimas šauktinių kariuomenės grąžinimui patiks kariuomenės atstovams ar politikams.

Nesupranta realios naudos

Komentuodamas lietuvių požiūrį į profesionalią kariuomenę – jos reikia, bet mokėti daugiau mokesčių nenori, T. Janeliūnas patikino, kad tai – visai suprantama ir natūrali reakcija.

„Niekas nenori už nieką mokėti. Mokesčių kėlimas, žinoma, sulauktų nepasitenkinimo nepriklausomai nuo to, kokios srities mokesčiai būtų keliami ir kaip stipriai. Visais atvejais rezultatai būtų panašūs, nes niekas nenori mokėti didesnių mokesčių. Be to, kolektyvinės naudos rezultatas, šiuo atveju – krašto saugumas, nėra tiesiogiai jaučiamas kiekvieno asmeniškai. Tik dalis žmonių iš tikrųjų supranta, kad tenka mokėti už viešąsias gėrybes nebūtinai gaunant tiesioginę naudą“, – pastebėjo jis.

Pasak T. Janeliūno, tai, kad žmonės sutinka į šauktinių kariuomenę siųsti savo vaikus ir vaikaičius, rodo, kad pagaliau pradedame pamiršti sovietinės kariuomenės negeroves.

„Galbūt dalis žmonių pasigenda šauktinių kariuomenės. Kariuomenė jauniems žmonėms suteikia galimybę pajusti atsakomybės, disciplinos skonį, kartais ir padeda susikurti pagrindą tolesniam gyvenimui. Vyresnė karta, manau, į tai žiūri ganėtinai pozityviai“, – spėjo jis.

Paklaustas, ką mano apie lietuvių požiūrį į tai, kokios kariuomenės reikia Lietuvai, T. Janeliūnas patikino, kad jis demonstruoja mūsų dabartinę saugumo politiką.

„Kalbama, kad visiškai profesionali kariuomenė arba būtų labai brangi ir sunkiai pakeliama, arba pernelyg maža, kad užtikrintų reikiamus saugumo poreikius. Tai girdintys asmenys su šia informacija greičiausiai sutinka“, – sakė jis.

Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1007 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.