Į valstybės kompensuojamų genetinių tyrimų eilę moterys turėtų užsirašyti vos pradėjusios planuoti nėštumą. Taip juokauja jau ne tik pacientės, bet ir gydytojai.
© Shutterstock nuotr.

DELFI domėjosi, kas trukdo spręsti metų metais besitęsiančią problemą.

Nėščių moterų, kurios norėtų patekti į mūsų prenatalinės diagnostikos skyrių, yra daug, nes žmonės vis labiau pasitiki medikais“, - konferencijoje Pasaulinei Dauno sindromo dienai paminėti teigė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas, Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santariškių klinikų Medicininės genetikos centro direktorius Algirdas Utkus.

Paradoksų Lietuva: tyrimą padarys tada, kai jau bus per vėlu
© DELFI / Tomas Vinickas

Profesorius apgailestavo, kad kol kas pajėgumai nėra tokie dideli, kad galėtų būti patenkinamas visų norinčiųjų išsitirti poreikis.

Nėščiųjų tai neguodžia. Kaip DELFI piktinosi tarptautinėje kompanijoje personalo vadove dirbanti Reda, jeigu valstybė skiria lėšų rizikos grupės moterų patikrai, jos paslaugas turėtų gauti laiku, nepaisant, kiek kokioje įstaigoje etatų.

„Dabar susidaro kurioziška situacija. Aš ateinu į genetikos centrą registruotis patikrai, kurią būtina atlikti konkrečiu nėštumo metu, o man sako, kad eilė ir nespėsiu. Taip esu verčiama kreiptis į privatininkus ir mokėti pinigus. Manau, tokia tvarka iš principo ydinga ir tai - tik vadybos klausimas“, - sakė moteris.

Būsimos mamos įsitikinimu, privačiame versle tokios problemos būtų akimirksniu išspręstos, tačiau valstybiniame sektoriuje kažkodėl ne, o kenčia nėščiosios – arba finansiškai arba rizikuodamos pagimdyti nesveiką kūdikį.

SAM: Vilniuje – paradoksali situacija

Sveikatos apsaugos ministerijos Nėščiųjų sveikatos priežiūros skyriui vadovaujanti Aušrutė Armonavičienė pripažino, jog moterys skundžiasi ne be pagrindo.

Kaip DELFI sakė ministerijos atstovė, 11-13 nėštumo savaitę atliekamiems PRISCA tyrimams pakaktų kvalifikuotos ultragarsinės konsultacijos, atliekamos gydytojo akušerio ginekologo. Tačiau, „Vilniuje susidariusi paradoksali situacija: tas pats genetikas turi ir akušerio ginekologo licenciją. Reiškia, tai, ką galėtų padaryti akušeriai ginekologai, Vilniuje imasi daryti genetikai. Štai kur yra problema“.

Ankstyvą pavasarį sprendžiant, ką daryti, planuota dalį besilaukiančių pacienčių nukreipti akušeriams ginekologams, pertvarkyti genetinių indikacijų konsultacijų sąrašą.

„Viskas beveik parengta, tik trūksta susiderinimo tarp akušerių ginekologų ir genetikų, kurių susitikimas planuojamas kovo mėnesį. Tikimės, jam pasibaigus reikalai judės žymiai greičiau - dar šiemet įsigalios nauja sistema. Stengiamės, kad viskas vyktų kuo greičiau, nes suprantame tų moterų vargus, eiles, paskui – nukreipimą į privačias įstaigas“, - ankstyvą pavasarį situaciją DELFI komentavo A. Armonavičienė.

Pasidomėjus, kokie realūs sprendimas priimti po genetikų ir ginekologų diskusijų, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė buvo lakoniška: „Klausimai derinami“. Kas trukdo pokyčiams, A. Armonavičienė negalėjo pasakyti. Taip pat nesiėmė prognozuoti, kada problema bus išspręsta.

V. Gintautas: Lietuva - unikali

Lietuvos akušerių ginekologų draugijos prezidento docento Vlado Gintauto teigimu, 11-13 nėštumo savaitę atliekamiems PRISCA tyrimas visose Europos šalyse ir Jungtinėse Amerikos Valstijose yra akušerių ginekologų darbas.

Paradoksų Lietuva: tyrimą padarys tada, kai jau bus per vėlu
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Čia tik Lietuva yra unikali. Ir tik todėl, kad kažkada genetikos centre buvo sukurtas prenatalinės diagnostikos skyrius, kuriame įdarbintos iš pradžių viena, paskui dvi, paskui trys ginekologės akušerės, kurios įgijo genetiko licenciją. Taip sakant, buvo bandoma sukurti situaciją, kad tik tos trys gydytojos galėtų aptarnauti visą Lietuvą“, - DELFI sakė docentas V. Gintautas.

