Parlamentinio tyrimo išvados: įstatymai leidžia manipuliuoti slaptomis pažymomis

 (7)
Šiuo metu galiojantys įstatymai leidžia manipuliuoti slaptomis kriminalinės žvalgybos informacija grįstomis pažymomis. Pats fakto apie turimą tokią informaciją atskleidimas laikytinas nusikaltimu – tokios parlamentinio tyrimo išvados antradienį pristatytos Seimui.
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Už jas po pateikimo balsavo 95 Seimo nariai, nė vienas nebuvo prieš, susilaikė penki parlamentarai. Išvadų priėmimas numatytas kovo pabaigoje.

Parlamentinį tyrimą, ar tinkamai elgiamasi su kriminalinės žvalgybos metu gauta informacija, atlikęs Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) nustatė, kad „dėl tokio neaiškaus teisinio reglamentavimo galimas manipuliavimas slaptomis, kriminalinės žvalgybos informacija grįstomis, pažymomis“. Anot jo, kriminalinės žvalgybos metu gaunama informacija neturi būti politikų ar valstybės institucijų ir pareigūnų įrankis, naudojamas įstatymuose nenustatytais tikslais.

„Piktnaudžiavimas kriminalinės žvalgybos tyrimu ir po to ypač tos informacijos mėtymas į kairę ir dešinę sudaro įspūdį, kad valstybėje sekamas kone kiekvienas pilietis, nors taip iš tikrųjų nėra (...) Kompromituojama tiek demokratinės valstybės, tiek teisinės valstybės principai ir pati valstybė suvokiama vos ne kaip policinė valstybė arba totalitarinė, kurioje mes anksčiau jau buvome“, – pristatydamas išvadas parlamente sakė TTK pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas.

TTK išvadose taip pat pareikšta, kad pats fakto apie turimą kriminalinės žvalgybos ar žvalgybos metodais gautą informaciją atskleidimas laikytinas slaptos informacijos pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą atskleidimu, tai yra įstatymo pažeidimu ar net nusikalstama veika.

Šias išvadas J.Sabatauskas pavadino pagrindinėmis.

Seimo komitetas taip pat pabrėžė, kad atliekant kriminalinę žvalgybą surinkta informacija, jeigu pagal ją nepradedamas ikiteisminis tyrimas, gali būti naudojama tik nusikaltimų prevencijai, jos naudojimas neturi pažeisti žmogaus teisių.

TTK išvadose taip pat rašoma, kad pratęsiant kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimą, turėtų būti gaunama visa informacija ir prašoma nurodyti gautus rezultatus, pagrindžiančius kriminalinės žvalgybos veiksmų pratęsimo būtinumą.

„Prokuroras teismui teikiamame teikime dėl kriminalinės žvalgybos priemonių taikymo pratęsimo turi nurodyti motyvus ir pagrįsti, kodėl negali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas, o turi būti pratęstas kriminalinės žvalgybos priemonės (priemonių) taikymas. Teisėjo sprendimas dėl kriminalinės žvalgybos priemonių taikymo sankcionavimo pratęsimo taip pat turi būti motyvuotas ir jame pagrįsta, kodėl nepakanka duomenų ikiteisminiam tyrimui pradėti“, – tvirtinama išvadose.

TTK įstatyme nustatyti veiksmingesnę kriminalinės žvalgybos informacijos naikinimo kontrolę, pasiūlyta nustatyti, kad apie kriminalinės žvalgybos informacijos sunaikinimą būtina pranešti atitinkamo teismo pirmininkui. Taip pat Generalinė prokuratūra raginama nustatyti vienodą kriminalinės žvalgybos metu gautos informacijos naikinimo tvarką ir apskaitos formą, į kurią būtų įtraukti ir duomenys, kiek kriminalinės žvalgybos bylų nutraukta (kaip pagrįstų), kiek surinktos informacijos panaudota atliekant kriminalinės žvalgybos uždavinius.

„Man susidaro toks vaizdas kaip ir gūdžiais sovietiniais laikais, kad viena visuomenės pusę seka kitą, o ta savo ruožtu pirmąją pusę. Tarsi visi deklaruoja, ypač dešinieji, kad dėl to jaučiamės saugūs, mums nėra, ko bijoti, bet ar tokiu keliu eidami nepavirsime sovietine Rusija pačiais gūdžiausiais laikais, ar galbūt net Šiaurės Korėja?“ – per komiteto išvadų pristatymą nuogąstavo Seimo narys socialdemokratas Artūras Skardžius.

Seimas praėjusių metų rugsėjo pabaigoje nutarimu buvo pavedęs TTK atlikti parlamentinį tyrimą „dėl kriminalinės žvalgybos metu gautos informacijos panaudojimo ir saugojimo“. Tyrimas inicijuotas, kai prezidentė, vadovaudamasi slaptomis pažymomis, pareikalavo iš pareigų atleisti dalį viceministrų, švietimo ir mokslo ministru neskyrė Seimo vicepirmininko „darbiečio“ Vydo Gedvilo.

Korupcijos prevencijos įstatymas numato, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba turi pateikti vadovams informaciją apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje ar įmonėje, siekiant įvertinti asmens patikimumą.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Iki reikiamo stažo pritrūko dviejų mėnesių: dabar negaliu sau leisti net varškės sūrelio

Dviejų kambarių butelyje Vilniaus Šnipiškių rajone Žaneta gyvena viena. Iš pradžių nusižudė jos vyras, vėliau mamos išsižadėjo sūnus, o galiausiai nudvėsė ir vėžiu susirgęs šunelis, bent kiek praskaidrindavęs kasdienybę.

Orai: reikia sulaukti balandžio (6)

Iki trečiadienio galėsime pasidžiaugti saulėtu dangumi, nors bus vėjuota, visgi vyraus pakankami šilti orai.

Šitą produkciją Rusija tiekia už dyką (191)

Kremlius skiria ypatingą dėmesį Baltijos šalių gyventojų smegenų plovimui, o rusiškos televizijos produkcijos, kurioje niekinama laisvė ir demokratija, per pastaruosius 2–3 metus grėsmingai padaugėjo.

E. Lucasas: kad taptų tikrai pavojingi, protestuojantys rusai turi prabilti apie kitą žmogų (170)

Sekmadienį įvykę protestai Rusijoje žymėjo didžiausią išreikštą rusų nepasitenkinimo bangą nuo 2011-2012 metų, bet britų apžvalgininkas Edwardas Lucasas teigia, kad tai gana menko masto nepasitenkinimas, kuris tikrai neišjudins Vladimiro Putino režimo. Pašnekovas spėja, kad tai gali būti netgi V. Putino sumanytas planas, kaip pakišti Dmitrijų Medvedevą.

Ant ežero kranto – su skandalais išgarsėjusiu miškininku siejama linksmybių oazė (121)

Alytaus rajone ant Daugų ežero kranto stūkso prabangi už Europos Sąjungos pinigus įrengta sodyba. Kai kurie aplinkiniai gyventojai teigia, kad ji virto miškininkų pasilinksminimo vieta, nes priklauso ji skandalingo miškininko Gintaro Visalgos broliui. Patys savininkai tokias kalbas neigia.