Pasitikėjimas A. Butkevičiumi – žemiausias per visą jo kadenciją

 (386)
Skandalai vis dėlto padarė stiprų poveikį aplinkos ministro Kęstučio Trečioko ir premjero Algirdo Butkevičiaus vertinimams, sumažėjo ir pačios Socialdemokratų partijos reitingai, LRT RADIJUI sako visuomenės rinkos ir tyrimų centro „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys.
Algirdas Butkevičius
Algirdas Butkevičius
© DELFI (T.Vinicko nuotr.)

„A. Butkevičiaus reitingas krito 4–5 procentiniais punktais iki 51 proc. Tai pats mažiausias rezultatas per visą jo kadenciją. Matyt, įvykiai, susiję su Vijūnėlės dvaru, sudavė smūgį jo reputacijai“, – kalba sociologas.

– Iki rinkimų lieka vis mažiau laiko, tad visi pastebi aktyvėjančią atskirų politikų ir partijų veiklą. O ką rodo Jūsų bendrovės stebėjimai? Kaip pagal populiarumą rikiuojasi partijos ir kurios, jei rinkimai į Seimą vyktų artimiausiu metu, į jį patektų, o kurios nepatektų?
– Pirma išlieka Socialdemokratų partija – balsus jai atiduoda apie 20 proc. Lietuvos gyventojų (nuo atėjusių balsuoti būtų beveik 30 proc.). Antroje vietoje – Liberalų sąjūdis (10 proc.) ir Tėvynės sąjunga (10 proc.) – nuo atėjusių balsuoti būtų beveik 15 proc.

Trečią grupę sudaro Darbo partija – 8 proc., „Tvarka ir teisingumas“ – beveik 8 proc. bei Valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 7 proc. (atitinkamai nuo atėjusių balsuoti būtų šiek tiek daugiau). Šios partijos tvirtai ar beveik tvirtai įveikia 5 proc. barjerą.

Sakau „beveik tvirtai“, nes partija partijai nelygi pagal savo elektorato stiprumą. Tarkim, per 70 proc. Tėvynės sąjungos elektorato įsitikinę, kad jie tikrai ateis balsuoti, o Darbo partijos – tik 35 proc. (dvigubai mažiau įsitikinusių savo aktyvumu rinkimų dieną). Taigi Darbo partija, „Tvarka ir teisingumas“ gaus mažiau, negu rodo apklausos.

– Kurioms partijoms ypač nepalankūs pastarieji respondentų vertinimai? Kokių populiarumas mažėja ir nepasiekia reikiamo balo, kad jų atstovai patektų į Seimą?

– Šiuo metu Lietuvos lenkų rinkimų akcija surenka apie 5 proc. – porą mėnesių buvo daugiau nei 5 proc., o dabar šiek tiek mažiau. Tačiau jų elektoratas labai aktyvus ir galima beveik neabejoti, kad jie įveiks 5 proc. barjerą. Žaliųjų partija ir „Drąsos kelias“ nesiekia 5 proc. Daugiau reitinguojamų partijų nėra, nors iki rinkimų jų gali atsirasti.

– Turbūt sutiksite, kad partijų reitingai kyla ir smunka gana lėtai, nebent jas sukrečia koks skandalas. Kaip tam tikri įtarimai ir kaltinimai galima korupcija atsiliepė socialdemokratų populiarumui, nes trys ministrai visą laiką neišėjo iš žiniasklaidos akiračio?

Socialdemokratų partijos populiarumas šį mėnesį kiek sumažėjo: maždaug 2 proc. nuo visų gyventojų ir 3 proc. nuo atėjusių balsuoti. Taigi mažėjimas gana ryškus. Bet, kiek rodo analizuojami duomenys, skandalai pirmiausia atsiliepia asmenybėms (partijų lyderiams, ministrams), o tik paskui keičia partijų reitingus

– Kaip šiandien atrodo pasitikėjimo aukščiausiais šalies politikais lentelė?

Pažiūrėkime į klausimą apie palankiai ar nepalankiai vertinamus visuomenės veikėjus. Pirmoje vietoje jau keletą mėnesių yra Saulius Skvernelis ir jo reitingas šiek tiek (procento dalimis) dar labiau pakilo. Dalią Grybauskaitę palankiai vertina 53 proc. (vertinimas, palyginti su praėjusiu mėnesiu, šiek tiek pakilo).

O premjero Algirdo Butkevičiaus reitingas krito 4–5 procentiniais punktais iki 51 proc. Tai pats mažiausias rezultatas per visą jo kadenciją. Matyt, įvykiai, susiję su Vijūnėlės dvaru, sudavė smūgį jo reputacijai. O nuomonė apie ministrą Kęstutį Trečioką, kuris buvo gal ir nelabai žinomas, nelabai kas turėjo nuomonę apie jį, šiuo metu nuo 15 teigiamų procentų sumažėjo iki 10 proc., o neigiamų – nuo 20 proc. pakilo iki 36 proc. Taigi jis tapo žinomas, bet iš blogosios pusės.

