Pristatytoje peticijoje teigiama, kad šiandien aukštajam mokslui būtina esminga, sistemiška ir nuosekli reforma, kurios atidėlioti jokiu būdu nevalia. Pasak peticiją pasirašiusių mokslo bendruomenės atstovų, partijų diskutuojamas pertvarkos projektas „yra nors ir nepakankamas bei stokojantis ryžto atverti kelią laisvai konkurencijai ir asmeniniam suinteresuotumui, tačiau įtvirtinantis kompromisą dėl reformos“.
Mokestis už mokslą skatins motyvaciją
Pasak P. Subačiaus, procesas turįs prasidėti – situacija bloga, kiekvienais metais vis blogėja, o kol studentai bus priimami senomis sąlygomis, vadinamasis „nemokamas aukštasis mokslas“ darysis vis nekokybiškesnis.
P. Subačius sako, kad šiandien žmonės nebestoja į eiles prie nemokamų produktų arba ten, kur parduodamos prekės už 1 centą. Jis teigia, kad pasiekti kokybės aukštajame moksle galima tik dviem būdais. Pirmasis – pastatyti po kokybės policininką už kiekvieno dėstytojo nugaros kiekvienoje auditorijoje, tačiau šis būdas esą niekur nepasiteisino.
Todėl, anot jo, liekas kitas kelias – motyvacijos. „Sukurti prielaidas, kad visi sistemos dalyviai, pirmiausia studentai ir dėstytojai, būtų suinteresuoti, motyvuoti, kad kiekvienoje auditorijoje per kiekvieną paskaitą kiekvienas vadovėlis, kiekviena knyga būtų kokybiška – kokybiškesnė negu vakar“, - kalbėjo Lietuvos katalikų mokslo akademijos pirmininkas.
Kaip sakė peticijos iniciatyvinės grupės narys Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas dr. Remigijus Šimašius, pagrindinis peticijoje siūlomas dalykas – ne mokestis, o tai, kad aukštasis mokslas įgytų kainą. Anot jo, po peticija pasirašiusius žmones vienija įsitikinimas, kad reforma turi prasidėti, o partijoms pasirašius susitarimą ir pradėjus reformą, bus galima diskutuoti dėl daugybės niuansų.
„Sistema toli gražu neturėtų būti tokia, kuri verstų visus – gabiausius ir socialiai remtinus studentus – mokėti už mokslą pilną kainą, tačiau sistema turi būti tokia, kuri skatintų studentus galvoti, ką jie renkasi, kodėl renkasi ir kaip padaryti, kad kaina atitiktų kokybę“, - teigė R. Šimašius.
Iniciatyvinės grupės nariai pabrėžė, jog valstybė turi užtikrinti paskolų sistemą bei stipendijas socialiai remtiniems ir gabiausiems moksleiviams. Grupė įsitikusi, kad reikalingas laisvai pagal studentą judantis „krepšelis“ – jis studentui esą leistų prisijungti prie aukštojo mokslo kokybės kėlimo.
Vytauto Didžiojo universiteto rektorius dr. Zigmas Lydeka pastebėjo, kad pagal dabartinę sistemą studijos tampa būdu išvažiuoti iš rajono, kad studentas, užklaustas kur studijuoja, galėtų pasakyti „studijuoju Vilniuje“. Apie tokių studentų motyvaciją, pasak rektoriaus, negali būti nė kalbos. Jis įsitikinęs, kad turi būti remiami motyvuoti mokslo norintys žmonės.
Iniciatyvinės grupės nariai pastebėjo, kad politinės jėgos, dabar reiškiančios nepasitenkinimą siūloma sistema, vykusiuose darbuose ir svarstymuose nedalyvavo.