Medžioklės eiga tokia: plėšrus paukštis skrenda grobio ir grįžta pas šeimininką, tiksliai jį matydamas. Žmogus irgi negali atsilikti nuo paukščio bei turi juo sekti.
Vienas šventės organizatorių Giedrius Klimkevičius sako, kad medžioklė su sakalais yra viena iškiliausių ir garbingiausių medžioklių, nes vyksta natūrali kova, kurioje žvėris stoja prieš žvėrį. Žmonės šią medžioklę daug metų naudojo ne vien tam, kad gautų mėsos, medžioklė su paukščiais taip pat žavėjo, nes yra estetiška ir garbinga.
Pasak sakalininkų, medžiokliniai paukščiai mokomi pagal nekintančias metodikas - tokie būdai, kurie naudojami dabar, randami aprašyti ir kelių šimtmečių senumo raštuose.
G. Klimkevičius sako, kad Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK), greičiausiai, vystytas sakalų medžioklės ir dresūros amatas. Anot jo, tai įrodo išlikę kaimų pavadinimai. Pavyzdžiui, ką gali reikšti tokių kaimų pavadinimai kaip Sakalai ar Sakalynė.
Su plėšriaisiais paukščiais iki šiol medžiojama beveik visame pasaulyje. Dažniausiai medžiojama su sakalais ir vanagais, tačiau žinovai sako, kad galima išmokyti medžioti ir pelėdą.