Palangoje, Ganyklų gatvės viduryje, stovinčiame daugiabutyje Jadvyga Karbauskienė gyvena apie penkiasdešimt metų. Paukščių klyksmas virš galvos jai – įprastas. Buvo. Nuo neseno savaitgalio aštuoniasdešimtmetė į kirų garsus reaguoja baugiai dairydamasi į dangų. Mat paukštis, saugodamas savo jauniklius, palangiškę sužalojo.
Nerenovuotų namų stogai – puikios peryklos
J.Karbauskienė sako, kad jos gyvenamasis namas anksčiau buvo vadinamas kooperatiniu, tai yra butus savininkai pirko, patys rūpinosi pastato ir kiemo priežiūra. Tiesa, šiuo metu Ganyklų gatvės 35-asis namas yra rengiamas renovuoti ir tarp jau atnaujintų (anksčiau vadintų valdiškais daugiabučiais, kurių gyventojams butus suteikdavo valstybė) atrodo tarsi balta varna blogąja prasme. Ne tik todėl, kad pastato sienos reikalauja remonto, o ir dėl kirų – paukščių, perinčių jiems patogioje vietoje. Nerenovuotą 35-ąjį namą kirai, greičiausiai, laiko savo būstu. Kaip ir aplink plytintį žolyną.
„Paukščiai visada čia gyvendavo, bet jų nebuvo tiek daug. Nežinau, iš kur ir kodėl jų čia taip padaugėjo. Ir žmonės daro klaidą – kirus maitina, netgi įrengia jiems lesyklas. O jie, va – kokie bjaurybės: žmones puola, -- sakydama, gerai, kad paukštis užpuolė ją, o ne mažą vaiką, pasakoja J.Karbauskienė. – Tiesa, ir mane kiras užpuolė pirmąjį kartą. Penkerius metus dirbau laivuose jūroje, šerdavau žuvėdras ir niekada nė nesusimąsčiau, kad paukščiai gali žmones pulti. O gal žuvėdros yra kitokie, draugiškesni paukščiai, o kirai – plėšrūnai?“.
Pavydėtinas motinystės instinktas
Senolė pasakoja, kad kirai kasmet savo jauniklius paleidžia bėginėti žolyne aplink namą, o patys savo atžalas stebi nuo stogo. Palangiškė porina mačiusi ir tai, kaip kieme vaikai žaidžia su kirų jaunikliais, juos siekia paglostyti, o šie, dar nemokėdami skristi, tik bėginėja.
„Buvo sekmadienio popietė, gal trečia valanda. Tądien skalbiausi, išnešiau drabužių padžiauti į lauką, kur mano amžinatilsį vyras buvo padaręs džiovyklą. Grįždama nešiausi ryškiai geltonos spalvos kibirą, mačiau, kad už namo kampo nubėgo kiro jauniklis. Nė nepajutau, kaip klykdamas nuo stogo žemyn šovė jauniklius sergėjusi motina. Smūgis buvo toks stiprus, kad tą akimirką pagalvojau, jog užkrito plyta, -- dalijasi šoką sukėlusiais prisiminimais J.Karbauskienė. – Sunku pasakyti, kodėl paukštis taip sureagavo – galbūt pamanė, kad jauniklių atėjau surinkti, o gal nepatiko geltonas kibiras. Štai, koks stiprus kirų motinystės instinktas. Mūsų moterys – pramogautojos galėtų iš paukščių pasimokyti, kaip reikia vaikais rūpintis, juos saugoti. Tąkart namo negrįžau – pajutau bėgant kraują, norėjau nusivalyti, bet jis liejosi taip stipriai, kad dar labiau visa išsikruvinau. Kai prisėdau ant kiemo suolelio, kaimynai išnešė vandens, apsiprausiau, o dukra išvežė į ligoninę“.
