Seimas nutarė Pagalbinio apvaisinimo įstatymą svarstyti iš naujo. Už tai balsavo 88 Seimo nariai ir niekas nebuvo prieš. Tikras mūšis dėl šio teisės akto vyks trečiadienį.
© Fotolia nuotr.

Svarstymas iš naujo reiškia, kad klausimas grįžta į Seimo komitetą, o trečiadienį bus balsuojama, ar atmesti Dalios Grybauskaitės veto, ar jam pritarti su visais pasiūlymais.

Pagalbinio apvaisinimo įstatymas klausimų kėlė dėl embrionų šaldymo ir lytinių ląstelių donorystės.

Priimtas įstatymas buvo konservatyvus: jis uždraudė embrionų šaldymą, embrionų pagal jį gali būti sukuriama ne daugiau nei vienu metu gali būti perkeliama į moters organizmą – jų skaičius negali viršyti 3.

Seimas taip pat išbraukė ir nuostatą, pagal kurią pagalbinio apvaisinimo procedūros taikomos, kai siekiama išvengti ligos, sukeliančios negalią.

Dalis medikų ir kai kurios pacientų organizacijos priešinosi šiam teisės aktui, nes teigė, kad tai sumažina tikimybę nevaisingoms poroms susilaukti vaikų, pakartotinės procedūros (hormoninė terapija, chirurginė intervencija, pilna anestezija), jų teigimu, žaloja moters organizmą.

Teisės aktą vetuoti prašė ir šiuo metu sergantis sveikatos apsaugos ministras, socialdemokratas Juras Požela, tačiau embrionų šaldymui ir lytinių ląstelių donorystei dėl etinių sumetimų priešinasi Katalikų Bažnyčia, kai kurie tikintieji.

D. Grybauskaitė įstatymą nutarė vetuoti ir pateikė savo siūlymus:

1) neriboti sukuriamų embrionų skaičiaus;

2) leisti sprendimą dėl pagalbinio apvaisinimo metodo priimti porai;

3) leisti perteklinių embrionų šaldymą ir vėlesnį panaudojimą;

4) visi šaldyti embrionai privalo būti fiksuojami dokumentuose;

5) išimties atvejais numatoma lytinių ląstelių donorystė, kai nėra kitų būdų padėti šeimai.

„Galima sugalvoti įvairiausių sprendimų, įvairiausių gydymo metodikų, visko galima sugalvoti. Bet niekas nuo mūsų nenuims pagrindinio klausimo: kad embrionas yra pradėtas žmogus, kuris jau atsirado susijungus dviems ląstelėms. Ir niekas jau šito nekvestionuoja: nei mokslas, nei modernus pasaulis. Ar jis turi teisę gyventi, ar neturi? Ir ar ta teisė gyventi gali būti kvestionuojama kiekvieno mūsų apsisprendimu: leisti jam gyventi, ar neleisti? Kas bus tas teisėjas, kuris nuspręs, kas turi gyventi. Mes galime greitai grįžti į 1940 m., kai pasakysime, kad jūs, deja, nepilnaverčiai ir mes jums gyventi neleisime", - prieš prezidentės pataisas agitavo konservatorius Rimantas Jonas Dagys, kuris savo citata pagalbinį apvaisinimą, kai leidžiamas embrionų šaldymas, iš esmės prilygino nacių nusikaltimams.

Liberalų sąjūdžio Seimo narys Eugenijus Gentvilas manė priešingai.

„Visos šeimos, norinčios susilaukti vaikų, įskaitant ir pagalbinio apvaisinimo būdu, privalo turėti galimybę pasinaudoti naujausiais medicinos pasiekimais ir specialistų pagalba. Reikia pripažinti: birželį Seimas priėmė smarkiai per konservatyvų Pagalbinio apvaisinimo įstatymą", - sako politikas.

Helsinkio universiteto centrinės ligoninės Akušerijos ir ginekologijos centro vadovas bei Europos žmogaus reprodukcijos ir embriologijos draugijos vadovas profesorius Juha Tapanainen aiškina, kad su 3 embrionų perkėlimu į moters gimdą kyla keletas problemų.

Pirma, moteris atsiduria daug didesnėje rizikoje, nes padidėja daugiavaikio nėštumo tikimybė, reikia daug daugiau stimuliacijų, norint pasiekti tuos pačius rezultatus. Antra, padidėja priešlaikinio gimdymo rizika. Tokiu būdu poros atsiduria nelygiavertėse pozicijose, mat procedūros tampa žymiai brangesnės ir tik turtingos poros gali sau tai leisti.

Lietuvoje iki šiol nebuvo įstatymo, kuris reglamentuotų pagalbinį apvaisinimą. Pagalbinio apvaisinimo procedūras teikia tik privačios medicinos įstaigos, kurios vadovaujasi 1999 metų sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo“.

Nesant įstatymo, valstybė nefinansavo pagalbinio apvaisinimo procedūrų.

Italija 2004 m. buvo priėmusi panašų teisės aktą, bet dėl žalos motinai, naujagimiui ir visuomenei Italijos Konstitucinis Teismas po dešimtmečio jį paskelbė antikonstituciniu.

„O ką tai reiškia? Daug negimusių kūdikių“, - sako reprodukcijos bei genetikos srities medikas iš Italijos dr. Luca Gianaroli.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Elitinėje vietoje – gėdingas vaizdas (77)

Išklypusios plytelės ir išlūžę latakai, daug metų neveikiantis apgriuvę fontanas. Taip jau ne...

Lekiate prie jūros? Nepamirškite, Jus stebi (34)

Atostogauti galima ir reikia, tik ne tuomet, kai vairuoji. Tokią žinią visą vasarą vairuotojams...

Pirmą „Lietuvos ryto“ treniruotę surengęs R. Kurtinaitis palinkėjo A. Gudaičiui parvežti medalį susipažino su asistentu (6)

Vilniaus „Lietuvos ryto“ komanda šeštadienio rytą surengė pirmą treniruotę, kurią,...

Lietuviai rado dar vieną apsipirkimo maršrutą (138)

Europos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje šiemet prekių ir paslaugų...

Vienas šuolis į vandenį pakeitė šeimos gyvenimą istorija sujaudino tūkstančius (56)

Birželio 10 d. vilnietis Aurimas Vėbra patyrė labai sudėtingą traum ą – kaklo penkto...

Karščiausi brandaus amžiaus vyrai, įrodantys, kad amžius – tik skaičius (1)

Visi šie vyrai jau ne jaunikliai, visi jie puikiai atrodo ir mielai kelia savo asmenukes į...

Savaitgaliui pasaldinti – nepakartojamos varškės spurgytės

Kada pastarąjį kartą valgėte spurgų ? Nepamenate? Šis receptas – laiko gerai patikrintas ir...

R. Bogdanas. Iš ko Šiaurės Korėja gavo ukrainietiškus variklius raketoms? (615)

Vienas tarptautinis detektyvas artėja prie finišo tiesiosios. Įvyks teismas Hagoje, kuris paskelbs...

Odos vėžio simptomai, kurie dažnai būna nematomi (3)

Dažniausiai – 99 atvejais iš 100 – odos vėžys yra aiškiai regimas kūno paviršiuje (nors...