Kultūros miestui šiemet skirta 200 tūkst. Lt biudžetas, tačiau pasak L. Krasauskienės, toks biudžetas didiesiems Lietuvos miestams yra labai mažas, tad nebus apsieita be verslo rėmėjų pagalbos.
„Mes iš tikrųjų pasirinkome tą procesą – kultūros procesą. Kai kurie miestai orientavosi į įvykius, kai yra pavieniai dideli renginiai. Be abejo kiekvienas miestas turi savo specifiką, kuri pasako, ką jis turėtų daryti. Palangos miesto situacija, ji pati buvo orientuota į įvykius. Įvykiams reikalingi dideli renginiai“, - pasakojo Panevėžio miesto savivaldybės atstovė.
Skatins bendruomeniškumą
Pašnekovė pasakojo, kad Panevėžys pasirinko proceso kelią ir orientuojamasi bus į kultūrą kaip į procesą visus metus. Buvo išsikelta tema, kurią bus stengiamasi išrutulioti per visus metus.
„Mūsų programa yra sudaryta iš trijų pagrindinių dalių, kur mes dėjome akcentus. Viena iš tų dalių yra pasaulio kultūros programa, per kurią mes pristatysime įvairių šalių kultūrą, menus - per 11 mėnesių. Antra dalis yra įvykiai, kaip sakome, festivaliai. Tai yra 14 didelių renginių, kurie vyks visus metus kartą maždaug per mėnesį“, - dėstė pašnekovė.
„Trečioji dalis – savanorystė programa. Mes galvojame, kad panevėžiečiai dar truputėlį miega, nepasijungia į savanorystę. Norime visus juos išjudinti, kad prisijungtų, rastų save visuomenėje, bendruomenėje, kad nesėdėtų namuose ne tik jaunas žmogus, bet ir garbingo amžiaus. (Norisi, kad jie,- red.) išeitų į renginius, padėtų juos organizuoti, galėtų prisidėti prie ekskursijų vedimo, prie muziejų įvairios veiklos. (...) Mes skatinsime savanorystę per visus metus“, - planus įvardijo L. Krasauskienė.
Tokia programa norima parodyti, kad save galima atrasti ne tik šeimoje, bet ir miesto bendruomenėje.
Turizmas nedomina
Panevėžys neturi tikslo šiais metais pritraukti kuo daugiau turistų. Pasak pašnekovės yra opi problema ta, kad miestas yra kultūringas, gražus ir kompaktiškas ir gera čia gyventi, tačiau patys miestelėnai to nevertina. Tad visas dėmesys bus koncentruojamas į tai.
„Panevėžys pats lietuviškiausias Lietuvos miestas, 96-97 proc. gyventojų yra lietuviai pagal tautybę. Tai tikriausiai tas mūsų lietuviškas charakteris (yra kaltas, red.), kad nemokame pasidžiuoti tuo miestu, nei mylim jo“, - sakė moteris.
„Iš tikrųjų, jei išvažiuojam gyventi kažkur toli, mes mylim tą miestą. O jei gyvenam čia, mes negalim jo mylėti, mums jis blogas ir blogas. Mes labai norėjom, kad ta kultūros sostinė padėtų žmonėms daugiau didžiuotis savo miestu, kad jie būtų miesto patriotais ir piliečiais“, - drąsino Panevėžio miesto savivaldybės kultūros ir meno skyriaus vedėja.