Milijonams pabėgėlių veržiantis į Europą priimtas sprendimas suteikti jiems prieglobstį ir Lietuvoje. Šią naštą turėtų pasidalinti visos šalies savivaldybės. Palanga – ne išimtis.
Svarbiausia – savi žmonės
Palangos miesto savivaldybės meras Šarūnas Vaitkus sako, kad jam svarbesni vietos gyventojai, jų rūpesčiai.
„Mes pabėgėlių negalime priimti. Savo žmonių negalime aprūpinti būstu, ką kalbėti apie prieglobstį svetimšaliams. Todėl jau nusiuntėme Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai raštą. Jame išdėstėme savo poziciją – Palanga pabėgėlių nepriims, - kalba meras. - Tai nėra iš piršto laužta pozicija, kuria išreikštume nuomonę, kad pabėgėliai mums nereikalingi, kad mes – prieš jų integraciją Lietuvoje. Ne. Priežastis – kur kas praktiškesnė. Visi puikiai žino, kokia yra nekilnojamojo turto vertė mūsų kurorte. Dėl šios priežasties eilės socialiniam būstui gauti Savivaldybėje nemažėja. Jose ir neįgalūs palangiškiai, ir šeimos su mažamečiais vaikais. Bet jie laukia. O mes iš valstybės skiriamų lėšų socialiniams butams įsigyti galime per metus nupirkti vos vieną“.
Nieko neturime
Mero poziciją pabėgėlių klausimu palaiko ir Lietuvos liberalų sąjūdžio bei miesto Tarybos narys Saulius Simė.
„Nuomonė – neigiama. Pirmiausiai mums turėtų rūpėti savi žmonės. Reikėtų pagalvoti apie palangiškius, kurie neturi normalaus būsto. Pavyzdžiui, žinau keturių asmenų šeimą, kuri gyvena 12 kvadratinių metrų bute ir jau daug metų laukia nesulaukia, kol sąlygos pagerės. Dar suprasčiau, jeigu prieglobsčio prašytų iš Ukrainos bėgantys žmonės – galvočiau apie galimybę juos čia apgyvendinti. Dabar – ne, - sako S.Simė. - Pažiūrėkit, ko tie Sirijos pabėgėliai iš tiesų nori.
Juk jie nepageidauja tik pabėgti iš šalies, kur vyksta karas. Jiems reikia apsistoti ten, kur pragyvenimo lygis yra labai aukštas. Žinoma, tarp šių pabėgėlių yra tikrai likimo nuskriaustų žmonių. Bet tokių negali būti milijonai. Be to, Palanga – specifinis miestas. Vietos žmonės patys darbo neranda, gyvena iš to, ką surenka per vasarą nuomodami savo namus poilsiautojams. Kokius darbus mes galėtume sirams pasiūlyti? Gamybos pas mus juk nėra. Aš ir pats dirbdamas dviejose pareigose per mėnesį uždirbu tik 600 eurų. Tad mano nuomonė – skeptiška: neturime nieko, ką galėtume šiems pabėgėliams suteikti“.
Ilgai neužsibūtų
Darbo partijai vietos Taryboje atstovaujantis Edmundas Krasauskas – kitos nuomonės: jis prisimena, kad lietuviai taip pat ne sykį buvo priversti bėgti iš savo šalies.
„Kodėl negalėtume pabėgėlių priimti? Galėtume. Juk buvome priglaudę armėnus, kai ten įvyko žemės drebėjimas. Pamenu, apgyvendinome nelaimėlius „Gintaro“ poilsio namuose. Ir nieko neatsitiko. Dalis svečių po kurio laiko iš Palangos išvažiavo, dalis – pasiliko. Manau, kad tas pats būtų ir su sirais, - įsitikinęs E.Krasauskas. - Nemanau, kad jie čia ilgam pasiliktų. Vasarą dar gal jiems čia ir patiktų, bet žiemą... tikrai sėstų į valtis ir plauktų į Gotlandą.
Ten juk net ir mūsiškiai, slapstydamiesi nuo nacių, bėgo. Bėgo lietuviai iš šalies ir dar anksčiau. Mano paties giminaičiai išvyko į Braziliją, o močiutė buvo gimusi Čikagoje. Reikėtų tai prisiminti, įvertinti ir padėti šiuo metu kitiems, bėdoje atsidūrusiems. Juk ne šiaip sau tie žmonės sugalvojo iš savo šalies bėgti, kur akys mato. Tačiau pritariu, kad prieš perkeliant juos į Palangą jie turėtų kurį laiką pagyventi pabėgėlių centre, kur jų tapatybę įvertintų specialistai. Nesinorėtų, kad pabėgėliais apsimetę teroristai pasklistų visoje Lietuvoje“.
Armėnų ir sirų situacijos - skirtingos
Lietuvos socialdemokratų partijos narė Elena Kuznecova sako, kad pabėgėliams reikia padėti, bet... ne Palangoje.
„Palanga – kurortinis miestas. Jo gyvenimas pulsuoja sezonų ir verslo ritmu. Tad čia integruoti pabėgėlius būtų sudėtinga. Nemanau, kad būtų gražu apgyvendinti nelaimėlius, bėgančius iš karo zonos, tik pusmečiui (šaltuoju sezonu), o vėliau sakyti – kraustykitės, pas mus prasideda verslo metas, - svarsto politikė. - Prisimenu laikus, kaip Palanga suteikė prieglobstį armėnams. Tai buvo kita situacija: žmonėms reikėjo laikino prieglobsčio, situacijai pagerėjus dauguma jų išvyko atgal namo. Šįkart – viskas kitaip: iš savo Tėvynės bėgantys žmonės ten grįžti nebeketina, nori pradėti naują gyvenimą kitoje šalyje. Todėl aš manau, kad jiems labai svarbus stabilumas ir pastovumas, kad nebereikėtų iš naujo galvoti apie dar vienus, jau kitus naujus namus. Tokių galimybių Palangoje nėra daug. Galbūt galėtų kurorte apsigyventi kelios šeimos, bet ne daugiau“.
Kalbėdama apie galimą teroristų integraciją į mūsų visuomenę, E.Kuznecova sakė nuoširdžiai tikinti, kad to nebus: specialiosios tarnybos, socialdemokratės manymu, atliks savo darbą kruopščiai – „atsijos“ pabėgėlius taip, kad teroristinių idėjų puoselėtojai Lietuvoje neapsigyventų.
Jeigu priimti, tai tik katalikus
Panašios pozicijos laikosi ir visuomeninio rinkimų komiteto „Nepartinių palangiškių sąjūdis“ atstovas miesto Taryboje Eimutis Židanavičius.
„Palanga nėra ta vieta, kur galėtų apsigyventi pabėgėliai. Lietuvoje yra gausu vietovių, kur gyventojų yra labai mažai, kur atvykėliams būtų lengvai rasti būstų. Turiu galvoje tokį miestą kaip Naujoji Akmenė. Palanga yra kurortas: čia nėra galimybių nei apgyvendinti, nei įdarbinti, - kalba E.Židanavičius. - Tiesa, išimtį galėtų padaryti katalikų parapija: suteikti prieglobstį vienai ar kitai pabėgėlių katalikų šeimai. Apskritai manau, kad Lietuva, kaip katalikiškas kraštas, galėtų priimti tik katalikus. Taip pat būtina rimta specialiųjų tarnybų atranka. Esu tikras, kad pritaikius šiuos du veiksnius pabėgėlių-teroristų išvengtume“.
E.Židanavičiaus nuomone, Palangoje keliems šimtams pabėgėlių vietos paprasčiausiai nėra.