„Problema yra tame, kad kai mes bandydavome kažką daryti dėl eilių mažinimo gydymo įstaigose, tai buvo daroma fragmentiškai ir nežinant, kaip tai paveiks visą sistemą. Tai, ką prezidentė siūlo, yra sisteminis matymas“, - antradienį Žinių radijui sakė Š.Narbutas.
Prezidentė siūlo, kad gydymo įstaigos negautų apmokėjimo už pavėluotai suteiktas paslaugas.
Terminai, per kuriuos gydymo įstaigos turi suteikti konkrečias paslaugas, būtų įtvirtinti įstatymu. Jie iki šiol buvo reglamentuojami kitais teisės aktais, tačiau už terminų nesilaikymą gydymo įstaigoms negrėsė atsakomybė. Dabar siūloma, kad už paslaugą, suteiktą po numatyto termino, gydymo įstaigai nebūtų apmokama iš Privalomo sveikatos draudimo fondo.
Prezidentės siūlomos pataisos numato, kad šeimos gydytojo konsultacija turi būti suteikta ne vėliau kaip per septynias dienas, gydytojo specialisto – per 30 dienų, brangūs tyrimai turi būti atlikti taip pat ne vėliau kaip per mėnesį, o planinė operacija – per 60 dienų.
Š.Narbuto duomenimis, tokius terminus Lietuvoje šiuo metu gali įgyvendinti keturios gydymo įstaigos iš penkių.
„Problema nėra visoje sistemoje, problema yra dalyje sistemos“, - sakė prezidentės patarėjas.
Anot jo, sveikatos apsaugos paslaugas laiku sudėtingiau gauti rajonuose, o kai kurios įstaigos neteikia prioriteto paciento priėmimo greičiui, nes nėra skatinamos.
Pasak Š.Narbuto, prezidentės siūlymas turėtų būti „valstybės strategija, kaip užtikrinti. kad paslauga, už kurią jis kaip mokesčių mokėtojas susimoka iš anksto, būtų pasiekiama kuo greičiau ir būtų kuo kokybiškesnė“.
Taip pat siūloma, jog gydymo įstaigos turėtų pasiūlyti paslaugą kitoje įstaigoje, jei joje eilės neleidžia paciento aptarnauti nustatytais terminais.
Pataisomis siūloma sukurti gydymo įstaigų veiklos vertinimo sistemą ir viešai skelbti gydymo įstaigų reitingą.
Anot Prezidentūros, ilgas eiles kritikuoja Ekonominės bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, kurios narystės siekia Lietuva.