Paryžiuje, milžiniškame parodų centre, kuriame 1900 metais vyko olimpinių žaidynių šaudymo rungtys šiemet vykusi tarptautinė parodė Eurosatory 2016 buvo rekordinė savo dydžiu. Parodoje prisistatė per pusantro tūkstančio dalyvių iš 56 šalių, juos aplankė 213 oficialių delegacijų iš 94 valstybių. Iš viso eksponatus per 4 dienas spėjo pamatyti beveik 60 tūkst. žmonių.

Vyrišku disneilendu kartais vadinamoje parodoje naujausius karinės pramonės pasiekimus demonstravo tiek gerai žinomi didžiųjų šalių gamintojai, tiek nedidelės bendrovės, siekusios pripažinimo. Vienas parodos kvadratinis metras dalyviui atsėjo apie 700 eurų, tad norėdami kuo geriau pristatyti savo produktus gamintojai stengėsi kuo originaliau išnaudoti kiekvieną centimetrą.

Be sunkiosios technikos – tankų, šarvuočių, įvairios paskirties sunkvežimių, visureigių savo technologijas demonstravo bepiločių orlaivių, nuotolinių ginkluotės valdymo sistemų, asmeninės ir technikos apsaugos priemonių gamintojai, taip pat karinėje srityje naudojamų specialių metalo lydinių, plastiko gaminių kūrėjai, raketinių sistemų kūrėjai, ginklininkai bei išmaniųjų taikymosi, ryšių sistemų gamintojai.

Tarp keisčiausių akį traukusių eksponatų demonstruota ne tik naudojamos, bet ir bandomos, pirmą sykį viešai atskleidžiamos technologijos, demonstracinės technikos ir ginkluotės versijos.

Grėsmę aptinka iš už 10 kilometrų

Pavyzdžiui JAV bendrovė Sensor and Radar Inc. (SRC) Pristatė karo veiksmuose Afganistane ir Irake jau išbandytą radarą AN/ TPQ-50. Ši trijų dimensijų (3D) radaro sistema paremta ankstesne AN/TPQ-49 versija, kuri 2004 metais pripažinta viena geriausių karinių išradimų pasaulyje.

SRC radaras AN/ TPQ-49

360 spinduliu besisukantis radaras atrodo kaip 1 m. aukščio ir apie 227 kg svorio statinė, kurią galima užkelti ant visureigio, pavyzdžiui „Humwee“, kurį naudoja Lietuvos kariuomenė.

Šis radaras yra skirtas aptikti priešininko raketas, sviedinius, minas ir bepiločius orlaivius 300 kvadratinių km erdvėje. SRC atstovo teigimu, iš 10 km atstumo radaras gali 50 m. tikslumu numatyti atskriejančios minos, sviedinio kritimo vietą arba tikslią bepiločio orlaivio buvimo vietą – per tą laiką kariai gali spėti pasislėpti, pakeisti buvimo vietą arba sunaikinti skriejantį taikinį.

Viena tokia sistema kainuoja apie 1,5 mln. dolerių ir yra pigesnė bei gerokai mažesnė, nei iki šiol naudojamos sistemos – būtent priešininko artilerijos sviedinius aptinkančių radarų prieš metus iš JAV yra prašiusi Ukrainos kariuomenė.

Karo Rytų Ukrainoje metu ukrainiečių kariai patys naudojo bepiločius orlaivius, bet ir pastebėjo, kad prieš juos separatistai bei Rusija ypač aktyviai naudojo įvairių tipų bepiločius orlaivius, kurie buvo skirti žvalgybai bei daugiausiai nuostolių kare pridariusios artilerijos ugnies koregavimui.

Paskutinį sykį karo metu bepiločiai orlaiviai itin aktyviai naudoti balandžio mėnesį Kalnų Karabache. Čia atsinaujinus kovos veiksmams abi pusės naudojo bepiločius orlaivius. Bet ne tik žvalgybos ir artilerijos koregavimo tikslais. Kad šiais laikais bepiločiai orlaiviai patys gali kelti tiesioginę grėsmę, įsitikino armėnai. prieš juos buvo surengti bent keli izraelietiškų bepiločių orlaivių antskrydžiai.

Izraelio bendrovės Israeli Aerospace Industries sukurtas ir parodoje Eurosatory itin daug dėmesio susilaukęs bepilotis orlaivis IAI Harop nėra vien tik skraidantis aparatas. Jo pagrindinė užduotis - "savižudybė", mat iš didelio atstumo valdomas bepilotis orlaivis skrenda iki pat taikinio ir jį sunaikina - IAI Harop turi 23 kilogramų svorio kovinę galvutę.

