Klaipėdietė verslininkė Vaiva Jokužienė nepatingėjo surinkti daugybę vizualizacijų, kokias idėjas galima pritaikyti uostamiesčio paplūdimiuose, kad jie priverstų aikčioti.
„Man vis tiek galvoje netelpa, kodėl pas mus viskas yra daroma atbulomis rankomis. Lietuviai yra labai gabūs, bet... Džiaugiamės, visi dainuojame giesmę prie Baltijos jūros už rankučių susikibę, bet nelabai matome, kokią mes jūrą turime po kojomis. Atrodo, esame išprusę, keliaujame, džiaugiamės kitų šalių paplūdimiais, bet kai grįžtame, kažkaip visiems nusišvilpti. Neva draustiniai, natūrali gamta, kažkokios kopų gėlytės ir žalieji į priekį. Vėjai! Tai tik mano nuomonė, bet jau geriau leisti statyti viešbučius, daryti alėjas, pasivaikščiojimo takus, vaikų pramogų aikšteles, naktinius klubus po atviru dangumi. Leiskite vystytis verslui ir prie mūsų mylimos jūros!“ – socialine tinkle „Facebook“ valdžios lyg prašė V. Jokužienė.
Ji nepatingėjo, pasikapstė internete ir surinko begalę vizualizacijų – idėjų, kurias būtų galima pritaikyti Melnragės ir Girulių paplūdimiuose.
„Smiltynė tegul lieka neliesta, nes ji unikali tokia, kokia yra. Bet juk visiems suprantama, kad Melnragei, Giruliams reikia pokyčių, investicijų, kad savo paplūdimiais galėtume didžiuotis, kad verslas galėtų užsidirbti, bet tuo pačiu teiktų įvairiausias paslaugas. Kodėl kitos šalys gali tai padaryti, o mes ne?“ – retoriškai klausė V. Jokužienė.
Ji įsitikinusi, jog prie Melnragės, Girulių paplūdimių galima statyti 4-5 aukštų viešbučius, nes mažesni tiesiog neatsipirktų. Juose būtų teikiamos ne tik apgyvendinimo paslaugos, bet ir įvairios kitos pramogos.
„Viešbučių statytojus galima įpareigoti, kad jie sutvarkyti tam tikrus paplūdimio ruožus taip, kad jie būtų šiuolaikiški. Niekaip nesuprantu, kokias kopas mes saugome. Jų jau ir taip beveik nebėra. Ar ne geriau būtų toje vietoje įrengti patogias pasivaikščiojimo alėjas, bėgimo takus. Kitose šalyse juk niekam netrukdo tai, kad šalia paplūdimio smėlio yra betoninis bulvaras, kuriame gausu įvairių paslaugų“, – su DELFI mintimis dalijosi V. Jokužienė.
Ji neslėpė, jog pati gyvena netoli jūros, todėl jai kone kasdien pavyksta pabūti paplūdimyje, o sykiu ir nusivilti, kad nemokame išnaudoti to, ką turime.
„Gamta mums jau viską dovanojo, tad didelių investicijų nė nereikia. Valdžia galėtų paskelbti architektūrinį idėjų konkursą, kaip turėtų atrodyti Klaipėdos paplūdimiai. Lietuvoje yra labai daug gabių eksterjero dizainerių, kurie tikrai pateiktų begalę idėjų. Tačiau pas mus kažkaip paprasčiau nieko nedaryti, viską drausti, o ne ieškoti sprendimų“, – apgailestavo pašnekovė.
Jos idėjoms, kurias moteris paskelbė socialiniame tinkle, pritarė daugybė žmonių. „Tikrai norėtųsi, jog Klaipėdos paplūdimiai būtų kaip Prancūzijoje, Olandijoje, Ispanijoje. Net Latvijos Ventspilis yra pavyzdys, o mes nieko nedarome“, – konstatavo klaipėdiečiai.
V. Jokužienė teigė, jog pareiškimai, kad nieko nepasimoka daryti, nes vasaros sezonas Lietuvoje trunka tik kelis mėnesius, tėra paprastas atsikalbinėjimas. „Žiemą prie jūros gali veikti pirtys, karšto vandens kubilai. Juk būtų smagu ir vėjuotą žiemos dieną patekti į kokią kavinę prie paplūdimio, gerti arbatą ir žiūrėti, kai šėlsta jūra. Padaryti galima tikrai daug, bet iš pradžių reikia bent noro. Savo vizijomis ir pasidalinau todėl, kad tikiuosi, jog jos pritrauks bendraminčių, prasidės koks nors judesys“, – teigė V. Jokužienė.
Ji priminė oficialią statistiką, kad pernai iš Klaipėdos oficialiai emigravo 1,5 tūkst. žmonių. „Aišku, kad tai darbingo amžiaus žmonės, kurie išvyko į užsienį ieškoti darbo. Prie jūros tinkamai įkurtoje infrastruktūroje– viešbučiuose, pramogų centruose, kituose objektuose ir atsirastų apie 1000 naujų darbo vietų, tad net emigraciją šiek tiek pristabdytume“, – ir socialinę pokyčių naudą įžvelgė V. Jokužienė, kuri neabejojo, kad vieną dieną vizijos, jog Klaipėdos paplūdimiai bus šiuolaikiški, virs realybe.
