Kaip Švedija integruoja pabėgėlius, Nordanstigo savivaldybės Darbo ir pabėgėlių skyriaus vedėja B. Sandstrom pasakojo Vilniuje vykusioje konferencijoje apie pabėgėlių krizę.

Kiekviena Švedijos savivaldybė turi pabėgėlių priėmimo centrą. 9500 gyventojų turinti Nordanstigo savivaldybė praėjusiais metais priėmė 67 migrantus – jiems suteiktas nuolatinio gyventojo statusas.

B. Sandstrom pasakojo, kad prieglobsčio prašytojus į provincijos miestelį vilioja gražiomis nuotraukomis, kuriose matyti ir vietiniai žmonės – kaip kitaip žmones pakviesi į vidurio Švediją.

Ši rudenį įvyko kai kas, kuo B. Sandstrom labai didžiuojasi. Sienų migracijos valdyba, tvarkanti prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo klausimus, kreipėsi pagalbos. Jiems reikėjo kažkur apgyvendinti iš didesnių Švedijos miestų siunčiamus autobusus su pabėgėliais.

Gavusi užklausą, Nordanstigo savivaldybė ištiesė pagalbos ranką – pabėgėliai buvo apgyvendinti nebeveikiančioje mokykloje. Čia atvežta lovų, tiektas maistas, valymo paslaugos.

„Mums teko spręsti sveikatos priežiūrios, priešgaisrinius klusimus ir visa tai išsprendėme. Tai ateityje bus įrašyta į istorijos knygas, mano anūkai skaitys, kaip švedams pavyko suvaldyti situaciją“, – džiaugėsi B. Sandstrom.

Į šią veiklą aktyviai įsitraukė savanoriai. Štai laišką parašiusi iliuzionistė pasisiūlė vaikus palinksminti per Kalėdas, atvykę kirpėjai teikė gražinimo paslaugas. Pabėgėliai įtraukė vietines nevyriausybines organizacijas bei vietinius žmones.

„Taip pat noriu patarti – kai užtikrinate būstą prieglobsčio prašytojams, užtikrinkite jiems ir nemokamą internetą, man tai atrodo geriausias patarimas visiems“, – Vilniuje kalbėjo viešnia iš Švedijos. Mat, aiškina ji, įsikūrusiems žmonėms reikia susisiekti su draugais, giminaičiais, jie nori sekti informaciją, kas vyksta jų gimtosiose šalyse.

Džiaugiasi išaugusiu gimstamumu

Pasak B. Sandstrom, žmonės, gavę leidimus nuolat gyventi šalyje, dabar dirba ir tapo visuomenės dalimi. „Štai per Kalėdas lankiausi bažnyčioje ir vienas Mianmaro gyventojas pradėjo kalbėti tobula švedų kalba“, – džiaugėsi viešnia.

„Be to, pas mus pradėjo gimti daugiau vaikų, daugėja gyventojų ir mes tuo džiaugiamės. Matome, kad daug gyventojų norėtų išvažiuoti iš savivaldybės ten, kur daugiau jų giminaičių, tautiečių, penktadalis atvykusiųjų išvyksta į kitus miestus“, – pasakojo B. Sandstrom.

Daugiausia pabėgėlių į Švediją buvo perkeltą iš Sirijos, Irako, Eritrėjos, Somalio, Birmos. Pastaruoju metu daugiau tų, kurie atvyko spontaniškai ir savivaldybėje siekia prieglobsčio.

Atvykstantiems savivaldybė suteikia švedų kalbos pamokas, profesinį mokymą, moko integruotis į darbo rinką.

„Atvyko labai daug pabėgėlių iš Mianmaro, Afrikos, jų kultūra skiriasi: tualetai, kaip jie naudojasi virtuve, valgyklomis. Visos informacijos negali pateikti iš karto, gali po truputį parodyti, kaip viskuo naudotis, paskui jie vienas iš kito visko mokosi po truputį“, – pasakojo savivaldybės atstovė.

B. Sandstrom siūlo nepamiršti sporto – jis suvienija. „Pradžioje, kai tik apsigyvena mūsų vietovėje, jie nemoka kalbos, nežino, kaip pasakyti, būna susierzinę, tačiau su didele kantrybe padedame tai įveikti“, – kalbėjo viešnia iš Švedijos.

