Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas tikina, kad 2017 metų biudžete pirmą kartą numatytas rekordiškai išaugęs ne tik Krašto apsaugos, bet ir Vidaus reikalų sistemos finansavimas – papildomai žadama sukrapštyti 30 mln. eurų, iš kurių daugiau nei pusė atiteks pareigūnų atlyginimų augimui.
Policininkų piketas
© DELFI / Kiril Čachovskij

Jau trejus metus įspūdingai augant Krašto apsaugos sistemos biudžetui, jis kitais metais taip pat nemažės – papildomai numatyta beveik 150 mln. eurų, o iš viso sieks 723,5 mln. eurų – daugiausiai per visą atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės laikotarpį.

Ir nors procentine išraiška šis skaičius sieks 1,8 proc. BVP, vietoje NATO reikalaujamų 2 proc., Lietuvos pažangą jau aiškiai vertina ir partneriai.

Tuo pat metu žadama, kad pavydžiai KAM biudžeto augimą stebėjusios kitos valstybės institucijos – Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), Vadovybės apsaugos departamentas (VAD), Valstybės saugumo departamentas (VSD), Viešojo saugumo tarnyba (VST), Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), o ypač ugniagesiai ir policija taip pat turėtų sulaukti finansinio šuolio.

Policijai – papildomi milijonai eurų

Seimo NSGK pirmininkas Vytautas Bakas tikino, kad 2017 m. daugiau, kaip 18 mln. eurų numatoma skirti pareigūnų ir darbuotojų darbo užmokesčiui. Iš papildomų lėšų, kurios skirtos pareigūnų darbo užmokesčiui, didžiausia suma tektų policijai – apie 8 mln. (palyginimui praėjusiais metais papildomai skirta mažiau, nei 2 mln. eurų), ugniagesiams – daugiau, kaip 4 mln. eurų, VAD – beveik 800 tūkst. eurų, VSAT – daugiau, kaip 3,5 mln. eurų, VST – daugiau, kaip 700 tūkst. eurų.

Maždaug po 1,4 mln. eurų didėja finansavimas STT ir VSD – pastaroji tarnyba prieš kelis mėnesius stebėjosi, jog ankstesnė valdžia biudžeto projekte 2017 metais buvo numačiusi mažinti finansavimą žvalgybai.

„Atsiranda galimybė iš esmės spręsti pareigūnų ir karių darbo užmokesčio, kvalifikacijos, motyvacijos, aprūpinimo, taip pat infrastruktūros problemas. Daryti laikmečio diktuojamus strateginius sprendimus, susijusius su mūsų šalies, jos žmonių saugumu.

Kitais metais kartu su kolegomis komitete, frakcijoje inicijuosime ir teiksime sprendimus, kurie užtikrintų, kad visi Seimo skirti pinigai būtų naudojami pagal paskirtį, racionaliai. Pasiektų pareigūnus, karius, leistų dar labiau skaidrinti darbo užmokesčio, motyvacijos, vertinimo, lėšų panaudojimo“, – feisbuke savo paskyroje skelbė V. Bakas.

Vytautas Bakas
Vytautas Bakas
© DELFI / Andrius Ufartas

Tiesa, dar svarstant iš kur paimti papildomus pinigus ir kaip juos paskirstyti, buvo kilę abejonių dėl 1,161 mln. eurų, kurie esą būtų atimti iš policijos ir skirti VSAT. Tačiau DELFI V. Bakas tikino, kad iš nieko pinigai neatimami, o minėtas skaičius esą tebuvo išimtis iš pirminio pasiūlymo konteksto.

„Įregistravau pasiūlymus žinodamas, kad jie bus nepopuliarūs. Bet jei neregistruočiau, tai būtų neatsakinga. Kito kelio nebuvo – Vyriausybė buvo pateikusi biudžetą Seimui, o keisti jį galima buvo tik oficialiai įregistravus pasiūlymą Seime.

Paimti iš kitų sričių negalėjau, nes tai sukurtų precendentą, sukeltų įtampas Seime ir Vyriausybėje, frakcijoje. Antras mano pasiūlymas buvo susijęs su tuo, kad visiems vidaus reikalų sistemos pareigūnams kitais metas galėtų būti didinamos pajamos tolygiai“, – tvirtino V. Bakas.

Jo teigimu, biudžeto projekte buvo užprogramuota didelė klaida, galėjusi tapti įtampų židiniu kitais metais – policijai pvz. buvo skirta 100 proc. poreikio, o VSAT – 35. proc.

„Kas atsitiktų? Žmonės masiškai bėgtų iš VSAT į kitas tarnybas tuo metu, kai už sienos vyksta didelės pratybos, kai dislokuojamos pajėgos, Europoje tęsiasi pabėgėlių krizė.