"Savižudis" bepilotis orlaivis IAI Harop

Riedantys robotai – ir taikiniai, ir ginklų platformos

Australijos bendrovė Marathon Targets pristatė šarvuotą robotą su kario siluetą primenančiu manekenu.

Toks komiškas sprendimas nėra skirtas madų demonstravimui – ant keturių ratų riedantis robotas T-40 užprogramuotas sekti paskui karius, o vėliau nuo jų atsiskiria – žmogaus ūgio manekenas imituoja priešininką, juda vietovėje ir iš esmės yra mobilus taikinys, skirtas karių šaudymo įgūdžių tobulinimui.

Robotas-taikinys T-40

Kulkoms pataikius į manekeną jis krenta žemyn, taip pranešdamas, kad yra „nukautas“. Tuo tarpu pats robotas gali atlaikyti automatinių ginklų kulkas.

Kitas, gerokai didesnis robotas, kurį pristatė Estijos bendrovė „Milrem“ nėra šarvuotas ir kol kas tėra bandomasis. Tačiau parodoje Eurosatory 2016 estų robotas TheMIS susilaukė ypač daug žiniasklaidos dėmesio.

Šiuo metu JAV bandoma nauja šio, iš pažiūros didelio šiukšlių konteinerio išvaizdos roboto versija. Toks robotas be ginkluotės sveria apie 350 kg ir gali gabenti dar apie 750 kg svorio.

Estijos bendrovės "Milrem" robotas "Themis"

Eurosatory pristatyta nuotoliniu būdu (bevieliu interneto signalu) valdomas robotas su nuotolinio valdymo ginkluotės sistema – 50 kalibro kulkosvaidžiu. Tiesa, karys turi nuolat palaikyti vizualinį ryšį su robotu, kuris negali atitrūkti toliau, nei 50 metrų. Šiuo metu kuriama nauja valdymo sistema, kuri turėtų leisti robotą valdyti įvairiais kanalais apie 2 km atstumu.

Manoma, kad toks 35 km/h greitį išvystyti galintis robotas gebės gabenti ir leisti prieštankines sistemas arba kelis sužeistus karius. Be to, jis gali būti naudojamas, kaip išminavimo robotas, žvalgybinius prietaisus ar jutiklius, bepiločius orlaivius, kitus krovinius gabenanti platforma.

Retenybė – karinis malūnsparnis

Parodoje pristatyti ne tik civilinėms reikmėms panaudojama technika, bet ir civilinė, kuri gali būti panaudojama kariniais tikslais. Pavyzdžiui, Slovėnijos bendrovė "Trixy Aviation" pristatė malūnsparnį, kuris skirtas žvalgybai nekovinėse zonose.

Malūnsparnis "Trixy Eye"

Skirtingai nei sraigtasparniai, su kuriais neretai painiojami malūnsparniai (arba autožyrai), pastarieji negali kyboti ore, mat jų pagrindinį sraigtą suka ne variklis, o oro srautas. Lengvas, vos 560 kg svorio orlaivis gali pakilti į 4,6 km aukštį ir ore išbūti 4 valandas, išvystydamas maksimalų 180 km/h greitį. Nedideliame malūnsparnyje telpa 2 nedidelio ūgio žmonės, o pats orlaivis sukonstruotas iš itin lengvų medžiagų ir yra sunkiai aptinkamas radarų.

Be to, malūnsparnio konstruktorius Theodoroas Lipusas pasakojo, kad orlaivyje sumontuota stebėjimo įranga – infraraudonųjų spindulių kamera, kurią galima valdyti kompiuteriu.

„Jei orlaivis dėl grėsmės negali prisiartinti prie tam tikro objekto, aš galiu jį stebėti iš kelių kilometrų atstumo. O jei noriu jaustis dar saugiau, galiu padidinti stebėjimo atstumą paleisdamas bepilotį orlaivį“, – rodydamas į lengvą šešiasraigtį bepilotį orlaivį pasakojo Th. Lipusas.

Jo teigimu, toks iš malūnsparnio paleidžiamas bepilotis orlaivis gali būti valdomas iš kelių kilometrų atstumo ir ore sukiotis apie valandą. Tiesa, konstruktorius pripažino, jog jis dar tobulina bepiločio orlaivio sugavimo ore sistemą.

