Pabandė ištirti lietuvių požiūrį į migrantus: rezultatais sunku patikėti

 (1850)
Kas antras Lietuvos gyventojas pritartų pabėgėlių priėmimui. Taip rodo vasarį Užsienio reikalų ministerijos (URM) užsakymu Mykolo Romerio universiteto mokslininkų (MRU) atliktas tyrimas. Tačiau DELFI kalbintų politologų tai neįtikina – jų teigimu, klausimas suformuluotas nekorektiškai, tendencingai ir neatspindi tikro Lietuvos gyventojų požiūrio.
Pabandė ištirti lietuvių požiūrį į migrantus: rezultatais sunku patikėti
© AFP/Scanpix

Šių metų vasario mėn. 11–25 dienomis rinkos tyrimų kompanija RAIT apklausė 1005 respondentą, kurių amžius 15-74 metai.

Klausimas formuluotas taip: „Ar pritartumėte, kad Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos valstybės, dalyvautų pagalbos programoje, skirtoje perkelti į Lietuvą ir suteikti pagalbą dėl karo, persekiojimo, žmogaus teisių pažeidimų iš savo šalies pabėgusiems žmonėms?

51 proc. respondentų į šį klausimą atsakė teigiamai, 23 proc. – neigiamai, o 26 proc. nurodė neturį nuomonės. Taigi, vadovaujantis apklausa, vienas iš dviejų Lietuvos gyventojų pritartų pabėgėlių priėmimui.

Tyrimas atliktas pagal MRU ir Lietuvos URM sutartį. Visuomenės nuomonės tyrimas – tik dalis vykdyto pabėgėlių Lietuvoje apgyvendinimo poveikio vertinimo. Tyrimo grupės ekspertų ir projekto vadovės, MRU Teisės fakulteto dekanės profesorės dr. Lyros Jakulevicienės teigimu, tokio rezultato negalima vertinti vienareikšmiškai. Ji išskiria du svarbius momentus.

 Lyra Jakulevičienė
Lyra Jakulevičienė
© Asmeninio albumo nuotr.

„Ankstesnių panašaus pobūdžio tyrimų rezultatai – dėl kitų tautybių asmenų, lytinės orientacijos ir pan. – būdavo gana neigiami, todėl šie rezultatai gana netikėti. Kita vertus, problemos mastas Europoje ir humanitarizmo krizė, kurios nepajėgia išspręsti Europos lyderiai, randa vis daugiau palaikymo tarp eilinių žmonių“, – aiškina L. Jakulevičienė.

L. Jakulevičienė atkreipia dėmesį į Vokietijos, Islandijos, Austrijos, Danijos gyventojų privačias iniciatyvas priimant pabėgėlius ir teikiant jiems paramą. Profesorė svarsto, kad galbūt ir Lietuvos gyventojai labiau mato ir supranta „žmogiškąją“ problemos pusę.

M. Jastramskis mano, kad situacija priešinga

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojui Mažvydui Jastramskiui kliūva klausimo formuluotė. „Yra klausimų rūšis, kurie yra vedantys. Tai – vienas dažniau pasitaikančių klausimų formulavimo netikslumų, kai jau pačiame klausime vedama atsakymo link“, – sako politologas.

Mažvydas Jastramskis
Mažvydas Jastramskis
© DELFI (T.Vinicko nuotr.)

M. Jastramskio aiškinimu, šiuo atveju formuluote „Kaip ir kitos valstybės“ jau sufleruojama, kad Lietuva turėtų sekti kitų šalių pavyzdžiu. „Kai toks klausimas, nieko keisto, kad tokie geri rezultatai“, – teigia TSPMI dėstytojas.

