Nors prieš dvi savaites miestą sudrebino teroro aktai, Paryžiuje nėra gedulo. Nėra ir vėliavų su juodais kaspinais.
„Mūsų klientams buvo labai svarbu, kad mes atsidarytume kuo greičiau. Praėjus porai dienų po teroro aktų, jų laukėme įprastai – su vynu ir picomis. Labai svarbu nesijausti sužlugdytiems“, – sakė padavėja Julie, dirbanti minėtoje picerijoje „Maria Luisa“.
Tragišką vakarą Julie nedirbo, tačiau teroro siaubą supranta per tai išgyvenusius savo kolegas: „Du iš jų pasiėmė atostogas, nes jiems reikia atsigauti po šių potyrių.“ Pasak jos, pastarieji išpuoliai skyrėsi nuo sausio mėnesį įvykusios atakos prieš satyrinio žurnalo „Charlie Hebdo“ redakciją.
„Tuomet mes visi buvome sukrėsti, tačiau gal taip nesusitapatinome su šiuo teroro aktu – jis buvo nukreiptas konkrečiai prieš žurnalistus. O dabar žudė mus visus“, – sako Julie. Ji pastebi, kad po šių įvykių jaunimas yra įbaugintas: „Jie bijo eiti į kavines.“
Minios žmonių traukia pagerbti tragiško išpuolio aukų. Teroro aktų vietos: restoranai „Le Carrilion“, „Le Belle Equipe“, „Comptoir voltaire“, Bataclan teatras, Prancūzijos stadionas ir pora šalia esančių gatvių, nuklotos gėlėmis, žuvusiųjų nuotraukomis bei palinkėjimais.
Bataclan teatro repertuaro iškaboje – „Eagles of death metal“.
Tragišką vakarą šios amerikiečių roko grupės koncerto metu teroristai nužudė 89 žmones. Grupės nariai, žurnalistams duodami interviu, išreiškė norą būti pirmąja grupe, kuri koncertuos kai tik ši koncertų salė vėl atsidarys.
Teroro aktams buvo ruošiamasi Paryžiaus šiauriniame Sen Deni rajone. Šiame rajone, dar vadinamu devyniasdešimt trečiuoju, yra didžiausia imigrantų populiacija Prancūzijoje.
Gotikinė katedra bazilika, plačios senamiesčio gatvės verda gyvenimu – daugybė blizgučiais išmargintų parduotuvių, turkiškų užkandinių, patruliuojanti policija ir kiekvienoje sankryžoje stoviniuojantys vietiniai vaikinai.