„Idėja skamba gal ir sudėtingai – aš skrendu 30 km/h greičiu, o už manęs sėdintis bepiločio orlaivio operatorius su prikabinamu kranu-gaudykle automatiniu būdu sugauna skrendantį bepilotį orlaivį. Panašiai, kaip Tarptautinėje kosminėje stotyje esantis kranas sugauna palydovus. Žinoma, mano sistema dar tik bandoma ir iki galutinės versijos man toli, kaip iki kosmoso“, – šyptelėjo slovėnas.

Lietuviai su austrišku minosvaidžiu

Kad iki galutinės versijos dar trūksta kelių patobulinimų, pripažino ir minosvaidžiu ginkluotą keturratį FAMOS pristatę Lietuvos bendrovės „Ostara“ atstovai. Parodą Eurosatory milžiniška bei neįkainuojama patirti vadinantys lietuviai neslėpė, jog sulaukė nemažai susidomėjimo.

Jei Estija turėjo savo milžinišką stendą, kuriame be „Milrem“ dalyvavo dar kelios dešimtys karinę produkciją gaminančių bendrovių iš Estijos, tai lietuvių gamintojai parodoje pabiro po kelias skirtingas vietas ir dalyvavo atskirai.

„Ostara“ savo sparčios minosvaidžio paramos sistemą FAMOS pristatė Austrijos stende. Tai padaryta neatsitiktinai, mat ant keturračio „MateQ“ sumontuotas 36 kilogramus sveriantis naujas ir dėl kokybės itin vertinamas Austrijos bendrovės „Hirtenberg“ 81 mm kalibro minosvaidis.

FAMOS sistema

„Šis minosvaidis yra galingas, kokybiškas – jam teikiama bent 10 tūkst. šūvių garantija. Bet jis yra sunkus, tad jį nešti yra sunku ir nepatogu, nes tai apriboja judėjimą.

Todėl buvo sugalvota šį minosvaidį užkelti ant pravažios transporto priemonės sus sustiprinta važiuokle bei rėmu iš ypač lengvo polimero“, – pasakojo „Ostara“ atstovas Kipras Tamašauskas, atsakingas už vadovavimo ir kontrolės sistemas.

K. Tamašausko įdiegta kanadietiška mūšio valdymo ir palydovinio ryšio sistema, kurios signalus itin sunku perimti, leidžia veikti už vizualinio stebėjimo ribų – už miškų, kalvų ir kitų kliūčių.

„Ši sistema leidžia keistis duomenimis per centrinį tašką, iš kurio galima stebėti karius ir transporto priemones. Galima jungtis prie išorinių antenų, lėktuvų, sraigtasparnių, iš esmės integruota sistema gali perduoti operacinį vaizdą į visas NATO šalių sertifikuotas sistemas.

Tokią sistemą naudoja Jungtinės Karalystės, Kanados, kitų šalių specialiosios pajėgos, o standartiniu režimu ji gali veikti daugiau nei savaitę“, – teigė „Ostara“ atstovas.

Be to, žvalgybai skirta dar viena dvipusio signalo palydovinė antena, jei nuslopinus vieną kanalą prireiktų naudotis kitu. Net ir keturračiui lekiant 120 km/h greičiu.

Palydovinio ryšio sistema

„Galime naudotis kitu dažniu didelio kiekio duomenų perdavimui – apie pusę megabito per sekundę. Mums, lietuviams tai gali atrodyti labai nedaug, bet pasaulyje, ypač nutolusiose vietovėse tai yra labai dideli kiekiai.

Pavyzdžiui, 2 megapikselių nuotrauką vadavietei galima nusiųsti per 4 sekundes. Čia matome antena, kuri yra nebrangi ir standartinio dydžio, bet pagal poreikius galima sumažinti iki mėsainio dydžio“, – sakė K. Tamašauskas.

Iš viso FAMOS sistemą sudaro trys keturračiai – vieną vairuoja šaulys ir šis keturratis yra skirtas žvalgybai. Antrasis, su minosvaidžiu yra didesnis ir juo gali vykti du kariai, kurie greitai gali iškelti ir paruošti minosvaidį šaudymui. Trečiasis gabena papildomus šaudmenis – iš viso vienas keturratis gali gabenti dešimtis minu.

Pats keturratis nėra brangus - kainuoja iki 30 tūkst. eurų, tačiau FAMOS idėja nėra vien tik transporto priemonė, bet ir atskirai montuojamas minosvaidis bei kelis milijonus eurų per metus naudojama ryšio sistema, prie kurios kūrimo yra prisidėjęs ir buvęs Jungtinės Karalystės specialiųjų pajėgų SAS ryšių karininkas.