Tenka įsikišti ir policijai

Švedijos savivaldybės atstovės klausta, ar atvykėliai neatnešė daugiau nusikalstamumo. Mat Švedijoje būta atvejų, kai tėvai ar broliai nužudė savo dukras ar seseris už tai, kad jos bendravo su švedų vaikinais.

Neseniai paskelbta atskaita apie nusikalstamumą ramina – tik apie 1proc. nusikalstamumo susiję su pabėgėliais. „Nemanau, kad mūsų savivaldybėje atsirado daugiau smurto nei būta anksčiau. (…) Atvejų, kada teko įsikišti socialiniams darbuotojams, būta“, – kalbėjo B. Sandstrom, paaiškinusi, kad viename pastate per pusmetį apgyvendinta 250 žmonių. Tarp jų buvo kilę nesitarimų.

„Turime daug žmonių, sukoncentruotų nedidelėje erdvėje, jie neturi kuo užsiimti, jie pirmą kartą yra užsienio šalyje ir žino, kad iš mokyklos pastato bus perkelti kažkur kitur. Tokių dalykų yra buvę ir tokiais atvejais tenka kviesti policiją“, – aiškino pranešėja.

Štai vieną vyrą buvo ištikęs panikos priepuolis, jis sudaužė stiklinę, susipjaustė rankas, reikalavo tablečių, grasino jam padėti norintiems žmonėms ir iššoko pro langą. Teko kvieti greitąją pagalbą.

Lietuvoje pabėgėlių lauks skurdas?

Švedijoje prieglobsčio prašytojai pirmiausia turi gauti leidimą gyventi šalyje bei leidimą dirbti. Kai gaunamas leidimas likti šalyje, galima mokytis švedų kalbos bei įsidarbinti. Darbo rinkoje teikiami mokymai.

Savivaldybė išmokas moka dvejus-trejus metus. „Mes manome, kad šis laikotarpis per trumpas, nes ne visiems pavyksta ekonomiškai įsitvirtinti, tačiau daugeliui žmonių trejų metų pakanka“, – sakė savivaldybės Darbo ir pabėgėlių skyriaus vadovė.

Tokios sistemos į Lietuvą atvyksiantys pabėgėliai gali tik pavydėti: čia išmokos bus sumažintos perpus jau septintą mėnesį.

„Klausantis kolegės iš Švedijos pavyzdžių, objektyviai kyla nerimas. Praktinis mūsų pavyzdys – pusę metų šeimai mokame po 500 eurų, šeimai reikia įsikurti, o po 6 mėnesių suma sumažėja perpus. Nors tai žmonės iš visai kitos kultūrinės aplinkos, greičiausiai didžioji dalis nekalbanti angliškai, per šį laiką ji turėtų išmokti lietuvių kalbos pagrindus ir rasti darbą“, – stebėjosi Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius. Būtent į Jonavos rajone, Rukloje, esantį pabėgėlių priėmimo centrą pirmiausia vežami į Lietuvą perkeliami pabėgėliai.

Mindaugas Sinkevičius

M. Sinkevičius klausia, kiek darbo netekusių lietuvių, turinčių po keletą diplomų, per pusmetį lengvai gauna darbą Lietuvoje. Meras tikisi, kad jei parama bus nepakankama, Vyriausybė imsis priemonių padėdama šeimoms išgyventi.

„Mes apklausėme savivaldybes, 17 savivaldybių pasirengę priimti pabėgėlius, jos nelabai kelia didelių klausimų dėl finansavimo, nors, savaime suprantama, iškilus problemos, jei asmenys negautų darbo ir pakliūtų į socialinės paramos sistemą savivaldybėje, kompensacijos ir išmokos vaikams mokamos iš savivaldybės biudžeto“, – aiškino Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Rimantas Vaitkus.

DELFI primena, kad Lietuva per dvejus metus įsipareigojo priimti 1105 pabėgėlius iš tokių šalių kaip Sirija, Irakas ir Eritrėja. Šiuo metu Lietuvoje gyvena tik keturi pabėgėliai –keturių asmenų irakiečių šeima. Dar keleto pabėgėlių laukiama kovą.

Tarptautinę konferenciją „Pabėgėlių krizė: problemos ir galimybės Europoje ir Lietuvoje“ organizavo Europos Parlamento Informacijos biuras ir Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje.