Vidurvasarį ištuštėjo apskričių viršininkų administracijos patalpos. Valdžia žadėjo, kad atsisakius šios institucijos bus sutaupyta daug lėšų. Tačiau prognozuojama, kad tai nesumažins biurokratijos, nes pagausės specialistų ministerijose.
© A.Didžgalvio nuotr.

Savivaldybės liko nusivylusios, nes, be priskirtų švietimo, mokslo, sveiktos įstaigų, kurių finansavimas neaiškus, joms ši reforma nieko nedavė. Rajonų ir miestų vadovai ypač apgailestauja, kad negalės tiesiogiai valdyti valstybinės žemės.

Nežinia dėl finansavimo

Liepą regionų valdymo struktūrose neliko apskričių viršininkų administracijų. Iš jų beliko tik regionų plėtros tarybos, o viršininkai tapo premjero patarėjais. Po reformos apskritims priklausiusios įstaigos perėjo ministerijų arba savivaldybių žinion. Panaikintos 58 anksčiau besidubliavusios ir tarpinės funkcijos, 10 funkcijų perduota savivaldybėms, 20 funkcijų atliks ministerijos ir kitos valdžios institucijos.

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) duomenimis, vietos valdžiai perduota per 100 švietimo, socialinių ir sveikatos įstaigų. „Joms išlaikyti valstybė numačiusi biudžeto lėšų tik iki šių metų pabaigos, o kas bus kitais metais – neaišku, – kalbėjo LSA direktorė Roma Žakaitienė. – Nenumatyta valstybės lėšų ir perduotoms įstaigoms administruoti. Savivaldybių biudžetai ir taip jau labai sunkiai surenkami.“

Pasak R.Žakaitienės po reformos didelių pokyčių nesulaukta. „Padaugėjo tik vykdytų funkcijų, taip pat savivaldybės bus atsakingos už žvejybos, medžioklės leidimus“, – pasakojo ji.

Mykolo Romerio universiteto docentas Kostas Žymantas Svetikas mano, kad ši reforma buvo tik popierinė. „Šita reforma apima ne tik vargšę Vidaus reikalų ministeriją, bet ir Ūkio, Švietimo ir mokslo, Sveikatos apsaugos ministerijas bei šios srities strategiją. O strategijos nėra“, – nukirto jis. K.Svetikas mano, kad įvyko tik formalus funkcijų perrašymas, o ne realios permainos, kurios leistų kiekvieno regiono verslo, mokslo ir valdžios įstaigoms suvienyti jėgas ir išryškinti savo privalumus.

Savivaldybės nusivylė

„Funkcijų negavome, tik vieną kitą įstaigą, įmonę ar objektą“, – apgailestavo LSA prezidentas Ričardas Malinauskas. Jo teigimu, valdžios priartinimą prie žmonių įkūnytų valstybinės žemės miestuose patikėjimo teise perdavimas savivaldybėms. „Jei valstybinę žemę miestuose valdytų savivaldybės, dokumentų tvarkymas gyventojams truktų apie 3–4 mėnesius, – mano R.Malinauskas. – Žemės valdymą patikėjus Nacionalinei žemės tarnybai, dėl atsiradusių tarpininkų procesai truks iki 1,5 metų.“

Marijampolės rajono meras Vidmantas Brazys pastebi, kad po reformos į savivaldybes dažnai ateina sutrikę ir pikti žmonės, tvarkantys žemės nuosavybės dokumentus. „Jie nežino, kur kreiptis, teiraujasi, kada bus matuojama žemė, atliekami kiti darbai, o mes tegalime išklausyti ir paguosti, – teigė jis. – Neįsivaizduoju, kaip vienas ar du žemėtvarkininkai spės aprėpti visus rajono darbus, sukontroliuoti ir bausti nedirbančius savų žemės plotų. Ši reforma nieko gero nedavė, tik daugiau painiavos.“

Kauno meras Andrius Kupčinskas irgi apgailestavo, kad savivaldybės negalės savarankiškai įgyvendinti investicinių projektų valstybinėje žemėje. „Taip pat stebimės, kad apskrities valdžios pastatas perduotas Valstybės turto fondui, nors būtų logiška tas patalpas perleisti savivaldybėms“, – įsitikinęs Kauno meras.

Reforma daug kainavo

Reformos išlaidos sudarė 14 mln. Lt. Daugiausia lėšų skirta darbuotojų išeitinėms kompensacijoms ir išmokoms. Tačiau vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis tikino, kad nuo ateinančių metų vien darbo užmokesčiui kasmet bus sutaupoma apie 30 mln. Lt.