Politologas atkreipia dėmesį, kad dar pavasarį, prieš migrantų krizės suintensyvėjimą, Lietuva buvo tų šalių, kuriose į imigraciją labiau pasisakoma prieš, zonoje. Teigiamai į imigraciją žiūrėjo tik kiek per 20 proc. šalies gyventojų. Remdamasis pavasariniais „Eurobarometro“ duomenimis, M. Jastramskis sudarė Europos žemėlapį, kuriame matyti atskirų šalių požiūris į imigraciją. Žemėlapyje raudona spalva rodo mažesnį nei mediana (apie 33 proc., balta spalva) procentą reaguojančių teigiamai, mėlyna – didesnį. ES valstybės skirtingomis spalvomis nuspalvintos pagal tai, kiek žmonių teigiamai reaguoja į teiginį apie imigraciją iš trečiųjų šalių.

Remiantis „Eurobarometro“ duomenimis M. Jastramskio sudarytas požiūrio į imigrantus žemėlapis
Remiantis „Eurobarometro“ duomenimis M. Jastramskio sudarytas požiūrio į imigrantus žemėlapis

Lietuvai tekusi spalva M. Jastramskio visiškai nestebina, nes pagal visus kitus kriterijus Lietuvos visuomenė yra ganėtinai uždara ir daugeliu aspektų linkusi išlaikyti savo homogeniškumą – tautinio, seksualinės orientacijos ir kitais aspektais.

„Nemanau, kad Lietuvoje 50 proc. žmonių palankiai žiūri į imigraciją ir nemažo pabėgėlių skaičiaus priėmimą. Manau, visuomenė tikrai į tai nežiūri labai teigiamai, bet kai sudaromas toks klausimas, jis veda prie tam tikrų tyrimo rezultatų. Metodiškai tai nėra korektiška“, – aiškino TSPMI dėstytojas.

Politologas: klausimas tendencingas

Rytų Europos studijų centro analitikas L. Kasčiūnas laikosi panašios pozicijos: apklausos klausimas formuluotas nekorektiškai. „Šiame klausime skamba daug tendencijos, norint tam tikro tikslingo atsakymo. Naudojama pabėgėlio sąvoka, o jeigu aš paklausčiau, „Ar jūs sutiktumėte dalyvauti programoje, turėdami galvoje tai, kad pabėgėlis pirmiausia yra tikai tas žmogus, kuris vyksta į saugią valstybę, o kada iš saugios valstybės bando judėti toliau, tampa ekonominiu migrantu“, – DELFI komentavo L. Kasčiūnas. Jis sako, kad esant tokiai formuluotei, rezultatas jau būtų truputį kitoks.

Laurynas Kasčiūnas
Laurynas Kasčiūnas
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Analitiko teigimu, šiuose debatuose itin svarbu atskirti pabėgėlį nuo ekonominio migranto. Pašnekovas sako, kad klausimą galima formuluoti dar kitaip – „Ar, atsižvelgdami į multikultūrinės visuomenės problemas Vakarų Europoje, apie kurias jau prieš keletą metų yra kalbėję aukščiausi Europos lyderiai, sutiktumėte dalyvauti programoje“.

„Aš manau, kad tyrėjai klausimą galėjo suformuluoti daug objektyviau. Kartais kyla klausimas, ar norime turėti iškreiptą realybę, ar realius rezultatus?“, – apklausos formuluotę kritikavo politologas.

L. Kasčiūno nuomone, mūsų visuomenei reikia aiškių atsakymų – kaip žmonės bus integruojami, ar integracija iš principo įmanoma, kaip sugyvena skirtingos kultūros. Jo teigimu, tam tikra prasme šiandien už europiečius esame laisvesni – dar nebijome kelti kai kurių politiškai nekorektiškų klausimų. „Tačiau tuos klausimus būtina kelti – jei jų nekelsime, pateksime į tam tikrus spąstus, į kuriuos pateko kai kurios Vakarų Europos valstybės. Politkorektiškumo tabu sistema jiems neleidžia kai kurių klausimų kelti“, – dėstė L. Kasčiūnas.