Chromosominių anomalijų patikrą 11-13 nėštumo savaitę gydytojas vadino net ne diagnostika, o paprasta patikra – sietu, pro kurį turėtų pereiti visos rizikos grupės moterys.

„Tačiau bent jau Kaune ir kitur, išskyrus genetikos centrą, situacija yra tokia, kad akušeriai ginekologai atlieka ultragarso, invazinius tyrimus, o duomenis interpretuoja genetikai. Taip pat už tai jie pasiima PSDF pinigėlius“, - sakė docentas.

Sunki kova

DELFI pašnekovo skaičiavimais, rizikos grupės nėščiųjų, kurioms valstybė apmoka PRISCA tyrimus, yra apie 20 proc.

„Anksčiau buvo maždaug 30 tūkst. gimdymų per metus, dabar sumažėjo iki 26 tūkst. Taigi, rizikos grupės moterims skiriama apie 5 tūkst. genetiko konsultacijų. Negaliu pasakyti tiksliai, tačiau po mūsų – akušerių ginekologų – filtro, jeigu mes atliktume patikrą, genetikams tokių konsultacijų turėtų sumažėti dešimteriopai. Va, ko yra bijoma, tačiau ir be prenatalinės diagnostikos genetikai turėtų ką veikti, tik tiek, kad pirminės nėščiųjų patikros leidžia be didelių darbo sąnaudų gauti neblogą aprūpinimą“, - sakė akušerių ginekologų draugijos vadovas.

Šias mintis docentas yra ne kartą dėstęs Sveikatos apsaugos ministerijoje, bendruose akušerių ginekologų, genetikų, SAM ir PSDF atstovų susitikimuose.

„Atrodo, jau pavyko įtikinti žmones iš PSDF, kad mes kalbame apie visos Lietuvos interesą, o kita pusė – tik apie vienos įstaigos interesą. Atrodo, sutarimas gimsta, bet, žinoma, lobistinės jėgos – gana galingos ir ne taip lengva su jomis kovoti“, - apgailestavo daktaras.

Pasak ginekologo, yra maždaug 14 priežasčių, dėl ko moterį reikėtų genetiškai tirti valstybės lėšomis. Didžiausia PSDF lėšomis tiriamų nėščiųjų dalis į genetikus kreipiasi dėl amžiaus. Tačiau ir 35 metų ribą peržengusios moterys nėra niekaip kitaip tiriamos, kaip jaunesnės. Neturinčios teisės į valstybės apmokamą tyrimą, jį gali darytis privačiai.

„Taip kad čia yra finansinis klausimas. Reikia sakyti tiesą – tai lobistiniai dalykai. Norintys, kad viskas būtų darome genetikos centre, rūpinasi vienos įstaigos poreikiais, interesais ar kaip kitaip tai vadintume. “, - pakartojo doc. V. Gintautas.

Apie nėštumą sužinojusioms moterims svarbu nepradelsti tinkamiausio laiko tyrimui. „Tačiau yra eilės. Todėl, kaip juokauja moterys, su kuriomis mums tenka bendrauti, tam, kad patektum laiku į valstybės apmokamą tyrimą, turi registruotis dar prieš pastodama. O kai taip yra, atsiranda galimybės nukreipti jas į privačias įstaigas“, - sakė docentas.

Pasak DELFI pašnekovo, tokiu būdu netvarka tarnauja privačiam sektoriui, „kuris dėl eilių valstybinėse įstaigose gali apsirūpinti pacientais, o ten (privačioje įstaigoje – DELFI) gali būti tas pats genetikas, kuris dirba ir genetikos centre“.

A. Utkus: kalbos apie lobistines jėgas - be pagrindo

VUL Santariškių klinikų Medicininės genetikos centro direktoriaus profesoriaus A. Utkaus teigimu, 2014 metais kartu su Sveikatos apsaugos ministerijos atsakingais asmenimis, Valstybinės ligonių kasos atstovais buvo intensyviai dirbama rengiant naują genetinių konsultacijų indikacijų sąrašą. Procesas artėja į pabaigą, bet ne taip sparčiai kaip norėtųsi, nes vien tik indikacijų sąrašo patvirtinimo nepakanka – reikia ir labai tiksliai apskaičiuoti naujus įkainius už atliekamus genetinius tyrimus.

"Iki š.m. pabaigos tikimės turėti naują teisinį dokumentą, kuriuo vadovaudamiesi galėsime konsultuoti pacientus ir skirti reikalingus tyrimus", - sakė A. Utkus, pabrėždamas, jog nėščių pacienčių eilių problema VUL Santariškių klinikų Medicininės genetikos centre, kaip ir kituose padaliniuose, yra labai aktyviai ir atsakingai sprendžiama.