O buvęs LSA prezidentas ir Ignalinos rajono meras Bronis Ropė mano, kad buvo galima apsieiti be didelių reformos išlaidų ir daug ramiau įgyvendinti permainas. „Dabar pasirinktas revoliucijos kelias, lyg valstybė gyventų ne sunkmečio sąlygomis, – stebėjosi jis. – Vienu mostu panaikintos apskritys, o iki tol tarnautojai apskričių administracijose gal pusmetį iš esmės jau nieko neveikė, bet gavo algas. Buvo galima palaipsniui perduoti funkcijas savivaldybėms, ministerijoms, kitas naikinti, taip apskritys būtų natūraliai užbaigusios savo gyvavimą ir nereikėtų vienu kartu tiek daug lėšų darbuotojų išeitinėms kompensacijoms.“

B.Ropė mano, kad būtina suvienodinti ir socialinės, sveikatos bei švietimo įstaigų sąlygas. „Dabar ir toliau jos turės nevienodą finansavimą, nes vienas valdys ministerijos, kitas – savivaldybės, trečios pastarosioms atiteko po reformos, o jų finansavimas liko miglotas, – aiškino B.Ropė. – Manau, visoms tokioms įstaigoms reikėtų įvesti paslaugų krepšelius ir visos konkuruotų vienodomis sąlygomis, nesvarbu, kokio pavaldumo jos būtų.“

NUOMONĖS

Raimundas Lopata, politologas

Apskričių naikinimo idėja siekta priartinti vadžią prie žmonių, bet pas mus, kaip dažnai būna, geri norai ir lieka tik norais. Savivaldybės liko nepatenkintos, su jomis nepakankamai suderinti reformos planai, funkcijų paskirstymas. Savivaldos efektyvumo nepagerins ir rinkimų į savivaldybių tarybas sistema – jų rinkimų įstatyme visgi neįteisinta mišri rinkimų sistema, kai leidžiama kelti atskiras kandidatūras visiems piliečiams.

Alvydas Šedžius, politikas, buvęs Apskričių vadovų sąjungos prezidentas

Netikiu, kad panaikinus apskričių administracijas pavyks sumažinti tarnautojų skaičių. Esu įsitikinęs, kad per pusmetį ar metus jų prireiks dar daugiau. Tik jie atsiras ministerijose ir joms pavaldžiose įstaigose, kurios perims buvusias funkcijas. Pavyzdžiui, anksčiau apskrityse vienas Teisės departamentas aptarnavo žemėtvarkininkus, statybos inspektorius, kitus specialistus, tai dabar jų reikės kiekvienai sričiai atskirai. Valstybės valdymo funkcijos niekur nedingo, tad reikės ir žmonių, o kai struktūra susmulkinama, darbuotojų tik daugėja.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ar kada susimąstėte, kaip iš tiesų dirba „Palangos bobutės“ (26)

300 kvadratinių metrų dydžio butas vasarai Palangoje jau atgyvena, sako „Ober-Haus“ Vakarų...

Kaip iš tikrųjų atrodo gyvenimas Rusijos glūdumoje (14)

Švintant saulei Jevdokimovas, kaimas Rusijos glūdumoje, tingiai bunda iš miego ir nyra iš trobas...

Po lietaus dalis sostinės gyventojų liko be elektros (27)

Į DELFI redakciją šeštadienio vakarą kreipėsi vilnietis, kurio teigimu, pusė sostinės...

Pridarytas klaidas išvardijęs D. Adomaitis pasiūlė priprasti prie tokio L. Lekavičiaus žibėjimo specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (80)

Lietuvos krepšininkai galėjo savo kailiu patirti, kokį potencialą turi ši „auksine karta“...

Nematomi žvalgybininkų karai, pinigai ir naujas ginklas – moterys (84)

Mečys Laurinkus – pirmasis Nepriklausomos Lietuvos žvalgybos vadas. Koks šio profesionalo...

Latvijos talentų nesulaikiusi Lietuvos rinktinė kapituliavo Rygoje (1106)

Kontrolinėse rungtynėse Rygoje Europos čempionatui besirengianti Lietuvos rinktinė pralaimėjo...

Kaip iš siaubo filmo: Baltimorės monstras pardavinėjo aukų kūnus užkandinėje (50)

Neseniai mirė žudikas maniakas Josephas Roy’us Metheny’is, dažnai vadinamas Baltimorės...

Profesinė liga baigėsi kankinimo prietaisą primenančiame vežimėlyje (83)

Lazdomis varomas invalido vežimėlis . Kai kam jis panašus į kankinimo prietaisą, bet vos...

Atrodo paprasta, bet efektyvu: kaip miestai gelbėjasi nuo nepakeliamos kaitros (4)

Didmiesčiai visame pasaulyje ieško būdų, kaip išgyventi vasarą ir išsaugoti gyvybes. Kovoje su...

Po įgyvendinto plėtros projekto „Mega“ tapo sunkiai atpažįstama (63)

Po metus trukusių plėtros darbų didžiausias prekybos ir laisvalaikio centras vidurio Lietuvoje „...