Situacija Panevėžio profesinio rengimo centre sudomino Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisiją. Paaiškėjo, kad 2015 m. mokykloje nusižudė du mokiniai, 2016 m. – vienas mokinys. Per šiuos metus iš gyvenimo jau pasitraukė vienas mokinys ir vienas darbuotojas.
„Čia suaugę žmonės, nenumatysi. Stengiamasi bendrauti, kontaktuoti, yra kaip yra, toks gyvenimas“, – apie užgriuvusias skaudžias nelaimes DELFI kalbėjo Centro direktoriaus pavaduotojas ugdymui Kazimieras Tautvaišas. Jo nuomone, greičiausiai savižudybes lemia su šeima susijusios asmeninės problemos.
K. Tautvaišas Seimo komisiją informavo, kad tęs prevencinę veiklą ir imsis priemonių, kurios galėtų padėti išvengti savižudybių ir silpnintų rizikos veiksnius. Numatoma bendruomenę mokyti atpažinti savižudybės grėsmę, skleisti informaciją apie pagalbą teikiančias organizacijas. Šį mėnesį centre lankysis Vilniuje veikiančio Krizių įveikimo centro komanda.
M. Majauskas: protu tai sunkiai suvokiama
Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas Mykolas Majauskas pastebi, kad dauguma Panevėžyje nusižudžiusių asmenų – paaugliai. Kai Seimo komisija pradėjo domėtis, apie tragišką situaciją nežinojo nei Panevėžio miesto savivaldybė, nei Švietimo ir mokslo ministerija.
„Institucijose dominuoja klaikus požiūris, kad savižudybė neišvengiamas reiškinys ar net likimas. Toks elgesys dar karta pabrėžia valdžios bejėgiškumą ir stumia žmones į neviltį. Begalė tarptautinių mokslinių tyrimų rodo, kad savižudybių galime išvengti ir tai joks likimas“, – aiškina M. Majauskas.
Jo teigimu, tiesiog reikia rūpintis psichine paauglių sveikata – pasiekti, kad darželiuose ir mokyklose neliktų jokių formų smurto, išmokyti pedagogus atpažinti savižudybės rizikos ženklus ir užtikrinti prieinamą profesionalią psichologinę pagalbą poliklinikose.
„Viena po kitos vykstančios savižudybės Panevėžio profesinio rengimo centre – protu sunkiai suvokiamos. Šios tragiškos netektys paauglių sąmonėje paliks gilias, sunkiai gyjančias žaizdas. Todėl būtina ne tik krizių valdymo pagalba iš šalies, bet ir intensyvios ministerijos bei savivaldybės finansuojamos smurto prevencijos, emocinio saugumo programos. Pati bendruomenė viena iš duobės neišlips, jai būtinas visapusis dėmesys“, – kalbėjo M. Majauskas.
Buvo laikoma paslaptyje
Švietimo ir mokslo ministerijos Profesinio mokymo skyriaus vedėjas Mečislavas Griškevičius sakė, kad pati ministerija pirmą kartą apie situaciją mokykloje sužinojo praėjusią savaitę.
„Mokyklos administracija įpareigota sustiprinti veiklas, skirtas savižudybių prevencijai. Mokykla užtikrino, kad problemą sprendžia, savo jėgomis vykdo prevencijos programas, artimiausiu metu numatyti mokymai. Švietimo ir mokslo ministerija skiria papildomą pagalbą – Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro darbuotojai konsultuos mokyklos personalą, padės sukurti aiškią, prieinamą, nuolatinę psichologinės pagalbos sistemą mokykloje“, – teigė M. Griškevičius.
Vieno mokyklos dalininkų – Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų – prezidentas Sigitas Gailiūnas DELFI aiškino jau anksčiau girdėjęs apie savižudybes mokykloje, bet kad yra jau penkios aukos, sužinojo visai neseniai.
„Kalbėjome su vadovu, aišku, situacija sudėtinga, bet turbūt tokia bendra Lietuvos specifika, apskritai Lietuva savižudybių skaičiumi pirmauja Europoje. Nemanau, kad tai kokia išskirtinė mokykla“, – sakė S. Gailiūnas.
Jo nuomone, savižudybių priežastys ne mokykloje, o gilesnės. S. Gailiūno teigimu, Amatų rūmai su mokykla gali tik bendrauti. „Dažnai būna, kad vaikai, tie žmonės, su kuriais įvyksta nelaimės, turi truputį kitokį mąstymą, sudėtinga kažką komentuoti, nesame psichologinė tarnyba, kad galėtume teikti profesionalią pagalbą. Manau, pirmiausia reikia psichologinės pagalbos“, – teigė pašnekovas.
S. Gailiūno aiškinimu, į profesines mokyklas ateina ir labai gabių, mokytis norinčių vaikų, kartu ir tų, kurie „įneša įtampos“. Todėl, sako jis, mokykloje būtina psichologinė pagalba. Kita vertus, mano pašnekovas, turėtų vykti ir moksleivių atranka, mat „mokykla nėra perauklėjimo institucija“.
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna sakė žinojęs apie prieš keletą metų įvykusias savižudybes, tačiau apie praėjusių ir šių metų atvejus nebuvo girdėjęs. Šią informaciją jis gavo iš M. Majausko.