TTK nariai siūlė grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti, nes įžvelgė projekto neatitikimų Konstitucijai.
Anot komiteto išvados, poligrafu tikrinamas asmuo privalo atsakinėti į įvairaus pobūdžio klausimus, ir tai yra informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo būdas.
Konstitucijos 22 straipsnyje numatyta, kad informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu. Poligrafo įstatymo projekte nėra numatyta, kad tokį tyrimą skirs teismas.
Be to, anot TTK, tyrimas melo detektoriumi gali būti vertinamas kaip Konstituciją pažeidžiantis žmogaus garbės ir orumo apribojimas. Panašiais motyvais vadovaudamasis, naudojimuisi poligrafu 1982 metais nepritarė Vokietijos Federalinis Konstitucinis Teismas.
TTK nurodė dešimtis kitų pastabų projektui.
TTK pirmininko pavaduotojas centristas Egidijus Bičkauskas teigė, kad poligrafai visame pasaulyje naudojami tik žvalgybos ir kontržvalgybos struktūrose. JAV teismai nepripažįsta poligrafo parodymų.
E. Bičkauskas teigė galįs nurodyti atvejų, kai gerai parengti šnipai sugebėdavo suklaidinti melo detektorių.
"Galbūt kas nors turi finansinių tikslų, norint įsigyti poligrafų, kurie yra brangūs?", retoriškai klausė E. Bičkauskas.
Projekto iniciatorius konservatorius Algirdas Katkus, savo ruožtu, retoriškai klausė, kad "gal tie, kurie yra prieš, turi finansinių sumetimų ir nenori kovoti prieš korupciją?".
Per balsavimą parlamentarai nepritarė TTK siūlymui grąžinti tobulinti projektą ir nauju pagrindiniu komitetu paskyrė A. Katkaus vadovaujamą Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą.