Parlamentarai įtvirtino ir kitą naujovę: įsigaliojus Seimo Statuto pataisoms inicijuoti apkaltą galės ne tik ketvirtadalis Seimo narių, bet ir Etikos ir procedūrų komisija, tačiau sprendimas priimtas karštai ginčijantis dėl Etikos ir procedūrų komisijos kompetencijos, jos vadovo socialdemokrato Algimanto Salamakino išsilavinimo lygio bei pilnaties poveikio žmonių elgsenai.
Seimo Statuto pataisoms ketvirtadienį pritarė 72 Seimo nariai, 2 balsavo prieš ir 22 parlamentarai susilaikė.
Pataisoms įkvėpė M.Adomėnas, E.Vareikis, Valinskai, Ž.Šilgalis ir A.Šedžius
Seimo Statuto pataisų parlamentarai ėmėsi reaguodami į vis dažniau pasitaikančius atvejus, kai parlamentarai nepaiso Konstitucijos draudimo dirbti su parlamentaro veikla nesuderinamo darbo. Kaip žinoma, abejonių dėl su Seimo nario mandatu nesuderinamos veiklos sukėlė konservatoriaus Egidijaus Vareikio skaitytos paskaitos, jo kolegos Manto Adomėno paskaitos ir lietuvių kalbos ugdymo koncepcijos kūrimas, taip pat Ingridos Valinskienės, Arūno Valinsko, Žilvino Šilgalio ir Andriaus Šedžiaus sutartimis grįsti šokiai ir dainos TV projektuose.
Pagal Seimo Statuto pataisas, kilus įtarimų, jog parlamentaras dirba kitą darbą, Etikos ir procedūrų komisijai būtų suteikiamos specialiosios tyrimo komisijos teisės – tai reiškia, kad ji galėtų imtis nuoseklaus tyrimo, o įrodžiusi Seimo nario nusižengimą galėtų kreiptis į visą Seimą prašydama panaikinti tokio politiko mandatą. Nusižengęs politikas iš Seimo būtų pašalinamas, jeigu tam pritartų ne mažesnė nei 71 Seimo nario dauguma.
Etikos ir procedūrų komisijai taip pat suteikta teisė inicijuoti apkaltą Seimo nariams. Šiuo metu apkaltos iniciatyvos gali imtis ne mažiau nei ketvirtadalis parlamentarų.
Primenama, kad apkaltos procesas už mandato netekimą neatsisakius su mandatu nesuderinamų pareigų yra sudėtingesnis. Apkalta inicijuojama tik trimis atvejais: kai įtariama, jog asmuo šiurkščiai pažeidė Konstituciją, sulaužė priesaiką arba padarė nusikaltimą.
Šį procesą inicijuoja ne mažiau kaip ketvirtadalis Seimo narių, pritarus visam parlamentui sudaroma specialioji tyrimo komisija, vėliau klausimas vėl keliauja į Seimą, dar vėliau – į Konstitucinį Teismą ir tik tuomet balsuojama dėl mandato netekimo. Mandato netenkama, jei apkaltai pritaria ne mažiau nei 85 parlamentarai.
Tačiau konservatorius Saulius Pečeliūnas svarstė, kad mandato netekimas, įrodžius nesuderinamų pareigų ėjimą, turėtų būti lygus apkaltai pagal balsų skaičių – tai yra, kad abiem atvejais reikėtų 85 balsų daugumos.
Užkliuvo A.Salamakinas ir mėnulis
Tačiau Seimo Statuto pataisos patiko ne visiems. Dalis parlamentarų siūlė performuoti Etikos ir procedūrų komisiją, nes šiuo metu ją sudaro politinių partijų frakcijų atstovai pagal proporcijas ir komisija gali tapti daugumos politiniu įrankiu susidoroti su politine mažuma. Kiti piktinosi dabartinio pirmininko, socialdemokrato A. Salamakino nekompetencija, o buvęs bendražygis Jonas Jagminas net išsityčiojo, kad A. Salamakinas neturi aukštojo išsilavinimo.
„Šiam įstatymui reiktų pritarti, tačiau aš turiu kitą abejonę. Šiandien kalbame apie pakankamai teisių suteikimą Etikos ir procedūrų komisijai, tačiau aš norėčiau atkreipti dėmesį, kas jai vadovauja. Aš atkreipiu dėmesį, kad Etikos ir procedūrų komisijai turi vadovauti kvalifikuotas teisininkas, o ne žmogus, kuris neturi net aukštojo išsilavinimo ir moko visus, kaip gyventi“, - aiškino J. Jagminas.
„Aš suparntu, kad jis labai pyksta: jeigu vasaros atostogos baigėsi rugsėjo 9 d. ir ponas J. Jagminas važiuoja po mėnesio pailsėti į Turkiją ir dėl to pyksta ant Etikos komisijos, tai gal, pone J. Jagminai, savo problemas išsispręsk pats ir nedaryk gėdos Seimui“, - pasipiktino ir pats A. Salamakinas.
Visomis Seimo Statuto pataisomis ypač piktinosi „tvarkiečių“ frakcijos atstovas Petras Gražulis, kuriam atrodo, kad apkalta Seimo nariams galės būti pradedama net pakritikavus komisijos vadovą A. Salamakiną.
„Pasirodo, apkalta galės būti pradėta ne tik teismo sprendimu, jeigu pakritikuosi ką nors, kaip Naglis Puteikis, bet ir tada, jeigu pakritikuosi A. Salamakiną“, - tūžo parlamentaras.
Tuo tarpu po balsavimo konservatorius Antanas Matulas paprašė kolegų kalbėti pagarbiau kitų Seimo narių atžvilgiu ir kaip nors ištverti mėnulio pilnatį.
„Kaip nors ištverkite tą pilnaties pradžią?“ - prašė parlamentaras, tačiau socialdemokratas Česlovas Juršėnas replikavo, kad ai kurie kolegos ir be pilnaties kalba tą patį.
Mėnulio pilnaties tema įkvėpė ir socialdemokratą Vytenį Andriukaitį, kuris išsakė nuomonę, jog lunatizmo fenomenas nagrinėjamas tikrai labai rimtoje literatūroje, tad esą mėnulis išties gali turėti elgsenos žmonių elgsenai.