Be to, išeitinė pašalpa būtų išmokama per 3 mėnesius lygiomis dalimis. Jei buvęs parlamentaras pradėtų eiti politiko pareigas ar pareigas valstybės tarnyboje arba valstybės ar savivaldybės įmonėje anksčiau nei būtų išmokėta visa pašalpa, jos mokėjimas būtų nutrauktas.

Pasak projekto autoriaus, dabar galiojančio Lietuvos Respublikos Seimo narių darbo sąlygų įstatymo "nustatomų išeitinių pašalpų dydis yra neadekvatus dabartinei sunkiai šalies ekonominiai būklei ir yra socialiai neteisingas lyginant su politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų išeitinėmis pašalpomis".

V. Bogušis yra Moderniųjų krikščionių demokratų sąjungos frakcijos narys. Pataisų, siūlančių mažinti Seimo narių išeitines pašalpas, ar jų visiškai atsisakyti, yra įregistravę ir kiti Seimo nariai.

Krikščionių demokratų partijos frakcijos atstovai Petras Gražulis ir Jonas Šimėnas pasiūlė parlamentarams išmokėti tik dviejų vidutinių pareiginių atlyginimų dydžio išeitinę pašalpą.

Centristė Rūta Rutkelytė užregistravo pataisas, kuriomis siūloma parlamentarams išeitinių pašalpų visai nemokėti.

Reaguodamas į šį pasiūlymą, jos kolega frakcijoje Vytautas Čepas, užregistravo pasiūlymą, jog daugiau kaip milijoną litų turto deklaravę parlamentarai 250 tūkstančių litų pervestų badaujantiems bankrutuojančių įmonių darbuotojams.

R. Rutkelytė yra deklaravusi daugiau kaip milijoną litų turto.

V. Čepas teigė, jog savo pasiūlymu norėjęs pademonstruoti populistinių pažadų absurdiškumą.

Tuo tarpu Valstiečių partijos lyderis Ramūnas Karbauskis yra pareiškęs, jog jis ir jo padėjėjai apskritai atsisakys išeitinių pašalpų.

Pagal dabar galiojantį įstatymą, parlamentaro išeitinės pašalpos dydis skaičiuojamas padauginus jo vidutinį mėnesio atlyginimą iš nepertraukiamai Seime dirbtų metų skaičiaus.