„Net ir opozicinės partijos supranta, kad tai būtų naudinga tik Kremliui. Todėl labai vengiama destabilizuojančių veiksmų“, – sako P. Vaitiekūnas.
Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras ir ambasadorius išskirtiniame interviu LRT.lt taip pat papasakojo, kaip dabar gyvena Krymo žmonės.
„Pirmiausia norėčiau atkreipti dėmesį, kad Kryme nuolatos pažeidinėjamos žmonių teisės. Tarp tų, kurie priešinasi okupacijai, yra dingusių, žuvusių, yra ir atsidūrusių kalėjime“, – teigia P. Vaitiekūnas.
– Teko girdėti, kad Krymo gyventojai, turintys ukrainietiškus asmens dokumentus, patiria problemų.
– Tai – okupacinės valdžios padariniai. Todėl Krymo gyventojams reikėtų padėti išgyventi.
– Kaip jiems galima būtų padėti?
– Spaudžiant Rusiją, griežtinant jai sankcijas. Galėtų imtis veiksmų ir tarptautinės organizacijos, kurias su Rusija sieja dvišaliai santykiai.
– Kaip įmanoma patekti į Krymą – reikia Rusijos vizos? Ar su savo dokumentais ukrainiečiai gali įvažiuoti?
– Ukrainiečiai per skiriamąją Ukrainos ir Rusijos liniją gali įvažiuoti su savo pasais. Užsieniečiai privalo gauti Ukrainos valdžios leidimą. O nelegaliai į Krymą galima patekti iš Rusijos teritorijos lėktuvais, traukiniais ar automobiliais. Tačiau už nelegalų patekimą ukrainiečiai tikrai nubaustų, nes Ukraina nepripažįsta Krymo aneksijos ir ten šeimininkaujančių Rusijos atstovų. Juk Krymas įtrauktas į Ukrainos konstituciją.
– Kaip žmonės Kryme gyvena – geriau ar blogiau nei Ukrainoje?
– Situacija po aneksijos pablogėjo: smarkiai sumažėjo turistų, kurie anksčiau duodavo nemenkų pajamų, stinga darbų, pensijos ir algos didesnės nei Ukrainoje, bet kainos – irgi kur kas didesnės. Trūksta elektros energijos, iš Ukrainos visiškai nutrauktas vandens tiekimas.
– Ar Rusijos kariškių ten šiuo metu daug?
– Be abejo. Krymas dabar – viena labiausiai militarizuotų teritorijų Europoje.
– Tikėtina ar ne, kad Kryme galėtų prasidėti kariniai neramumai?
– Nemanau. Ukrainos valdžia puikiai supranta, kad nei Kryme, nei Donbase kariniu būdu konfliktų išspręsti neįmanoma, nes Rusijos karinė galia – kur kas didesnė.
Ko gero, Rusija mielai išprovokuotų karinius konfliktus, tačiau Ukraina provokacijoms nepasiduoda. Kilusiems konfliktams spręsti likę tik diplomatiniai ir juridiniai instrumentai.
– Tai kiek laiko Ukrainai dar teks taip gyventi?
– Mano galva, kol nesibaigs Rusijos prezidento Vladimiro Putino kadencija, kokių nors pasikeitimų tikėtis neverta.
– Tačiau Rusijoje jau dabar niekas neabejoja, kad V. Putinas bus išrinktas dar vienai kadencijai ir Rusiją valdys bent iki 2023 metų.
– Toks įvykių scenarijus – labai tikėtinas, todėl kokio nors progreso dėl situacijos Kryme ir Donbase nevertėtų laukti.
– Tai ką gi daryti? Iki 2023 m. – visa amžinybė.
– Būtina, kad Vakarai dar labiau spaustų Rusiją ir priverstų laikytis tarptautinės teisės bei susitarimų.
– Kaip jums atrodo, ar Vakarų sankcijos ir spaudimas Rusijai nėra tiesiogiai proporcingi jos karinių veiksmų suaktyvėjimui Ukrainoje?
– Ne tik Ukrainoje, bet ir Baltijos šalių regione.
– Ar žvelgiant iš Ukrainos į Lietuvą, mūsų šalis – saugi?
– Manau, kad taip. Tačiau mūsų saugumas susijęs ne su ginklais, o su tuo, kaip mes patys suprantame savo saugumą ir kiek patys pasirengę apsiginti. Ir ar pasirengę neleisti Rusijai savivaliauti Lietuvoje.
Neabejotinai Vakarai ir Europos Sąjunga (ES) supranta, kad Rusija gali neapsiriboti konfliktais Ukrainoje, kad ji ir ateityje bandys suardyti NATO bei ES vienybę, pasinaudodama Lietuva. Tokio scenarijaus neatmesčiau.
– Kaip tokiu atveju mums visiems reikėtų elgtis?
– Tikiuosi, kad neatsakysime provokacijomis į provokacijas, bet, reikalui esant, šaudysim iš visų langų. Tuomet mus okupuoti agresoriams būtų daugiau žalos nei naudos.
Žmonių pasirengimas gintis ir ginti Tėvynę bei priešintis okupacijai ir agresijai yra svarbiausia. Aš prisipažįstu atvirai – imčiau ginklą ir šaudyčiau pro langą į okupantus.
– Kartais iš Ukrainos pasigirsta informacija, kad ją gali ištikti ir trečiasis Maidanas. Kiek tokiose kalbose – tiesos?
– Dėkui Dievui, kol kas trečiasis Maidanas tikrai negresia. Net ir opozicinės partijos supranta, kad tai būtų naudinga tik Kremliui. Todėl labai vengiama destabilizuojančių veiksmų.
– Kaip Ukrainos prezidentas Petro Porošenko vertinamas pačių ukrainiečių? Ar jis turi šalyje autoritetą?
– Kaip visada, yra įvairių nuomonių. Tačiau derėtų pabrėžti, kad jis vykdo numatytas reformas ir Ukraina jau trejus metus priešinasi Rusijos invazijai. Tai šį tą reiškia.