Mūsų prioritetas – užbaigti VRM reformą, skirti reikiamus pinigus ir užtikrinti sklandų pajamų didėjimą pareigūnams. VRM yra skirtas rekordinis finansavimas, vien policijai – virš 7 milijonų eurų, tai didžiuliai pinigai. Bet pinigai visiems didės, kad nebūtų vidinių įtampų tarp institucijų, o žmonės galėtų realiai pajusti atlyginimų augimą“, – tikino V. Bakas.

Į Krašto apsaugos pinigus nesikėsins

„Kelsime klausimą dėl NATO išorės sienų apsaugos. Šiuo metu tik 30 proc. saugoma, įsivaizduojate? Biudžete tam nenumatyta net pusės, kiek reikia. O reikia 130 mln. eurų penkeriems metams. Tai mes bent jau paėmėm 3,5 mln. tam, kad užkurti išorinės valstybės sienos programą“, – pridūrė NSGK pirmininkas.

Jo nuomone, vienas svarbiausių nacionalinio saugumo prioritetų artimiausiu laikotarpiu šalia finansavimo krašto apsaugai yra efektyvi išorės Europos sąjungos sienų apsauga moderniomis techninėmis priemonėmis.

Tiesa, jis patikino, kad VRM sistemai skirtos papildomos lėšos nebus atimtos iš Krašto apsaugos ar kitų sričių, viskas esą bus padengta iš biudžeto bei augančių pajamų. Papildomų klausimų dėl finansavimo šaltinių kilo prieš mėnesį.

Dar lapkritį kalbėdamas apie Krašto apsaugos finansavimą, Valstiečių ir žaliųjų partijos lyderis Ramūnas Karbauskis sakė, jog esą verta apgalvoti, kaip galima „integruoti ir mūsų policiją į tą procesą – ji turi būti paruošta krašto apsaugai“.

„Tada galėtume lėšas, kurias skiriame tam tikriems dalykams – policijos reikmėms įsigyti, įrangai – skaičiuoti į tą patį procentą. Taip daro estai, atrodo, taip daro ir latviai“, – tikino R. Karbauskis.

Tačiau V. Bako teigimu, tai yra visiškai skirtingos eilutės ir iš Krašto apsaugos nuimti pinigų jokiu būdu nebūtų galima.

„Mes tik dabar konsultacijų lygyje kalbame apie valstybės sienos apsaugą, kaip karinės grėsmės atrėmimo elementą. Be abejo, Krašto apsaugos sistema turės įsitraukti į tą procesą, tarnybos turės bendradarbiauti, reikės didesnės integracijos, pratybų, bet kitų sričių finansavimo Krašto apsaugos sąskaita jokiu būdu nebus“, – žadėjo V. Bakas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Nematomi žvalgybininkų karai, pinigai ir naujas ginklas – moterys (69)

Mečys Laurinkus – pirmasis Nepriklausomos Lietuvos žvalgybos vadas. Koks šio profesionalo...

Pridarytas klaidas išvardijęs D. Adomaitis pasiūlė priprasti prie tokio L. Lekavičiaus žibėjimo specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (56)

Lietuvos krepšininkai galėjo savo kailiu patirti, kokį potencialą turi ši „auksine karta“...

Po lietaus dalis sostinės gyventojų liko be elektros (14)

Į DELFI redakciją šeštadienio vakarą kreipėsi vilnietis, kurio teigimu, pusė sostinės...

Latvijos talentų nesulaikiusi Lietuvos rinktinė kapituliavo Rygoje (1058)

Kontrolinėse rungtynėse Rygoje Europos čempionatui besirengianti Lietuvos rinktinė pralaimėjo...

Kaip iš siaubo filmo: Baltimorės monstras pardavinėjo aukų kūnus užkandinėje (38)

Neseniai mirė žudikas maniakas Josephas Roy’us Metheny’is, dažnai vadinamas Baltimorės...

Profesinė liga baigėsi kankinimo prietaisą primenančiame vežimėlyje (81)

Lazdomis varomas invalido vežimėlis . Kai kam jis panašus į kankinimo prietaisą, bet vos...

Atrodo paprasta, bet efektyvu: kaip miestai gelbėjasi nuo nepakeliamos kaitros (3)

Didmiesčiai visame pasaulyje ieško būdų, kaip išgyventi vasarą ir išsaugoti gyvybes. Kovoje su...

Po įgyvendinto plėtros projekto „Mega“ tapo sunkiai atpažįstama (54)

Po metus trukusių plėtros darbų didžiausias prekybos ir laisvalaikio centras vidurio Lietuvoje „...

Pavydėtinos Graikijos princesės gyvenimo akimirkos: 21-erių mergina jau turi viską (16)

Liepą Graikijos princesės Marios-Olympios 21-ojo gimtadienio proga surengtoje ištaigingoje puotoje...

Danijos vėjo jėgainės gali atsirasti ir prie Lietuvos krantų (40)

Kitąmet šimto penkiasdešimt metų jubiliejų minėsiantis Danijos Esbjergo uostas yra vienas...