Jį ketvirtadienį planuojama pateikti per plenarinį Seimo posėdį.
Pagal projektą, Nepriklausomybės Akto signatarų statusą įgytų aštuoni asmenys, 1949 metų vasario 16 dieną pasirašę Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos deklaraciją. Tai Jonas Žemaitis - Vytautas, Adolfas Ramanauskas - Vanagas, Juozas Šibaila, Leonas Grigonis - Užpalis, Aleksandras Grybinas - Faustas, Vytautas Gužas - Kardas, Bronius Liesys - Naktis ir Petras Bartkus - Žadgaila.
"Jų indėlis siekiant Lietuvos nepriklausomybės - svarus ir reikšmingas, todėl jų atminimas privalo būti įamžinamas, kaip ir signatarų", - teigiama projekto aiškinamajame rašte.
Minėtiems asmenims suteikus šį statusą jie patys, jų našlės ir našlaičiai įgytų teisę pretenduoti į rentas.
Šiuo metu signatarų statusus turi 127 Aukščiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatai, pasirašę Kovo 11-osios Aktą.
Seimo Finansų departamento duomenimis, iš jų rentos mokamos 62 signatarams ir 9 našlėms bei našlaičiams.
Valstybinė signataro renta sudaro 50 proc. Seimo nario pareiginės algos dydžio per mėnesį, našlių ir našlaičių - 25 procentus.
Parlamentarams liepą pastarąjį kartą susimažinus algas, ji sudaro apie 7000 litų neatskaičius mokesčių. Todėl signataro renta atitinkamai siekia apie 3500 litų.
Kitų metų Seimo biudžeto projekte numatyta, kad signatarų, jų našlių bei našlaičių rentoms turėtų būti skirta 2,825 mln. litų.
Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją 1949 metų vasario 16 dieną Radviliškio rajone, Minaičių kaime, pasirašė Lietuvos partizanų vadovybė. Joje paskelbta, kad Lietuvos laisvės kovos sąjūdis (LLKS) prisiima atsakomybę vadovauti nepriklausomos bei demokratinės Lietuvos valstybės atkūrimui, kurioje garantuojamos lygios teisės visiems Lietuvos piliečiams bei užtikrinama socialinė globa, o taip pat "Komunistų partija, kaip diktatūrinė ir iš esmės priešinga pagrindiniam Lietuvių tautos siekimui ir kertiniam konstitucijos nuostatui - Lietuvos nepriklausomumui, - nelaikoma teisine partija".