Pabėgę iš pragaro: vilniečiai į savo namus priima irakiečius

„Trijų kambarių butą, kuriame šiandien priimsime vieną iš irakiečių krikščionių šeimų, paruošėm per dieną – žmonėms valandomis susiskirstė, kas dirbs prie remonto, kas pirks, veš reikalingus daiktus, labai padėjo skautai“, – DELFI pasakojo Naujosios Vilnios parapijos tikintieji, įsipareigoję pasirūpinti 6 žmonėmis.

Penktadienį Vilniaus oro uoste nusileido lėktuvas, kuris atskraidino penkiolika krikščionių irakiečių – tris šeimas, savo šalyje patyrusias persekiojimus ir grėsmę gyvybei dėl tikėjimo.

Nuo metų pradžios Irake žuvo arba buvo sužaloti apie 700 vaikų. Ypač didelę grėsmę išgyvena Irako krikščionys ir kitos religinės mažumos, kurias siekiama „nušluoti nuo žemės paviršiaus“.

Kaip teigiama Jungtinių Tautų ataskaitoje apie situaciją šalyje, Irako islamo valstybės kovotojai akivaizdžiai, sistemingai ir dideliu mastu rengė tiesiogiai prieš civilius žmones nukreiptus išpuolius, egzekucijas, žudymus, grobimus, žaginimus, naudojo kitokį lytinį ir fizinį smurtą prieš moteris ir vaikus, verbavo ir prievarta naudojo vaikus kaip savižudžius sprogdintojus.

Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“, reaguodamas į sudėtingą situaciją Irake, inicijavo kelių irakiečių krikščionių šeimų perkėlimą į Vilniaus miesto parapijų bendruomenes.

G. Grušas: pabėgėliai nėra statistika – tai patyrė mūsų tėvai bei seneliai

„Mes privalome rasti drąsos pasirūpinti tais, kurie yra persekiojami dėl tikėjimo, kenčia karo baisumus“, – kalbėdamas apie šią iniciatyvą sakė Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas. – Pabėgėliai nėra statistika, tai žmonės, kurie kasdien patiria grėsmę gyvybei. Jie yra priversti palikti visą savo ankstesnį gyvenimą ir pasikliauti mūsų gailestingumu bei solidarumu, kaip karo metais mūsų tėvai ir seneliai pasikliovė Vokietijos, Jungtinių Valstijų ir kitų kraštų žmonių gera valia ir ieškojo prieglobsčio jų šalyse“.

Viso Vilniaus bažnyčiose keturis sekmadienius rinktos aukos buvo skirtos iš Irako į Lietuvą perkeliamų krikščionių šeimoms. Jomis įsipareigojo rūpintis keturi dekanatai. Nemažai vilniečių siūlė pabėgėlių šeimas priimti į savo namus priemiesčiuose, tačiau buvo nutarta, kad šeimas geriau apgyvendinti pačiame mieste, kad jie patys galėtų kuo savarankiškiau tvarkytis, ieškoti darbo, naudotis visuomeniniu transportu, vaikams būtų arti darželiai, mokyklos.

Skyrė dalį namo

Viena šeima iš Vilniaus (Kalvarijos) Šv. Kryžiaus Atradimo parapijos pasiūlė irakiečių šeimą priimti į savo namus. „Mokyklos gatvėje jie turi nuosavą namą, kuriame yra vieno kambario butukas su atskiru įėjimu ir kiemeliu. Gaila, kiek per mažai ploto. Kaip sužinojome, mūsų parapijai teko vienintelė šeima su mažiukais vaikais ir močiute. Vaikams 3, 5 ir 7 metai. Iš pradžių apsigyvens pas tuos žmones, tačiau dar ieškosime didesnio būsto, nes vieno kambario per mažai“, – DELFI pasakojo parapijai atstovaujanti Audrė.

Pasak moters, pabėgėliams būstą pasiūlę žmonės – vidutinio amžiaus vilniečiai, patys auginantys vaiką. Mama – atvykusi gyventi į Lietuvą iš Lenkijos, tad labai gerai suprantanti, ką reiškia kurtis svetimoje šalyje.

Išnuomojo už simbolinę kainą

Elvyra iš Naujosios Vilnios dekanato pasakojo, kad butą, kuriame apgyvendins jiems tekusią šeimą, išnuomojo tik jų atvykimo išvakarėse.

„Jau buvome sutarę, kad nuomosime Viršuliškėse, tačiau paskutinę dieną tarsi iš dangaus nukrito variantas Naujojoje Vilnioje – prie pat bažnyčios, trijų kambarių butas, kaip tik tinkamas penkių suaugusių asmenų šeimai. Tik trečiadienį vakare gavome jo raktus. Nebuvo nei kriauklės, nei skalbimo mašinos, reikėjo keisti tualetą, tačiau ketvirtadienį parapijiečių brigada viskuo pasirūpino. Pajungėme ir skautų būrį, tad pavalandžiui susiplanavę spėjome baigti darbus“, – pasidžiaugė Naujosios Vilnios Švč. Mergelės Marijos Taikos Karalienės parapijos atstovė.

Kaip pasakojo Elvyra, jie rūpinsis šeima, kurioje tėvas, mama ir trys pilnametės dukros, tad nereikės ieškoti darželių, mokyklų. „Sutarėme, kad suaugusių žmonių nevarginsime perdėtu dėmesiu, kasdien nevaikščiosime, valgio neruošime, tačiau padėsime, kai prireiks. Pirmas dienas lydėsime apsipirkti, papasakosime apie Vilnių, pamažu supažindinsime su gyvenamąja vieta“, - planais dalijosi DELFI pašnekovė.

Išgirdę, kad Bažnyčia ieško buto persekiojamiems Irako krikščionims, šeimininkai jį išnuomojo už simbolinę kainą – 150 eurus per mėnesį.

Vilniaus arkikatedros bendruomenei atstovaujanti Linita DELFI pasakojo, kad trečiąją iš atvykusių šeimų globos trys parapijos. „Ačiū, Dievui, butas surastas, apstatytas, už jį nereikės mokėti nuomos, nes priklauso šv. Petro ir Povilo bažnyčiai. Anksčiau jame gyveno kunigai. Paskelbus apie iniciatyvą iš karto atsirado žmonių, kurie aukojo pinigų būstui įrengti, kiti įsipareigojo pabėgėliams skirti laiko“, – sakė Lineta.

Kvietė visus geros valios žmones

Prisidėti prie šių šeimų integracijos Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ kvietė visus geros valios žmones. Ne tik aukojant pinigų, tačiau ir skiriant laiko susipažinti su atvykstančiais žmonėmis, aprodant jiems miestą, pasikviečiant kartu papietauti ar pažiūrėti filmą.

„Kaip žmonėms seksis įsikurti mūsų šalyje, didele dalimi priklausys ir nuo mūsų pasirengimo juos priimti“ – pabrėžė Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ Užsieniečių integracijos programos vadovė Ilma Skuodienė.

DELFI primena, kad Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ yra plačiausią socialinės pagalbos tinklą turinti nevyriausybinė organizacija Vilniaus regione, per metus teikianti įvairią pagalbą 16 000 žmonių.