Medikai žaizdos nesiuvo, tik ją dezinfekavo ir užklijavo, jog nekraujuotų, taip pat suleido vaistų nuo stabligės. Anot kiro užpultos moters, vaistus suleisti buvo būtina – neaišku, ką paukštis lesė prieš tai ir ar neįnešė kokios bjaurasties, neužkrėtė. J.Karbauskienė tik vėliau apsidairė, kad susižalojo dar ir alkūnę. Tiesa, ar ranką apibraižė paukštis, ar ji pati bandydama kirą nuginti kibiru, palangiškė nežino. Tačiau viena aišku – moteris kirų ne tik nebemyli, ji jų bijo. O šie, lyg nujausdami baimę, vos senolei pasirodžius kieme, kyla nuo stogo ir klykdami nardo ore.
„Dabar pyktis ant šių paukščių ima, vos išgirstu jų balsą. O klykauja po langais jie nuo ankstyvo ryto. Ir ne vien tik triukšmauja, dar ir vagiliauja, -- prisimindama senas kirų „nuodėmes“ kalba palangiškė. – Žiemą buvau nakčiai į balkoną vištos skerdieną išnešusi. Rytą jos visi viduriai buvo išlesti, o kiras tupinėjo ant balkono atbrailos ir laukė, kol jam dar gardėsių kas duos. Nors ne visada jie laukia. Antai, iš kaimynės privataus namo virtuvės pro pravertą langą sulėkė net trys paukščiai ir nugvelbė viską, ką rado ant stalo“.
Vietos turi užtekti visiems
„Kirų populiaciją kažkas turėtų reguliuoti, valyti stogą, kad čia jie neperėtų. Manau, tuo turėtų pasirūpinti daugiabutį administruojanti įmonė“, -- porino kitas Ganyklų gatvės 25-ojo namo gyventojas.
Kad žmonės, jų elgesys daro įtaką paukščių populiacijai, patvirtina ir Savivaldybės ekologė Reda Kairienė.
„Kirų gausos reguliavimas nėra reglamentuotas. Yra numatytos tik varninių paukščių populiacijos priemonės. Kiras yra toks paukštis, kuris renkasi, kur jam gyventi patogiau, kur jis ir jo vaikai bus pakankamai aprūpinti maistu. Tai, kad šios rūšies paukščiai pamėgo miesto centrą, yra pačių žmonių netinkamo elgesio priežastis, -- įsitikinusi ekologė. – Kirai lesa įvairias atliekas, o žmonės ne tik paukščius lesina, bet ir nesitvarko: palieka maisto atliekų bet kur, neuždaro šiukšlių konteinerių. Tad miestas tampa kirams maitintis tinkama vietovė – čia gyvendami jie puikiai išsimaitina, gali perėti ir vaikus. Tuo reikėtų taip pat pasirūpinti – nuvalyti paukščių kraunamus lizdus. Medžiagų mieste nėra tiek daug, kad kirams būtų patrauklu sukti lizdą vėl ir vėl iš naujo. Tik tokiomis priemonėmis galime paskatinti paukščius rinktis kitą, jiems patrauklesnę gyvenamąją vietą“.
R.Kairienė neslėpė – visi esame vienos planetos gyventojai ir vietos joje turi atsirasti visiems. Ji nepritarė palangiškių siūlymui naikinti paukščių lizdus, kai sudėti kiaušiniai, o siūlo rinktis kitas, paukščių įpročius keičiančias priemones.
Daugiabutį administruojančios bendrovės „Palangos komunalinis ūkis“ direktoriaus pavaduotoja daugiabučių gyvenamųjų namų administravimui ir renovacijai Kristina Viščiūnienė sako, kad Ganyklų gatvės 35-asis namas jau yra parengtas renovuoti – laukiama, kol atsilaisvins statybininkai.
„Tie patys darbininkai šiuo metu renovuoja kitą Palangos daugiabutį. Planuojame, kad darbai Ganyklų gatvėje prasidės jau šį mėnesį. Didelių pastato išorės pokyčių nėra numatyta – daugiabutį tik atnaujinsime, -- sako K.Viščiūnienė. – Tačiau gyventojai komunalininkų pagalbos gali prašyti visada, nelaukiant pastato atnaujinimo“.