Tačiau, aiškina jie, į Turkiją ilsėtis atvykstantys tautiečiai neretai susidaro klaidingą įspūdį apie šalį dėl to, kad kelia neadekvačius lūkesčius.
Lietuvių stereotipai: geras tik jei didelis ir su daug maisto
„Dažnas lietuvis mano, kad geras viešbutis yra tas, kuris yra didelis: milžiniška teritorija, 15 kalnelių, nors gyvenime ant jų neisi, stalai turi lūžti nuo valgių ir gėrimų, nors niekada visko nesuvalgysi, maistas privalo iš lėkštės kristi, tačiau tu dar spėsi pasiskųsti: „Nėra, ką valgyti“. Privaloma ir kad ant iškabos būtų 5 žvaigždutės“, – pasakojo kelionių konsultantas Margiris Klenavičius.
Jo teigimu, didžioji dalis lietuvių nesupranta, kad atostogaujant ir viešint Turkijoje svarbiausia ne tai.
„Iš tiesų geras viešbutis yra tas, kuris yra švarus, tvarkingas, kuriame jautiesi patogiai ir gauni kokybiškas paslaugas“, – aiškino jis.
Kaip taupo viešbučių savininkai
Savo ruožtu kitas viešai pristatytas būti nenorėjęs lietuvis, dirbantis viename Alanijos viešbučių, aiškino, kad čia yra mažai tokių viešbučių, kurie tikrai rodo dėmesį klientui.
„Alanijoje yra daugiau nei 1000 viešbučių, tad konkurencija tarp jų – labai didelė. Dėl situacijos su turistais iš Rusijos, nuolat pasirodančių žinių, esą atostogauti Turkijoje yra pavojinga, atvykstančių čia mažėja, tad tarp viešbučių prasidėjo tikras karas. Visi jie dabar 3-5 žvaigždučių, jas labai lengvai dalija, todėl tai nebėra tinkamas kokybės vertinimo kriterijus.
Dabar, jei viešbutis iš kliento per parą uždirba 1 dolerį (0.86 euro), tai jau žiauriai daug. Kai skaičiuojami kaštai: ką jis suvalgė, išgėrė (didesnė dalis užsakymų yra su „viskas įskaičiuota“ sistema), kokie yra mokesčiai, tai ir atsiranda mąstymas, kad viską reikia daryti kuo paprasčiau, kad būtų kuo pigiau. Taupoma kliento sąskaita – kuo pigesnis maistas, už kuo mažesnį atlygį galintys dirbti darbuotojai“, – pastebėjo jis.
Ant šio kabliuko, apgailestavo jis, dažnai užkimba ir lietuviai. Tik retas jų, vyro teigimu, suvokia, kad už itin mažą kainą puikios kokybės produkto negalima tikėtis nei Lietuvoje, nei Turkijoje, nei kitose šalyse.
Už 200 eurų nori gauti ir lėktuvo bilietus, ir viešbutį su „viskas įskaičiuota“
„Klientas, priklausantis tai bendrai masei, mato tik žvaigždutes: „O, 5 žvaigždučių viešbutis, savaitė, viskas įskaičiuota (skrydis, maistas) – 200 eurų“. Po tokių atostogų jis lieka nesupratęs, kodėl už tokią pinigų sumą jis negavo kokybiškų paslaugų. Bet juk taip tiesiog negali taip būti.
Mėsos kilogramas Alanijoje šiandien kainuoja 60 lyrų (1 euras – 3,22 lyros). Todėl viešbučių savininkai perka maltą mėsą, kaulus, soją po 8-14 lyrų už kilogramą. Turistas valgo kotletą, bet tai nėra kotletas. Jis valgo saldumyną, bet jame nėra normalių produktų – tik pigiausi sirupai ir chemija. Tačiau taip atrodo tas turizmas už 200 eurų“, – protino jis.
