Prie žuvusių 1941 m. Birželio sukilimo dalyvių kapų įspūdingas betoninis monumentas iškilo 1942 m. Obelių kapinėse. Jo centre buvo Kristaus bareljefas, šonuose įmontuoti du Lietuvos karių bareljefai.

Sunkiais vokiečių okupacijos laikais lėšų maždaug 8 metrų ilgio ir 3 metrų aukščio betoniniam monumentui aukojo Obelių krašto žmonės. Jiems monumentas buvo ypač brangus: jis įamžino ne tik sukilimą prieš sovietinę valdžią, bet ir pirmosios sovietinės okupacijos aukas – žuvusius, ištremtus krašto žmones. Paminklas simbolizavo laisvą, nenugalėtą Lietuvą. Monumento projektą sukūrė ir darbams vadovavo tuo metu Obelių geležinkelio stotyje kelio remontininku dirbęs sentikis Gurijus Kateščenka. Už tai jis vėliau nuteistas 20 metų lagerio.

Čia palaidoti sukilėliai Kazys Petrauskas, Petras Putra, Algis Stankevičius, Juozas Šnioka, Konstantinas Seibutis, Jonas Baltrušaitis ir du nežinomi kariai.

Antrosios sovietinės okupacijos metais – praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje – paminklas buvo nugriautas. Nuo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo obeliečiai puoselėja viltį atstatyti memorialą.

Rokiškio rajono savivaldybės taryba 2010 m. spalio 29 d. sprendimą
atstatyti paminklą Obeliuose priėmė atsižvelgdama į Lietuvos politinių
kalinių ir tremtinių sąjungos Rokiškio skyriaus ir Obelių bendruomenės
centro prašymą.

Griovė 10 metų, į „talką“ kvietė ir moksleivius

„Obeliečių pastangomis pastatytas paminklas buvo vienas didžiausių Lietuvoje, kito tokio nebuvo. Milžiniškam paminklui statyti buvo naudojama net geležinkelio bėgių armatūra. Lietuvą okupavus antrą sykį, paminklą imta naikinti. Bandė paminklą sprogdinti granatomis, paskui daužė. Jį griovė 10 metų. Matyt, neturėjo jėgų, kad net mokinius ir darbininkus paminklo griauti varė“, – DELFI pasakojo sumanymo atstatyti paminklą autorius, Obelių istorijos muziejaus vedėjas, buvęs partizanas Andrius Dručkus.

Dabar iš paminklo telikę pamatai bei palaidotų žmonių kapavietės. Pasak A. Dručkaus, 1941 m. birželio sukilimas turėjo didelę reikšmę visai lietuvių tautai, kuri tikėjosi atgauti nepriklausomybę.

„Tai pirmiausia valstybės, mūsų tautos istorinės garbės reikalas – žmonės padėjo galvas, kad mes laisvi gyventume, o mes jiems net negalime padėkoti, jų įamžinti. Paminklo atstatymas būtų garbė visai Lietuvai“, – mano A. Dručkus.

Tikisi atstatyti dar šįmet

Obelių paminklo vizualizacija. nuotr. www.obeliupaminklas.lt
Paminklo atstatymo iniciatorius dabar yra iš Obelių kilęs Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Donatas Smalinskas.

„Šis paminklas man svarbus ir asmeniškai, nes kartu su kitais buvo nužudytas mano senelis Konstantinas Seibutis. Našlaičiai liko mažamečiai vaikai: mano mama ir jos brolis. Vaikystėje su močiute tvarkydavome čia palaidotųjų kapus, degdavome žvakes. Gerai prisimenu ir pusę nugriauto paminklo, prie jo padėtą didelį Kristaus bareljefą“, – sako D. Smalinskas.

Pasak D. Smalinsko, tuo sunkiu metu paminklas buvo pastatytas per vienerius metus. Dabar visi reikalingi dokumentai yra parengti, Rokiškio rajono savivaldybė tam pritarė, 2010 m. spalį priėmė sprendimą šį paminklą atstatyti ir skyrė 30 000 litų, praėjusių metų rugsėjį Obeliuose vykusios konferencijos metu pradėtos rinkti aukos.

„Džiaugiuosi, kad žmonės supranta Birželio sukilimo ir šio paminklo atstatymo svarbą ir aukoja. Labai kviečiu verslininkus ir visuomenę pagal išgales prisidėti prie šio istorinio paminklo statybos“, – kalbėjo D. Smalinskas.

D. Smalinsko teigimu, būtų labai gerai, kad statybos montavimo darbai kainuotų 60–70 tūkstančių litų. Nuo praėjusių metų rugsėjo pavyko surinkti 23 215 litų. Sausio pabaigoje Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo, aukų rėmimo ir atminimo įamžinimo fondas skyrė dar 3 000 litų. Statybą numatoma pradėti ir baigti šiais metais.

Lėšas paminklui atstatyti galite pervesti į Obelių bendruomenės centro specialiąją sąskaitą Nr. LT847300010105682663 (bankas „Swedbank“). Interneto svetainė www.obeliupaminklas.lt

Obelių sukilėliai nukovė 7 okupantus

1941 m. birželio 22-28 dienomis vykusį Birželio sukilimą organizavo Lietuvių aktyvistų frontas. Sukilimo metu siekta atkurti Lietuvos nepriklausomybę. Sukilėliai sudarė Lietuvos Laikinąją Vyriausybę, kuri 1941 m. birželio 23 d. per Kauno radiofoną paskelbė Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo deklaraciją ir atsišaukimą į lietuvių tautą. Taip pat patvirtinta Lietuvos Laikinosios Vyriausybės sudėtis.

Kovos su besitraukiančiais Raudonosios armijos daliniais ir komunistų aktyvistais vyko Kaune, Vilniuje ir visoje Lietuvoje.

Žinoma, kad Obelių sukilėliai apšaudė besitraukiančius Raudonosios armijos dalinius ir sovietinį-partinį aktyvą. Buvę nukauti 6 Raudonosios armijos kariai ir 1 milicininkas. Yra duomenų, kad prieš sukilimą sukilėliai ginklus slėpė bažnyčioje, o sukilimui prasidėjus buvo įsitvirtinę šalia bažnyčios esančiose kapinėse, iš kur besitraukiančius raudonarmiečius, milicininkus ir aktyvistus apšaudė kulkosvaidžiais ir šautuvais.

Kulkosvaidžio lizdas buvęs įrengtas ir bažnyčios varpinėje. Sukilimo metu klebonas Leonas Virkutis buvo suimtas ir jau norėta jį sušaudyti, tačiau jam pavyko pabėgti.