Užjaučia pažeidžiamus ir moteris, tačiau konkurentų nenori

Kaip skelbiama tyrimo ataskaitoje, Lietuvos gyventojai teiktų pirmenybę šioms pabėgėlių grupėms: pažeidžiamiems asmenims (3,9 balų iš 5), moterims (3,5 balo iš 5), atvykstantiems su šeimomis (3,4 balo iš 5).

Kiek mažiau šalies gyventojai būtų linkę teikti pirmenybę pabėgėliams, kurie turi Lietuvoje paklausią profesiją (3,1 balo iš 5), kurie atvykę galėtų pradėti dirbti (3,1 balo iš 5) bei moka plačiai
žinomų užsienių kalbų (2,9 balo iš 5).

Pasak tyrėjų, gyventojai su aukštuoju išsilavinimu, susituokusieji, taip pat gyvenantys didesniuose miestuose ir rajonų centruose statistiškai reikšmingai dažniau pritartų pabėgėlių priėmimui. Nuomonės šiuo klausimu dažniau neturėjo asmenys, įgiję pradinį/pagrindinį išsimokslinimą, našliai, nedirbantys respondentai bei moksleiviai, studentai.

60 proc. (iš jų 9 proc. pritartų tik tuo atveju, jei programa būtų finansuojama iš ES lėšų)
gyventojų bendrai pritartų pabėgėlių priėmimui į Lietuvą. 18 proc. gyventojų net ir finansuojant šią programą iš ES lėšų jai nepritartų. 1 iš 5 (22 proc.) nuomonės dėl Lietuvos dalyvavimo pabėgėliams skirtoje programoje neturėjo.

40 proc. gyventojų nėra linkę įvardinti tikslaus žmonių skaičiaus per metus, kurie galėtų būti perkelti į Lietuvą. 9 proc. įvardijo, kad pabėgėliams skirtoje programoje galėtų dalyvauti 1-10 asmenų, o 8 proc. nurodė, kad galėtų dalyvauti 1-10 šeimų. Daugiau nei trečdalis (36 proc.) neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Reprezentatyvi anketinė Lietuvos gyventojų apklausa vykdyta tiesioginio interviu būdu, naudojant iš anksto parengtą klausimyną. Rezultatai atspindi visos Lietuvos gyventojų nuomones bei pasiskirstymą pagal amžių, lytį, gyvenamąją vietą, išsimokslinimą.

www.DELFI.lt
Savaitės naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Lietuvoje

Bus svarstomi pakeitimai dėl pensijų sistemos (1)

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pirmadienį planuoja toliau svarstyti socialinio draudimo pensijų įstatymui siūlomus pakeitimus.

Kuria privilegijuotą luomą: tūkstančiai darbuotojų, kuriems naujasis Darbo kodeksas negalios (98)

Seimui priėmus naują Darbo kodeksą, kuris turėtų įsigalioti nuo kitų metų sausio, parlamente esantis naujas Valstybės tarnybos įstatymas kol kas dar guli plačiau neaptartas, tačiau jis numato palankesnes sąlygas valdininkams nei eiliniams pagal darbo sutartį dirbantiems žmonėms.

KT priims sprendimą dėl bylos nutraukimo suėjus senačiai

Konstitucinis Teismas (KT) pirmadienį skelbs nutarimą dėl baudžiamojo proceso nutraukimo suėjus senaties terminui.

Orai: po vėsesnės savaitės pradžios vėl užguls karščiai (36)

Savaitės pradžioje per Lietuvą praslinks šaltasis atmosferos frontas, todėl pirmaidenį galėsime kiek atsikvėpti nuo alinančio karščio.

Papasakojo, kas savaitgalį dėjosi pajūryje: atvažiavo vogti ir muštis (307)

Ilgąjį savaitgalį į pajūrį suplūdę poilsiautojai gerokai pašokdino čia budinčias tarnybas. Kad dirbti teko įtemptai, pripažino ir policininkai, ir medikai, ir gelbėtojai.