Besigundančius pigiomis kelionėmis jis ragino susimąstyti, ar tikrai norėsite gyventi viešbutyje, kuriame Jūsų poreikiams bus skirta vos 100 eurų per savaitę?
Pinigų leisti nenori, bet lūkesčiai – labai aukšti
„Ar norėsite tokiame viešbutyje gyventi, valgyti? Neturėsite tokio poilsio, kokio siekiate. Tačiau lietuvis mato tik kainą, žvaigždučių kiekį ir pasiduoda masės įtakai: „Pigu, bus gerai“, – aiškino jis.
Anot M. Klenavičiaus, neretai tokie asmenys vėliau savo atostogas leidžia vis vaikščiodami iš kambario iki registratūros ir rašydami skundus.
„Dar prieš 10 metų tiems turistams, kurie skųsdavosi, kad „net mėsos pusryčių metu“ nėra, sakydavau: „Parduotuvė – už 100 metrų. Nueikite ir pažiūrėkite, kiek kainuoja kilogramas mėsos. Kaina tokia, kiek mokate už vieną naktį šiame viešbutyje. Viskas“, – tai, kad lietuviai kelia neadekvačius lūkesčius, pastebėjo jis.
Stipriai krito ne tik kaina, bet ir kokybė
Pasak anksčiau minėto lietuvio, įtaką klaidingiems lietuvių sprendimams daro ir tai, kad kartais jie nėra pajėgūs prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų.
„Pavyzdžiui, prieš 15 metų tam tikri Alanijos viešbučiai – „Meryan“, „Delphin“ – buvo laikomi labai gerais, tačiau šiuo metu dėl nesveikos konkurencijos ir masės, kuri atvyksta į Turkiją, jų strategija pasikeitė. Jei anuomet aš specialiai vykdavau ten pavalgyti, dabar manęs tai padaryti net nepriverstų. Kainas jie sumažino 3 kartus, tačiau labai stipriai krito ir kokybė. Taikantis prie rinkos ir aplinkybių bandoma išsilaikyti, nes, o kaip kitaip? Kaip pritraukti žmones?“, – retoriškai klausė jis.
Lietuvio teigimu, kritusios kainos toli gražu nereiškia, kad verslininkai tik susimažino savo pelną, esą paslaugas siūlo už savikainą.
„Savikaina tik didėjo. Infliacija, viskas brangsta. Jei užsisakysite kambarį mažame viešbutyje už 300 eurų su įskaičiuotais pusryčiais, tikrai valgysite gerą maistą ir miegosite tvarkingoje lovoje. Tačiau negali būti „viskas įskaičiuota“ savaitei už 200-500 eurų“, – tikino jis.
Dėl 50 eurų aukoja atostogas
Savo ruožtu M. Klenavičius pridūrė, kad, jo manymu, žmonės šiandien nebėra lojalūs. Pavyzdžiui, viešbučio vardas šiuo metu nebereiškia praktiškai nieko, nes didžiajai daliai turistų svarbi yra tik kaina.
„Dėl 50 eurų žmogus gali iškeisti geresnį daiktą į prastesnį. Ir ne tik lietuviai. Visa didžioji turistų masė“, – aiškino anksčiau minėtas lietuvis.
„Jis galbūt nusivils suteiktomis paslaugomis, tačiau tą savaitę viešbutis gaus pelną, o kitas, siūlęs paslaugas brangiau, patirs nuostolius“, – pasakojo M. Klenavičius.
Suformuota klaidinga nuomonė
Jo teigimu, klaidingą mąstymą, kad Turkijoje atostogauti yra labai pigu, formuoja ir kelionių operatoriai, kurie tik ir bando kelionių pasiūlymais sudominti kuo daugiau turistų.
„Suformuota nuomonė, kad Turkija – labai pigi šalis. Antra, kad tai – pliažas, viešbučiai su viskas įskaičiuota, o jei nori pakeliauti automobiliu: ne, tam tik Europa. Vyrauja nuomonė, kad Turkijoje negali keliauti, negali savarankiškai pažinti šalį. Tačiau tai tikrai nėra tiesa.
