Partija nutarė nebūti „Facebooke“: jei kas svarbaus, paskambins žurnalistai

 (39)
Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) nebeturi savo puslapio socialiniame tinkle „Facebook“, nes tam reikia papildomo žmogaus, teigia šios partijos lyderis Valdemaras Tomaševskis.
Rita Tamošiūnienė, Valdemaras Tomaševskis
© DELFI / Andrius Ufartas

„Mes kukliai gyvename. Tiesiogiai bendraujame su rinkėjais“, – LRT.lt teigia V. Tomaševskis. Komunikacijos specialistai sako, kad būtent socialiniuose tinkluose ir galima tiesiogiai bendrauti su rinkėjais.

Politikai ir partijos siekia išnaudoti kuo daugiau įrankių, padedančių pasiekti potencialius rinkėjus. Vienas tokių įrankių – socialiniai tinklai. Juose partijos skelbia savo partijos nuostatas, pasisako aktualiais visuomenei klausimais, viešina partijos narių pasisakymus, taip pat nuotraukas ar vaizdo medžiagas iš partijos renginių ar suvažiavimų. Socialiniai tinklai sulygina konkuruojančių politikų ir partijų galimybes, nes juose galima minimaliomis sąnaudomis pasiekti didžiulę auditoriją.

Vis dėlto socialiniame tinkle „Facebook“ nebeliko Lietuvos lenkų rinkimų akcijos puslapio. Šios partijos lyderis europarlamentaras V. Tomaševskis tokį sprendimą motyvuoja žmogiškųjų ir finansinių išteklių stoka.

„Yra mano paskyra (Waldemar Tomaszewski / Valdemar Tomaševski – LRT.lt), kuri veikia kaip mūsų „Facebookas“. Ten viešinami straipsniai iš mūsų oficialaus partijos puslapio. Galima, žinoma, ir atskirą puslapį padaryti. Gal reikia, bet tada reikia papildomo žmogaus, kad aptarnautų. Mes kukliai gyvename, visų pirma, naudojamės tiesioginiu ryšiu su rinkėjais. Jis suteikia daugiau naudos, nes galima išklausyti rinkėją“, – LRT.lt aiškino europarlamentaras.

Pasak politiko, ateityje bus apsvarstyta galimybė sukurti partijos puslapį „Facebook“ tinkle, tačiau kol kas be jo partija esą nepatiria nepatogumų. „Mes gauname vis didesnį rinkėjų palaikymą tarp jaunimo ir pan.“ – patikino V. Tomaševskis.

Portalui LRT.lt pasiteiravus, kodėl V. Tomaševskis „Facebooke“ nekomunikuoja, o jo profilyje tik perpublikuojami straipsniai iš oficialaus partijos puslapio, atsakė: „Turėjau pasiūlymų, bet reikia nuolat, kiekvieną dieną rašyti. Yra tam tikra laiko stoka. Aš labai stipriai dirbu kaip partijos pirmininkas organizacine prasme, vadovauju štabui. Reikėtų papildomo laiko. Jei vieną dieną rašai, o kitą nerašai – irgi minusas. Reikia reguliariai rašyti. Manau, kad nėra dėl to problemų. Jei kas labai svarbaus atsitinka, iškart skambina žurnalistai.“

V. Mazuronis: tai nereikalauja jokių finansų

Tuo metu V. Tomaševskio kolega Europos Parlamente Valentinas Mazuronis socialiniame tinkle „Facebook“ – itin aktyvus. Paties V. Mazuronio teigimu, bendravimas socialiniuose tinkluose politikui yra būtinas ir naudingas.

„Įdomu skaityti juose esančią informaciją, nes gali rasti tai, ko nėra žiniasklaidoje. Čia yra informacijos iš platesnių šaltinių. Neseniai grįžau į Briuselį iš Vašingtono. Prieš skrydį iš Vašingtono į Frankfurtą turėjau porą laisvų valandų, todėl įkėliau nuotraukų ir aprašiau įspūdžius“, – pasakoja V. Mazuronis.

Europarlamentaro teigimu, politikų bendravimas socialiniuose tinkluose yra savotiškas atsiskaitymas rinkėjams.

„Jis nereikalauja jokių finansinių resursų. Manau, tai reikia daryti. Kiekvienas politikas pats sprendžia ir apsisprendžia, kiek jam tai naudinga ir reikalinga. Aš matau to naudą, nes yra atgalinis ryšys, gali bendrauti su rinkėjais“, – tikina V. Mazuronis.

„Tinkle „Facebook“ yra nemažai rinkėjų“

Strateginės komunikacijos bendrovės „OMConsulting“ vadovė Orijana Mašalė teigia, kad būtent socialiniai tinklai yra puikiausia galimybė kasdien tiesiogiai bendrauti su dešimtimis ar šimtais tūkstančių rinkėjų.