– Ar į dešimtuko lentelę pakliūva opozicijos politinių partijų veikėjai?

– Jau kelerius metus Eligijus Masiulis pagal palankumą yra ketvirtas. O jei vertintume pagal teigiamų ir neigiamų vertinimų balansą, jis būtų netgi trečias. Ir atvirame klausime „Kas geriausiai atstovauja jūsų interesams?“ E. Masiulis pagal populiarumą yra trečias po D. Grybauskaitės ir A. Butkevičiaus.

– Kaip šioje apklausoje atrodo pasitikėjimas valdžios institucijomis?

– Gaisrininkai gelbėtojai, kaip paprastai, siekia beveik 100 proc. Po jų, kaip ir buvo, yra policija – jau daug kartų teko minėti, kad jie pasiekia rekordą, o šį kartą rezultatas aukščiausias nuo 1998 m. Kariuomenė yra trečioje vietoje ir keletą mėnesių iš eilės pasitikėjimas kariuomene auga.

Labai svarbus rodiklis, kad „Sodra“ pasitiki daugiau negu pusė gyventojų. [...] Paskui eina Bažnyčia. Taigi šios institucijos yra vertinamos aukštai. Kiek pasimiršo su mokytoju streikais susiję dalykai ir mokytojai susigrąžino pasitikėjimo lygį.

– Ar šis tyrimas Jus, kaip sociologą, kuo nors nustebino? Ar yra kokių ryškesnių pasikeitimų, pastebėjimų?

– Galbūt tai, kad skandalai vis dėlto turėjo stiprų poveikį ministro K. Trečioko ir premjero A. Butkevičiaus atžvilgiu, sumažėjo ir pačios Socialdemokratų partijos reitingai.

Man buvo įdomu, kaip bus vertinamas naujasis sveikatos apsaugos ministras Juras Požėla – jis tik išrinktas, gal darbų nelabai yra, bet į sąrašą jau buvo įtrauktas. Rezultatas – 13,5 proc. teigiamų vertinimų ir 13 proc. neigiamų. Apie jo darbus kol kas mažai kas žino, nelabai kas sugeba įvertinti, o balansas – šiek tiek į teigiamą pusę.

Visuomenės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ apklausa atlikta dienraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu.

www.lrt.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Orai: laukia neįtikėtinos permainos (4)

Artimiausiu metu gruodis pažers nemažą kiekį staigmenų. Prasidėjus savaitei ir atšilus orui, įsivyraus tikras chaosas kritulių pasaulyje, negana to, dar pūs gūsingas vėjas. Tačiau permainos tuo nesibaigs: savaitės viduryje dar kartą įsiverš šaltis, po kurio mūsų laukia šiltas, bet vėjuotas orų pokytis.

Socialdemokratai ir konservatoriai: tapatybės paieškos (38)

Dvi didžiausios ir daugiausiai iki tolei Lietuvoje lėmusios politinės partijos – socialdemokratų ir konservatorių – ne tik nelaimėjo rinkimų, tiesa, jų pralaimėjimai labai skiriasi, bet dabar stovi tarsi kryžkelėse. Vidinių nesutarimų kamuojamos jos ieško savo ateities, mėgindamos išsivaduoti iš tapatybės krizės ir apibrėžti savo vertybes. Nors politologai mano, kad eiliniam rinkėjui ne tiek svarbu, kas valdo – kairė ar dešinė – jam daug labiau rūpi, kas sprendžia jų problemas.

Tokio pragaro nelinkėtų net priešui: „pavyzdinėje“ šeimoje už uždarų durų vyko baisūs dalykai (83)

Esu iš „normalios“ lietuviškos šeimos. Tėviškėje tėvai – gerbiami žmonės. Giriami užauginę darbščius ir sąžiningus vaikus. Tačiau pragaro, kurį patyriau vaikystėje, niekam nelinkėčiau“. Taip teigė anonimišku norėjęs likti DELFI skaitytojas.

Košmariška kaimynystė: atsidarius langą galima uždusti (66)

Klaipėdiečių gyvenimas pavirto košmaru, žmonės teigia net negalintys atsidaryti net langų. Netoliese yra įsikūrusi įmonė, kuri sandėliuoja nuotekų dumblą, pūvančias maisto atliekas taip pat gyvūnų liekanas, todėl smarvė, sklindanti nuo įmonės, yra didžiulė, o aplinkosaugininkai nesugeba su tuo susitvarkyti.

Apklausa: demokratijos veikimu nepatenkinti daugiau kaip pusė šalies gyventojų (84)

Demokratijos veikimu nepatenkinti daugiau kaip pusė šalies gyventojų, rodo visuomenės nuomonės apklausa.