Keliai čia geresni nei Europoje, automobilį išsinuomoti paprasta, navigaciją veikia, telefono ryšys visur yra, praktiškai visi tarpmiestiniai autobusai – nauji, servisas juose – puikus: patiekiami užkandžiai, gėrimai, yra internetas. Nesumeluosiu, kas 10-15 kilometrų Turkijoje – vietos, kur nuostabi gamta ar istorinis palikimas, todėl tikrai yra, ką pamatyti“, – pasakojo jis.
Patarė, kaip surasti pigų viešbutį
Pasak M. Klenavičiaus, baidytis pigių nakvynės pasiūlymų Turkijos viešbučiuose nereikia, tačiau svarbu adekvačiai įvertinti kainos ir kokybės santykį, pasitikrinti viešbučio reitingą bendrose viešbučių vertinimo sistemose.
„Galima pasinaudoti akcijomis, kai viešbučiai siūlo pirmuosius ar paskutinius kambarius, įsigyti pigesnę viešnagę viešbutyje su į kainą įskaičiuotais pusryčiais, kad ir už 100 eurų, o dienas leisti išnuomotu automobiliu keliaujant po salas. Bazinėms išlaidoms – nakvynei ir skrydžiui – tikrai galima išleisti mažesnę pinigų sumą daugiau investuojant pramogoms“, – patarė jis.
M. Klenavičius dar kartą pabrėžė, kad labai svarbu įvertinti savo galimybes realiai.
„Prabanga tikrai kainuoja ir Turkijoje“, – pridūrė jis.
Naujos kryptys: Bulgarija ir Graikija
Turizmo srityje dirbantys lietuviai pastebėjo, kad šiemet į Alaniją vykstančių Lietuvos piliečių sumažėjo bene 40 proc.
„Tie, kurie anksčiau vykdavo į Turkiją, dabar dažniausiai vyksta į Bulgariją ir Graikiją. Populiarėja ir Ispanija, tačiau ten brangiau, tad dalies lietuvių kišenės tiesiog nepatempia“, – pasakojo anksčiau minėtas lietuvis.
Paklaustas, ką praranda tokį sprendimą priėmę lietuviai, jis pabrėžė, kad jam pačiam Turkija – kone svajonių šalis.
Jaučia pagarbą ir šilumą
„Italija, Prancūzija, Ispanija, Graikija, Bulgarija, Kroatija – šiose ir kitose šalyse man teko būti, tačiau visur jaučiau, kad į mane žiūrima „ne taip“. Turkas yra paprastesnis, šiltesnis. Nėra jokio nacionalizmo. Jis bandys su tavimi kalbėti, net jei angliškai žinos vos kelis žodžius. Žmonės čia bendrauja šiltai ir užmegzti pokalbio nevengia, ko nepasakysi apie Europą“, – patikslino jis.
Savo ruožtu, pasak M. Klenavičius, didžiausi Turkijos privalumai – ilgas vasaros sezonas, šilta jūra, geresnis aptarnavimas ir draugiški vietiniai.
„Dirbau Egipte, tačiau ten atvažiavęs tu maišaisi. Čia, tą pastebėjau nuo pirmųjų darbo gidu metų, visada jausdavau pagarbą, kad esu užsienietis, atvažiavau į jų šalį ir kviečiu atvykti kitus – juk iš turistų jie gyvena“, – pastebėjo jis.
Klausiame Jūsų – kiek pinigų jūs skiriate atostogoms? Pasidalinkite savo patirtimi – kur važiuojate, kiek atostogos tai kainuoja? Ką renkatės – Lietuvos kurortus ar užsienį? Gal galėtume palyginti kainas gimtinėje ir svetur? Padėkite dar tik planuojantiems atostogas būti pasiruošusiems! Rašykite el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Vasara“.