„Su tiek žmonių realiai vienu metu nesusitiksi, bet „Facebookas“ leidžia pasiekti tiek rinkėjų. Jei prieš kokius penkerius metus dar buvo galima diskutuoti, ar verta partijai būti „Facebooke“, dėstyti savo politines pažiūras, tai šiandien partijoms dvejonių nekyla. Pastarieji rinkimai parodė, kad „Facebooke“ yra labai daug aktyvios rinkimų Lietuvos, ir tai yra puikus kanalas dėstyti savo mintis ir išgirsti, ką kalba žmonės. Komunikacijos požiūriu toks LLRA-KŠS sprendimas yra keistokas“, – apibendrino O. Mašalė.

Jos žodžiais, natūralu, kad kiekvienas lyderis renkasi savo komunikacijos strategiją. LLRA-KŠS yra nišinė partija ir ji pritraukia tautinių mažumų balsus – tai jai leidžia sėkmingai pasirodyti rinkimuose.

„Viena vertus, lyderio pasirinkimas yra jo pasirinkimas, kuris vieniems atrodys teisingas, kitiems – keistokas šiame amžiuje, kai vis dažniau kalbama apie lyderystę pirmiausia per komunikaciją. Bet mano rekomendacija yra tokia, kad vadovas turi būti matomas viešojoje erdvėje ir socialiniai tinklai yra pats geriausias būdas parodyti, koks tu esi, kam atstovauji ir kas tau svarbu, kokias idėjas ir vertybes propaguoji“, – LRT.lt komentavo O. Mašalė.

Anot ryšių su visuomene specialistės, socialiniuose tinkluose gali turėti savo tiesioginį kanalą, kuriame išsakai tai, kas tau svarbu. Be to, juose galima palaikyti dialogą su žmonėmis ir jiems atsakyti. „Tai – puiki proga pamatyti, kuo jie gyvena ir kas jiems svarbu, tiesiogiai į tai atsakyti. Tikrai matome puikių politikos ir verslo pavyzdžių, kai tuos kanalus išnaudoja fantastiškai ir tai atsiliepia jų verslo ir politikos rezultatams“, – pasakojo O. Mašalė.

Pasak jos, kalbant apie partijas, kurios sėkmingai komunikuoja „Facebooke“, esą galima išskirti Liberalų sąjūdį (LS) ir Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD).

„LS buvo pirmieji, kurie išdrįso eiti šiuo keliu ir yra atviri socialiniuose tinkluose. Juose negali visą laiką būti rimtas. Tuo metu TS-LKD, ypač atsinaujinusi TS-LKD ir dabartinis jos lyderis Gabrielius Landsbergis, taip pat pradeda sekti geruoju dešiniosios partijos pavyzdžiu ir aktyviai reiškiasi socialiniuose tinkluose. Regionuose taip pat atsiranda politikų, ypač jaunesnės kartos merų, kurie pradeda naudotis socialiniais tinklais ir pasakoja, ką jie daro“, – LRT.lt dėstė O. Mašalė.

Ryšių su visuomene specialistės teigimu, svarbiausias patarimas politikams – socialiniuose tinkluose būti savimi. „Labai matyti, kurių politikų profilius valdo patarėjai, administratoriai ar sekretorės ir kuriuose politikai kalba patys“, – apibendrino pašnekovė.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

L. Linkevičius: Lietuva siekia nuolatinio JAV karių buvimo (385)

Lietuva siekia nuolatinio Jungtinių Valstijų karių buvimo šalyje, penktadienį pranešė JAV viešintis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Kodėl A. Čekuolis yra užsispyręs ir nepakenčia viršininkų (81)

Rašytojas, žurnalistas Algimantas Čekuolis yra užsispyręs, nepakenčia viršininkų, į žmoną kreipiasi „jūs“ ir moka iš veido „skaityti“ žmogaus charakterį. Dar jis moka pokštauti, keliasi kasryt apie 5-6 valandą, išgeria puodelį juodos nesaldintos kavos ir nuolat rašo.

Išdrįso pasakyti, nors kiti dar nutyli: naujoji karta tapo taikiniu (83)

Emigruoti į užsienį susiruošiančių jaunų lietuvių, kurie dažniausiai net nemoka anglų kalbos, laukia nauji pavojai – prekeiviai žmonėmis nusitaikė į labiausiai pažeidžiamus žmones: žada legalų darbą, tačiau išvežę į užsienį priverčia daryti nusikaltimus. Ir ne bet kokius, o prekiauti narkotikais, už ką yra numatyta labai griežta baudžiamoji atsakomybė.

K. Antanaitis: nelaimė, kad per Vasario revoliuciją Lietuva buvo užimta Vokietijos (82)

Viena didžiausių nelaimių, kad per Vasario revoliuciją, vykusią prieš 100 metų, Lietuva buvo užimta Vokietijos – juk Latvijoje, Estijoje ar Suomijoje Rusijos laikinoji vyriausybė suteikė galimybes organizuoti nacionalinius karinius dalinius, politinėms partijoms davė veikimo laisvę.

Prie Seimo palapinėje apsigyvenusios moters vyras parašė atvirą laišką (149)

DELFI aprašius istoriją, į kurią pasakojo papuolusi ukrainietė Yolana Slušnys, apsigyvenusi palapinėje prie Seimo, viešai į tai atsakyti panoro aferistu apšauktas jos vyras Kęstutis Lagodinas.