Parlamentinio tyrimo išvados: įstatymai leidžia manipuliuoti slaptomis pažymomis

 (7)
Šiuo metu galiojantys įstatymai leidžia manipuliuoti slaptomis kriminalinės žvalgybos informacija grįstomis pažymomis. Pats fakto apie turimą tokią informaciją atskleidimas laikytinas nusikaltimu – tokios parlamentinio tyrimo išvados antradienį pristatytos Seimui.
Parlamentinio tyrimo išvados: įstatymai leidžia manipuliuoti slaptomis pažymomis
© DELFI (M. Ažušilio nuotr.)

Už jas po pateikimo balsavo 95 Seimo nariai, nė vienas nebuvo prieš, susilaikė penki parlamentarai. Išvadų priėmimas numatytas kovo pabaigoje.

Parlamentinį tyrimą, ar tinkamai elgiamasi su kriminalinės žvalgybos metu gauta informacija, atlikęs Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) nustatė, kad „dėl tokio neaiškaus teisinio reglamentavimo galimas manipuliavimas slaptomis, kriminalinės žvalgybos informacija grįstomis, pažymomis“. Anot jo, kriminalinės žvalgybos metu gaunama informacija neturi būti politikų ar valstybės institucijų ir pareigūnų įrankis, naudojamas įstatymuose nenustatytais tikslais.

„Piktnaudžiavimas kriminalinės žvalgybos tyrimu ir po to ypač tos informacijos mėtymas į kairę ir dešinę sudaro įspūdį, kad valstybėje sekamas kone kiekvienas pilietis, nors taip iš tikrųjų nėra (...) Kompromituojama tiek demokratinės valstybės, tiek teisinės valstybės principai ir pati valstybė suvokiama vos ne kaip policinė valstybė arba totalitarinė, kurioje mes anksčiau jau buvome“, – pristatydamas išvadas parlamente sakė TTK pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas.

TTK išvadose taip pat pareikšta, kad pats fakto apie turimą kriminalinės žvalgybos ar žvalgybos metodais gautą informaciją atskleidimas laikytinas slaptos informacijos pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą atskleidimu, tai yra įstatymo pažeidimu ar net nusikalstama veika.

Šias išvadas J.Sabatauskas pavadino pagrindinėmis.

Seimo komitetas taip pat pabrėžė, kad atliekant kriminalinę žvalgybą surinkta informacija, jeigu pagal ją nepradedamas ikiteisminis tyrimas, gali būti naudojama tik nusikaltimų prevencijai, jos naudojimas neturi pažeisti žmogaus teisių.

TTK išvadose taip pat rašoma, kad pratęsiant kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimą, turėtų būti gaunama visa informacija ir prašoma nurodyti gautus rezultatus, pagrindžiančius kriminalinės žvalgybos veiksmų pratęsimo būtinumą.

„Prokuroras teismui teikiamame teikime dėl kriminalinės žvalgybos priemonių taikymo pratęsimo turi nurodyti motyvus ir pagrįsti, kodėl negali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas, o turi būti pratęstas kriminalinės žvalgybos priemonės (priemonių) taikymas. Teisėjo sprendimas dėl kriminalinės žvalgybos priemonių taikymo sankcionavimo pratęsimo taip pat turi būti motyvuotas ir jame pagrįsta, kodėl nepakanka duomenų ikiteisminiam tyrimui pradėti“, – tvirtinama išvadose.

TTK įstatyme nustatyti veiksmingesnę kriminalinės žvalgybos informacijos naikinimo kontrolę, pasiūlyta nustatyti, kad apie kriminalinės žvalgybos informacijos sunaikinimą būtina pranešti atitinkamo teismo pirmininkui. Taip pat Generalinė prokuratūra raginama nustatyti vienodą kriminalinės žvalgybos metu gautos informacijos naikinimo tvarką ir apskaitos formą, į kurią būtų įtraukti ir duomenys, kiek kriminalinės žvalgybos bylų nutraukta (kaip pagrįstų), kiek surinktos informacijos panaudota atliekant kriminalinės žvalgybos uždavinius.

„Man susidaro toks vaizdas kaip ir gūdžiais sovietiniais laikais, kad viena visuomenės pusę seka kitą, o ta savo ruožtu pirmąją pusę. Tarsi visi deklaruoja, ypač dešinieji, kad dėl to jaučiamės saugūs, mums nėra, ko bijoti, bet ar tokiu keliu eidami nepavirsime sovietine Rusija pačiais gūdžiausiais laikais, ar galbūt net Šiaurės Korėja?“ – per komiteto išvadų pristatymą nuogąstavo Seimo narys socialdemokratas Artūras Skardžius.

Seimas praėjusių metų rugsėjo pabaigoje nutarimu buvo pavedęs TTK atlikti parlamentinį tyrimą „dėl kriminalinės žvalgybos metu gautos informacijos panaudojimo ir saugojimo“. Tyrimas inicijuotas, kai prezidentė, vadovaudamasi slaptomis pažymomis, pareikalavo iš pareigų atleisti dalį viceministrų, švietimo ir mokslo ministru neskyrė Seimo vicepirmininko „darbiečio“ Vydo Gedvilo.

Korupcijos prevencijos įstatymas numato, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba turi pateikti vadovams informaciją apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje ar įmonėje, siekiant įvertinti asmens patikimumą.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Mirė asmeninis V. Adamkaus gydytojas R. Nargėla (37)

Rugsėjo 30 dieną, eidamas 75-uosius metus, netikėtai mirė žymus Lietuvos pulmonologas, asmeninis prezidento Valdo Adamkaus gydytojas Remigijus Valdemaras Nargėla.

Ko dabartiniai diplomatai gali pasimokyti iš 1918 m. Lietuvos? (5)

Sąjunga su Saksonija, bendra valstybė su Kuršu, Britanijos protektoratas, bendra Lenkijos ir Lietuvos valstybė ar atkurta Didžioji kunigaikštystė kartu su Baltarusija – visi šie Lietuvos ateities variantai buvo svarstomi 1918–1920 metais. Pasakojimų ciklą apie tai, kaip galėjo susiklostyti Lietuvos likimas, pradeda LRT TELEVIZIJOS laida „Istorijos detektyvai“.

Apklausa: du iš trijų lietuvių teigia, kad reikalai šalyje blogėja (129)

Kaip ir prieš mėnesį bei tuo pačiu metu prieš metus, du iš trijų lietuvių teigia, kad reikalai šalyje blogėja. Tiesa, šįkart tokių gyventojų yra kiek mažiau nei prieš praėjusius Seimo rinkimus, po ekonominės krizės.

Prieš šiuos Seimo rinkimus gyventojai optimistiškesni dėl demokratijos veikimo (34)

Nors nepatenkintų demokratijos veikimu gyventojų dalis išlieka šiek tiek aukštesnė nei manančių priešingai ir neturinčių nuomonės šiuo klausimu, prieš šiuos Seimo rinkimus nepatenkintų tuo yra 10 procentinių punktų mažiau nei prieš praėjusiuosius – 2012 metų rugsėjį.

Estijos naujasis užsienio reikalų ministras apsilankys Latvijoje ir Lietuvoje (8)

Estijos naujasis užsienio reikalų ministras Jurgenas Ligis ateinančią savaitę atvyks su vizitu į Latviją ir Lietuvą, pranešė pareigūnai.