Už išmoką negali išsinuomoti buto
Pabėgėliai dažnai išvyksta iš Lietuvos, nes jų teigimu, yra sunku už gaunamas išmokas pragyventi ir išsinuomoti būstą.
„Jeigu išmokos nepadengs net buto nuomos, tai kur man eiti? Į gatvę? Tuomet pradėsime galvoti apie išvykimą kitur. Juk yra ne tik būsto nuoma, dar komunalinės paslaugos ir panašiai“, - LNK žinioms kalbėjo pabėgėlis iš Sirijos Mohamedas.
Pabėgėliams pašalpa yra 200 eurų per mėnesį, todėl pinigų nuomai migrantai turi nedaug.
„Sirijoje tikrai daug pigiau, bet kuris žmogus gali nuomoti drąsiai, nedidelė nuomos kainos. O čia tos išmokos vos padengs būsto nuomą. Sirijoje būsto nuomos kainos gali siekti ir 20 eurų už dviejų kambarių butą, o čia mums tragedija“, - aiškino Mohamedas.
Pasak jo, Vokietijoje sąlygos yra kitokios: „Vokietijoje pati valstybė moka už būsto nuomą, kiekvienam asmeniui mokama išmoka – 410 eurų. Dėl to ten yra kitaip.“
Nuomininkai nenori priimti pabėgėlių
Tiesa, ir patys lietuviai nuomininkai nelabai nori priimti pabėgėlių, išsinuomoti būstą yra problematiška.
„Man pavyko tik vienam žmogui išnuomoti butą, bet buvo taip, kad jis ganėtinai greitai išvyko iš Lietuvos ir neaišku, ar grįš“, - LNK žinioms kalbėjo socialinė darbuotoja Vitalija Stankevičienė.
Nekilnojamojo turto ekspertas Audrius Šapoka teigė, kad butų nuoma yra verslas, o pabėgėliai patenka į rizikos grupę.
„Pabėgėliai neturi tvarių pajamų, tvaraus darbo, dažniausiai jų darbas būna sezoniškas, neturi ilgalaikių darbo sutarčių ir panašiai. Į tokius dalykus atkreipia dėmesį ir turto savininkai, be to, jie dažniausiai nenori nuomoti butų šeimoms su daug vaikų, nes juos iškraustyti, jeigu jie būtų nemokūs, gali būti sudėtinga“, - teigė A. Šapoka.
Siūlo butą nemokamai, bet pabėgėliai atsisako
Pabėgėlių priėmimo centro vadovas Robertas Mikulėnas teigė, kad dažnai rodomi būstai pabėgėliams būna per prasti.
Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ vadovas Linas Kukuraitis LNK žinioms sakė, kad žino du butus, kuriuose pabėgėliai galėtų gyventi nemokamai, vis dėlto, šeimos į juos nesikrausto.
„Mes turime keletą butų, į kuriuos kviečiame, vežame ir rodome žmonėms, bet šeimos nesirenka. Toks jausmas, kad šeimos perkeltos iš Turkijos, iš Graikijos ir apsigyvenusios vienoje erdvėje, jos turi įtaką vienas kitai. Yra du laisvi butai, bet į nei vieną dar niekas neįsikėlė“, - kalbėjo L. Kukuraitis.
DELFI primena, kad viešojoje erdvėje dažnai pasigirsta informacijos apie pabėgėlių išvykimą į kitas šalis. Neseniai garsiai nuskambėjo įvykis, kai pabėgėliai išsinuomojo autobusą ir apie 35 žmonės išvyko iš Lietuvos Vokietijos link.