"VUL Santariškių klinikų administracija skyrė papildomus gydytojų ir slaugytojų etatus, visiškai pertvarkyta registravimo sistema ir tos pacientės, kurioms reikia konsultacijos atitinkamu periodu, tikrai yra priimamos", - užtikrino Medicininės genetikos centro direktorius.

Profesorius įsitikinęs, kad apskritai reikėtų sutvarkyti siuntimų tvarką į 3-inio (aukščiausio) lygio įstaigas: "Mūsų manymu, pacientai, kuriems tikrai nėra būtina tokio lygio konsultacija, nesudarytų bereikalingų eilių. Tačiau tai yra SAM ir jos sudarytos komisijos užduotis".

Taip pat genetikos centro vadovas pabrėžė, kad jo vadovaujama įstaiga niekada nebuvo prieš, jog gydytojai akušeriai ginekologai 11-13 nėštumo savaitę atliktų biocheminius tyrimus nėščioms moterims.

"Apskritai, mes visuomet buvome ir esame už tai, kad visoms Lietuvos moterims laiku būtų suteikta kvalifikuota, profesionali konsultacija. Žinoma, gydytojai akušeriai ginekologai gali tai puikiausiai atlikti, tik pirmiausiai patys turėtų susitvarkyti savo gydytojo specialisto normą. Joje turi būti nurodyta, kad šie medikai gali skirti tokius tyrimus ir juos interpretuoti. Manau, kad tokiu atveju pacientėms atsiras pasirinkimo galimybės – į kokį specialistą kreiptis ir kokių paslaugų tikėtis", - komentare teigė A. Utkus.

Teiginius, apie kažkokias lobistines jėgas, profesorius vadino neturinčius jokio pagrindo. "Mano manymu, pasisakymai, kurie yra neįrodyti, mažų mažiausiai nedaro garbės kalbančiajam", - sakė jis.

Kurioms nėščiosioms rekomenduojami tyrimai

DELFI primena, jog šiuo metų genetiniai tyrimai valstybės lėšomis apmokami 35 metų ir vyresnėms nėščiosioms. Jie rekomenduojami, jei kūdikio tėvas yra 42 metų ar vyresnis.

Taip pat tyrimus patariama pasidaryti nėščiosioms, prieš tai turėjusioms du ir daugiau savaiminių persileidimų ar nesivystančių nėštumų, taip pat jeigu moters ar kūdikio tėvo giminėje buvę apsigimimų. Rizikos grupei taip pat priskiriamos besilaukiančios moterys, kurios nėštumo pradžioje (iki 12 sav.) vartojo stiprius vaistus, galinčius pakenkti vaisiui.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Perspėja: šių specialistų Lietuvoje jau ieškoma masiškai (304)

Nors valdžios atstovai vis kartoja, kad mokytojų skaičius Lietuvoje turi mažėti, situaciją darbo...

Naujoji Mokesčių inspekcijos vadovė žada išieškoti daugiau mokesčių (195)

„Šuniui uodegą geriau iš karto nukirsti, negu kapoti kelis kartus“, – apie būsimas...

Tragiška avarija Trakų rajone: susidūrė trys automobiliai, žuvo žmogus papildyta 7.41 (35)

Ketvirtadienį 06.41 valandą ryte Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos telefono numeriu 112...

Apklausa: gyventojai abejoja dėl koalicijos ateities (53)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos koalicija su socialdemokratais Lietuvos...

Kas apsaugos mūsų darbo vietas? (14)

JAV ir Europos politikos lyderiai nerimauja dėl kokybiškų darbo vietų likimo. Ta proga jiems...

Ateities perspektyvos: protingėjantys automobiliai ir kvailėjantys vairuotojai (13)

Jeigu jūsų automobilis geba kritinėje situacijoje sustoti ir mato aplinką geriau, nei jūs pats,...

J. Arlauskaitė – Jazzu rengiasi išleisti poezijos knygą (13)

Besirengdama savo ir Leono Somovo koncertams Kaune ir Vilniuje DELFI TV konferencijoje...

Po rekonstrukcijos atidaromas Vilniaus oro uostas (12)

Ketvirtadienį Vilniaus oro uostas atnaujina savo veiklą po 35 dienas trukusios kilimo ir tūpimo...

„Real“ futbolininkai antrą kartą pranoko „Barceloną“ ir iškovojo Supertaurę (3)

Ispanijos Supertaurės atsakomose rungtynėse Madrido „Santiago Bernabeu“ stadione vietos klubas...

Pakistanietis turi ką papasakoti apie gyvenimą Lietuvoje (17)

Į Lietuvą pakistanietis elektronikos inžinierius Muhammadas Rohanas atvyko patartas dėdės ir...