Svarstydamas, kam naudingi ar nenaudingi P. Gražulio pamąstymai, V. Mazuronis sutiko, jog labiausiai jie nenaudingi Darbo partijai.
Tačiau ne vien tai lėmė, kad partijos vadovybei trūko kantrybė, ir buvo nutarta kuo skubiau išsiaiškinti santykius su L. Graužiniene. Erzino ir jos pareiškimai premjero ir socialdemokratų lyderio Algirdo Butkevičiaus atžvilgiu, ir pozicija dėl naujo Darbo kodekso, ir tai, kad iš pareigų atleisti iškart penki Seimo vadovės pavaldiniai, susiję su Darbo partija.
Po beveik dviejų valandų pokalbio su Seimo vadove Loreta Graužiniene, kurios nuomonė pastaruoju metu dažnai skirdavosi nuo partijos pozicijos, „darbiečių“ pirmininkas Valentinas Mazuronis pareiškė, jog dėl daugelio dalykų buvo išsiaiškinta, ir esą nuo šiol teks „persirikiuoti, susidėstyti, susitelkti“. Tačiau ir V. Mazuronis, ir kiti įtakingi jo bendražygiai neslėpė, kad liko daug neatsakytų klausimų.
Išėjusi iš partijos, prarastų ir postą
„Jei L. Graužinienė paliktų Darbo partiją, ji netektų ir Seimo pirmininkės pareigų. Neabejotinai. Pagal koalicinę sutartį šis postas priklauso mūsų partijai. Tačiau penktadienį apie L. Graužinienės išėjimą iš partijos mes nekalbėjome, o kodėl ji apie tai yra kalbėjusi arba duodavo kažkokias užuominas apie savo išėjimą, man nesuprantama“, – LRT.lt sakė V. Mazuronis.
Paklaustas, ar išgirdo aiškų atsakymą, kodėl L. Graužinienė, nepasitarusi nei su partijos frakcija Seime, nei vadovybe, žaibiškai atleido penkis savo komandos narius, kurie buvo susiję su Darbo partija, V. Mazuronis teigė, jog Seimo vadovė paaiškino, kodėl taip pasielgė. Tačiau daugiau nieko nedetalizavo.
Kaip LRT.lt pasakojo vienas opozicijos atstovas, L. Graužinienė „išvalė“ savo komandą po to, kai viešumoje pasklido informacija apie tai, kad jos patarėja dirba asmeninės kirpėjos iš Ukmergės Linos Šimonienės dukra – 23 metų Rūta Šimonytė. Kilus dėl to skandalui, L. Graužinienė merginą atleido iš savo komandos ir įdarbino Seimo narės padėjėja.
Kas bus partijos sąrašo lyderis?
Viena iš versijų, aptarinėjama Seime, kodėl L. Graužinienė nerimauja ir konfrontuoja su partijos vadovybe, yra ta, kad ji nebesitiki sau vietos partijos rinkimų sąraše. Kalbama, jog jos pavardės gali nebūti net pirmajame dešimtuke.
Paklaustas, ar jau yra partijos sąrašo projektas, ir kas bus įrašytas pirmuoju numeriu, V. Mazuronis šyptelėjo: „Daug norinčių. Pradedant partijos pirmininku ir baigiant visais kitais.“
Anksčiau V. Mazuronis ne kartą yra abejojęs, ar jis pats dalyvaus Seimo rinkimuose. Jei taip atsitiktų, jam tektų atsisakyti gerai apmokamų europarlamentaro pareigų.
Paklaustas, ar nusprendė likti Briuselyje, ar grįžti į Vilnių, Darbo partijos vadovas prisipažino aiškaus atsakymo vis dar neturįs: „Jeigu aš išeičiau iš Europos Parlamento, tai Darbo partija jame nebeturėtų savo atstovo, nes Viktoras Uspaskichas – jau nebe partijos narys. Kita vertus, reikėtų tartis ir ieškoti geriausio sprendimo.“
Kalbėdamas apie tai, kokiais principais bus sudaromas rinkimų sąrašas, V. Mazuronis atkreipė dėmesį, kad buvo patvirtinta tvarka, pagal kurią numatyta, jog pirmąjį dvidešimtuką reitinguoja partijos pirmininkas: „Logiška, kad partijos pirmininkas rinkimų sąraše turėtų būti pirmas ir vesti partiją ir į Seimo, ir į prezidento, ir į Europos Parlamento rinkimus. Bet kadangi mes šiuo metu turime ne tuščią popieriaus lapą, tai reikia nuspręsti, kaip būtų geriausia. Nei aš noriu, nei aš nenoriu grįžti iš Briuselio. Reikėtų sakyti, ar aš galiu ir ar reikia.“
Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, asmuo, išrinktas į Seimą, netenka turimo europarlamentaro mandato ir laimėto tiesioginių rinkimų metu miesto arba rajono mero posto.
Į klausimą, ar tiesa, kad šiuo metu partijoje daug kas laikosi nuomonės, jog būtų naudinga, jei rinkimų sąrašo lyderiu taptų buvęs Seimo vadovas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas, V. Mazuronis tiesaus atsakymo nedavė.
„Kuo tik manęs šiandien nepaskyrė – ir partijos sąrašo lyderiu, ir Seimo pirmininku“, – juokėsi A. Paulauskas, teigdamas, kad su juo niekas tokių klausimų iš partijos vadovybės neaptarinėjo.
Opozicinio Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis neneigė girdėjęs, jog Darbo partijos vadovybė aptarinėja galimybę pirmą vietą rinkimų sąraše patikėti A. Paulauskui: „Tuomet būtų visai logiška, kad jam reikėtų iki rinkimų užimti tokį postą – būtų labiau matomas ir girdimas, o Seimo pirmininko pareigos tam būtų itin tinkamos.“
Kiek kitaip kalbėjo, nors apie A. Paulausko kandidatūrą žinojo, Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas: „Esu apie A. Paulauską girdėjęs, tačiau jis juk Darbo partijoje – svetimas, atėjūnas. Manau, kad buvęs Darbo partijos lyderis ir įkūrėjas V. Uspaskichas iki šiol tampo virveles, tik nežinia, ar lėlės dar šoks pagal jo pageidavimus."
LRT.lt primena, kad dabartinis Darbo partijos vadovas daug metų buvo Rolando Pakso bendražygis partijoje „Tvarka ir teisingumas“.